Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas darbą miesto seniūnijoje pradėjo kiek daugiau nei prieš mėnesį: balandžio 13-ąją, penktadienį. Ką per mėnesį spėjo nuveikti, ką dar nuveiks ir kokių planų turi seniūnas, kad Biržai būtų gražesni, tvarkingesni ir mielesni mums patiems bei miesto svečiams?

Ar per pirmą mėnesį nenusivylėte darbu?

Ne. Susipažinus su Biržų problemomis, atsirado dar daugiau azarto jas įveikti arba bent ką pakeisti. Pakilus su aviatoriais į orą, Biržai iš aukštai atrodo kaip tikras Šiaurės Lietuvos perlas: per miestą teka dvi upės, Širvėnos ežeras, lieptas į Astravą, Tiškevičių rūmai, žalumoje skendintis parkas, skverai. Tačiau padebesiais amžinai neskraidysi – leidžiantis žemyn Biržų vaizdas vis prastėja. Pasimato neremontuotos gatvės, išsiklaipę šaligatviai, apšiurę namai, apleisti pastatai. O kai nusileidi ant žemės, vaizdas dar prastesnis: akis bado nešienauta žolė, šiukšlės.

Kiek žmonių tvarko miestą?

Turite galvoje problemas, ar šiukšles? Jei problemas, tai Biržų miesto seniūnijoje dirba 12 žmonių: keturi socialiniai darbuotojai, trys specialistai, ne visu etatu dirbančios buhalterė ir kasininkė bei du darbininkai. Ir dar seniūnas. Jei kalbėti apie šiukšles ir šienavimą, tai Biržų seniūnijoje šiuo metu įdarbinti 24 žmonės pagal viešųjų darbų programą. Nutirpus sniegui, jie rinko šiukšles, likvidavo mūsų, biržiečių, savavališkai supiltas atliekų krūvas prie apvažiavimo į Astravą, Plento gatvėje, paupiuose. Kadangi šiemet anksti atšilo ir dar palyja, sparčiai auga žolė. Tad bent savaite anksčiau nei ankstesniais metais pradėjome šienavimo sezoną. Seniūnijos siunčiami žmonės jau savaitę šienauja paupius, paplūdimius, paežeres, skverus ir parkus. 24 žmonės miestui tvarkyti – nemaža jėga. Dar turime 70 biržiečių, kurie visuomenei naudingą darbą atidirba už pašalpas. Tiesa, jie visi kiekvieną dieną nesusirenka, tačiau bent 20 – 30 žmonių kasdien ateina, tad ir juos nukreipiame tvarkyti miesto.

Koks Biržų miesto seniūnijos biudžetas ir kam skiriami pinigai?

1 milijonas 74 tūkstančiai litų. Didžiąją šios sumos dalį „suvalgo“ komunalinės paslaugos – gatvių ir šaligatvių priežiūra, atliekų tvarkymas, šiukšlių surinkimas ir išvežimas. Tam skiriama du trečdaliai miesto biudžeto – 746 tūkstančiai litų. Kas lieka, administracinės išlaidos – atlyginimai ir panašiai.

Pastebimai sumažėjo šiukšlių po savaitgalių. Gal biržiečiai mažiau šiukšlina?

Juokauju, kad Biržai – visai ne krepšininkų miestas. Jaunieji biržiečiai niekaip nepataiko į šiukšliadėžes. Pasirodo, savaitgaliais anksčiau Biržai nebūdavo tvarkomi. Tačiau po šeštadienio prie suoliukų, jaunimo pamėgtose būriavimosi vietose būdavo paliekama šiukšlių, iš kurių saulėgrąžų lukštai – mažiausia blogybė. Mėtydavosi traškučių pakuotės, alaus buteliai. Įdarbinome „pašalpininkus“, tad pirmadienio laukti apsišiukšlinusiems nebereikia.

Sakote, nepataiko į šiukšliadėžes. Pataikytų, jei jų būtų…

Taip, čia viena iš problemų. Šiukšliadėžių mieste trūksta. Pavyzdžiui, judrioje Rotušės gatvėje stovi tik dvi šiukšliadėžės. Negali pykti ant žmogaus, kuris kelis šimtus metrų panešęs popierėlį ar nuorūką, vis tiek ją numeta ant žemės, nes taip ir neranda šiukšliadėžės. Ten, kur šiukšliadėžės stovi – šiukšlių pastebimai mažiau. Bandysime pastatyti šiukšliadėžes Kęstučio, J. Basanavičiaus ir kitose judresnėse gatvėse, J. Janonio aikštėje ir jos prieigose, skveruose bei aikštėse šalia suoliukų.

Ar užgęso idėja „Padovanok miestui suoliuką“?

Ne, neužgęso. Netrukus suoliukus su vardinėmis jų fundatorių lentelėmis pastatysime mieste. Kad būtų pigiau iš suaukotų pinigų pirkome tik metalines suoliukų kojas, o medieną jiems ruošime patys. Esame numatę pastatyti 10 suoliukų. Vieną pastatysime Kęstučio gatvėje prie kapinių, du – Agluonos pakrantėje (kur anksčiau buvo medinės skulptūros). Dar vieną suoliuką pastatysime kitoje Kęstučio gatvės pusėje, kur takelis palei Širvėnos pakrantę ir pylimus eina į plaplūdimį. Suoliukas stovės Vytauto gatvėje prie senojo restorano, prie knygyno ir „Eurokos“ parduotuvės bus du suoliukai. Dar vienas suoliukas stovės prie Respublikos ir Vytauto gatvių sankryžos (šalia Prokuratūros). Po suoliuką pastatysime aikštelėje prie parduotuvės „Iki cento“ ir vejoje prie Savivaldybės pastato. Architektas yra numatęs vietas 20 suoliukų, tad jei atsirastų aukotojų, su mielu noru priimsime auką. Esame paskaičiavę, kad suoliukui užtenka 250 – 300 litų, tad gal vardiniais suoliukais mieste norės įsiamžinti ne tik įmonės, bet ir šeimos, abiturientų laidos ar giminės?

Artinasi vasaros sezonas. Ar neapmaudu, kad įsisavinant milijonus kainuojančius Pilies ir Širvėnos pakrančių tvarkymo projektus, nuošalėje liko centrinis miesto pliažas?

Nuolat bendraujame su darbus ten atliekančia „Biržų ranga“, prižiūrime, kaip jie dirba. Pasistengsime, kad paplūdimys iki vasaros būtų kiek įmanoma gražiau sutvarkytas. Savo jėgomis suremontavome ir perdažėme persirengimo kabinas, suoliukus. Sutvarkėme ir sezonui paruošėme lauko tualetą. Juokas pro ašaras, kad jame niekada nebūdavo tualetinio popieriaus. Niekam nė į galvą netoptelėdavo, kad tualete jo turi būti. Dabar bus. Norime, kad paplūdimyje aplinką tvarkytų ne retkarčiais į ten užsukantis žmogus, o kad ten vasarą nuolat kas nors dirbtų. Iškirtus krūmus atsivėrė gražus pusiasalis, kuris prašyte prašosi jį panaudoti kaip valčių prieplauką. Suprantu, biržiečiai su nostalgija prisimins buvusį valčių nuomos punktą. Deja, savo jėgomis jo pastatyti negalime, tačiau kalbamės su verslininkais, siūlome jiems vietą valtims ir baidarėms nuomoti. Kalbėsiu su naujus ir naudotus dviračius pardavinėjančiais verslininkais, siūlysiu jiems dviračius nuomoti, o seniūnija savo ruožtu apie šią paslaugą paskelbs. Juk pliaže yra skelbimų lenta, joje nesunku įdėti ne tik elgesio paplūdimyje taisykles ar pranešimą apie vandens užterštumą, bet ir sudėti telefonų numerius, kuriais paskambinus, galima užsisakyti baidarę ar išsinuomoti dviratį.

O kaip amžinoji ir neįveikiamoji laiptelių per pylimus ir tiltelio per fosą problema?

Patys žinote problemos esmę – paminklosaugininkai nei laiptelių, nei tiltelio statyti neleidžia. Tačiau žmonės kasmet patys prisitempia kuolų, šakų, netgi privagia lentų iš šalia statomo arsenalo ir savavališkai įsirengia lieptelį. Laipiodami per pylimą jie tik dar labiau jį griauna. Kernavėje padarė laiptelius ir nuo to tik visiems geriau – ir lankytojams, ir paminklosaugininkams. Mėginsime šią problemą judinti. Neleis statyti per pylimus laiptelių – pavadinsime tą statinį apžvalgos aikštele. Juk muziejaus ar būsimojo restorano lankytojai turi turėti galimybę pažiūrėti į Širvėną.

Panašiai spręsime ir pliažo tinklinio aikštelės klausimą. Kadangi paplūdimys yra saugoma teritorija, antros aikštelės, kurios jau seniai reikalauja tinklininkai, niekas įrengti neleis. Tačiau smėlis juk ir taip išsiplečia po kur kas didesnį plotą, dalis jo užpildo šalia esančią amžiną balą įdubime. Reikės atvežti daugiau smėlio, o sportininkai patys pažadėjo imtis iniciatyvo jį išlyginti.

A.Dauguviečio parkui skirsime kiek mažiau dėmesio, nes ten šią vasarą vyks darbai.

Miesto svečiai giria: Biržuose žydi gėlės. Ar jų pakanka?

Gėlių niekada nebūna per daug. Tačiau noriu, kad patys biržiečiai suprastų: mažiau šiukšlinsime – turėsime daugiau gėlių. Šie du dalykai tiesiogiai priklauso vienas nuo kito. Jeigu nepilsime šiukšlių pakelėse, jei mums neteks skirti lėšų savavališkų sąvartynų likvidacijai, atsiras daugiau pinigų gėlėms. Šiukšlinsime – gėlių nebus. Tad patys rinkimės, ko norime. O pradžiai, pasinaudoję Aplinkos apsaugos programa, centrinėje miesto aikštėje, ten kur pasodinti neišvaizdūs krūmeliai, pasodinsime rožių. Rožes sodinsime ir ten, kur dabar žydi tulpės. Tulpės juk tuoj nužydės ir tada jas pakeis rožės.

Puošdami miestą galite prašyti ir biržiečių pagalbos…

Mes tą ir darome. Yra žmonių, kurie tvarkydami savo sodybų aplinką, sutvarko ir šalia esančius miestui priklausančius plotus – paupio ar paežerės ruožą. Už atliekų išvežimą moka iš savo kišenės, nors tai miestui priklausančios atliekos. Stengsimės jiems padėti. Taip pat ir daugiabučių namų bendrijoms, kurios šienauja žolę savo jėgomis. Kaip tik dabar deramės su komunalininkais, kad būtų galima samdyti juos už minimalią kainą ir jie nušienautų žolę prie daugiabučių. Už bet kokią pagalbą esame biržiečiams dėkingi.

Akis bado apleisti statiniai. Ar įmanoma priversti jų savininkus tvarkytis?

Grasinimai, lozungai nepadės. Reikia kalbėti su žmonėmis, padėti, patarti. Štai tiek metų buvęs tuščias ir nykęs viešbutis jau rodo gyvybės ženklus. Jame vyksta remontas ir netrukus atsidarys ūkininkų turgelis. Akis bado senoji šašlykinė Kęstučio gatvėje. Kalbėjau su jos savininku. Žmogus jos remontuoti neturi galimybių. Tad sutarėme, kad uždengsime ją dideliais mediniais stendais, o ant jų bus galima piešti, kabinti skelbimus ar reklamas. Vis geriau, nei dulkėti ir išdaužyti stiklai… Kalbėjau ir su šalia senųjų žydų kapinių esančios poilsiavietės savininku. Sutarėme, kad seniūnija padės tvarkyti aplinką, o jis leis už tai naudotis ta teritorija.

Tačiau mieste yra nemažai socializmo laikų palikimo – senos nenaudojamos ir jau griūvančios vandens siurblinės, kiemuose įkastos didžiulės dujų rezervuarų talpos. Iš pradžių reikia sutvarkyti dokumentus, o vėliau kibti į darbą ir šį palikimą naikinanti. Arba sugalvoti, kaip dar gerus statinius panaudoti.

Kaip į jūsų pasiūlytas idėjas reaguoja žmonės?

Džiugu, kad žmonės priima naujas idėjas, dar smagiau, kad patys jas siūlo. Neseniai kalbėjausi su verslininku Vytautu Briedžiu. Bekalbant kilo idėja panaudoti senas metalines tepalų statines. Jas išplovus, nudažius ryškiomis spalvomis ir papuošus užrašais (galbūt netgi reklaminiais) statinėse galima pasodinti… gėlių. Patys biržiečiai siūlo ir daugybę kitų idėjų. Sportininkai norėtų miesto pliaže įrengti lauko treniruoklius. Gavome pasiūlymą miesto centre pastatyti didelį ekraną, kuriame būtų galima stebėti renginius, varžybas, bėgančia eilute biržiečiai būtų supažindinami su miesto naujienomis ir svarbia informacija, o verslininkai jame galėtų užsisakyti reklamą. Dailininkas V. Jažauskas ir grupė „9+“ pasiūlė idėją Biržuose pastatyti skulptūrą – profesionalių menininkų darbą. Yra idėja pagyvinti Kęstučio gatvės namus. Jei jau nėra pinigų jų remontui, tai galima juos bent papuošti išraštuotomis langinėmis. Biržiečiai turi idėjų, kaip atgaivinti miesto aikštę: pasiūlė joje pastatyti pakylą ir ant jos nuolat rengti koncertus. Kalbėjau su Biržų parapijos klebonu – jis nieko prieš, tik su sąlyga, kad linksmybės nevyktų, kai bažnyčioje meldžiamasi. Yra ir kitų idėjų. Vienas įgyvendinsime, kitas – pasiliksime atsargai. Šiandien Savivaldybėje kaip tik rinksis seniūnaičiai, visuomeninės tarybos nariai, iniciatyvūs biržiečiai ir iš daugelio pasiūlymų mėginsime nuspręsti, kurį įgyvendinti pirmiausia. Tam ir pinigų yra skirta – 22 tūkstančiai litų.

Kviečiame turistus, tačiau Biržuose trūksta elementarių rodyklių…

Neseniai žmonės skundėsi, kad net į Rinkuškiuose veikiantį restoraną „Alaus kelias“ nežino kaip nuvažiuoti. Mums, vietiniams, atrodo viskas aišku ir pasiklysti neįmanoma, tačiau atvykėliams sunku rasti Pilį, Astravą, paplūdimius, viešbučius ir restoranus ar kavines. Ieškosime būdų ir galimybių pastatyti daugiau ženklų ar rodyklių. Teks pasitelkti išradingumą ir semtis idėjų. Pavyzdžiui, kodėl „Alaus kelio“ nepareklamuoti medine alaus statine su užrašu ir rodykle? Laukiame biržiečių pasiūlymų, o mes stengsimės juos įgyvendinti.

Ačiū už pokalbį.

Dalius Mikelionis

„Biržiečių Žodis“

Selonija.lt

Trečiadienį, gegužės 15 dieną, vyko „Basketnews.lt. Lietuva“ taurės didysis finalas, kuriame gimnazistai susitiko su Kauno Julijanavos katalikiškos vidurinės mokyklos komanda. Biržiečių gimnazistų treneris Vytautas Klemka pasakojo, kad rungtynių pradžioje kova vyko taškas į tašką. Nė vienai ekipai nepavykdavo įrodyti savo pranašumo ( 10:10), tačiau kauniečiai sugebėjo surengti keletą greitų atakų ir padidino pranašumą iki trijų taškų. Tačiau biržiečiams pavyko vėl išlyginti rezultatą (18:18). Likus žaisti dvi minutes, Kauno ekipa laimėjo atkarpą 6:0. Tačiau kauniečiai po truputį susikrovė nežymią persvarą. Antrame kėlinuke jų persvara padidėjo iki dviženklio pranašumo. Po pertraukos biržiečiai pabandė spurtuoti ir, po kauniečių techninės pražangos, sumažino skirtumą iki 10 taškų. Tačiau patyrę Kauno krepšininkai nepalūžo ir atsakė dar aktyvesniu žaidimu. Biržiečius palaužė keturi iš eilės taiklūs tolimi metimai. Prasidėjus paskutiniam ketvirčiui, Kauno ekipa padidino savo pranašumą iki 25 taškų, kurį ir išsaugojo iki rungtynių pabaigos. Kauno Julijanavos vidurinė mokykla „Basketnews.lt. Lietuva“ didžiajame finale nugalėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos krepšininkus rezultatu – 71:92 ir laimėjo turnyro taurę.

„Saulės“ gimnazijos komandai daugiausiai taškų pelnė E. Jurgaitis – 21. Jis taip pat atkovojo 19 kamuolių ir išprovokavo 8 pražangas. K. Petkevičius pelnė 20 taškų, A. Armonas ir A. Macys pridėjo po 11 taškų, o pastarasis dar atkovojo ir 16 kamuolių.

„Biržų „Saulės“ gimnazijos krepšininkų treneris Vytautas Klemka sakė, jog ir mažoji taurė – didelis biržiečių laimėjimas: „Kauniečiai, šluodavę kitas komanda nuo savo tako, nesugebėjo mums įmesti šimto taškų. Kovėmės garbingai, laimėjome, ką galėjome. Antroji vieta visos Lietuvos mokyklų turnyre – geras laimėjimas. Tai rodo, kad krepšinis Biržuose ir toliau gyvuoja ir yra stiprus. Šie laimėjimai nebūtų galimi be Biržų sporto mokyklos trenerių S. Pladžio, Ž. Kačinsko, A. Kriaučiūno darbo – juk pas šiuos trenerius dirba mūsų gimnazistai“.

Dalius Mikelionis

„Biržiečių Žodis“

KKL archyvo nuotr.

Selonija.lt

Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad šią savaitę pradėti vandentvarkos projekto vykdymo metu pažeistų gatvių asfalto dangų atstatymo darbai. Pirmiausia pradėtos tvarkyti pagrindinės miesto gatvės, kuriose didžiausias automobilių eismas.

Asfaltas pažeistose vietose klojamas J. Basanavičiaus ir Karaimų gatvėse. Vytauto gatvėje baigti tvarkyti šulinėliai ir asfaltuojami pažeisti plotai apie juos. Greitu laiku bus tvarkomos Vilniaus, Vytauto, Kilučių bei Rotušės gatvių dangos. Vėliau, sutvarkius pagrindines miesto gatves, bus pradėtos asfaltuoti atokesnės gatvelės, kur automobilių eismas ne toks intensyvus. Pasak P. Januškevičiaus, Biržų gatves numatoma tvarkyti nuo Širvėnos ežero Jaunimo, Ramiąja, Malūno gatve. Po jų bus tvarkomos ir visos kitos tiesiant trasas pažeistų gatvių dangos.

Deja, lėšų Biržų gatvėse išlieti ištisinę asfalto dangą savivaldybės biudžete nėra, tad bus asfaltuojamos tik darbų metu suardytos važiuojamosios dalies vietos. Gatvių remonto darbus numatyta baigti šių metų rudenį.

Dalius Mikelionis

„Biržiečių Žodis“

D. Mikelionio nuotr.

Selonija.lt

Astmos priežastys ir jos požymius sukeliantys veiksniai

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Tai viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena iš dažniausių lėtinių ligų.

Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą (dažnai serga paciento šeimos nariai).

Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.

Alergija gali pasireikšti įvairiais būdais:

• ūmi alerginė reakcija, kuri staiga gali sukelti astmos priepuolį;

• uždelsta alerginė reakcija, kai astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų (pvz., kontaktas su žiedadulkėmis buvo dieną, o vakare atsiranda dusulys);

• lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti – pasikartojančius astmos priepuolius.

Pacientas neįtaria, kad yra alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams gyvūnams, kai jie laikomi namie).

Ligos paplitimas ir diagnozavimas

Kadangi ligos išsivystymui neabejotiną reikšmę turi aplinkoje esantys alergenai, oro užterštumas, todėl sergamumas astma didėja visame pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių: maždaug 1 iš 20. Lietuvoje – apie 4 proc. gyventojų. Manoma, kad iki 2025 m. astma sirgs apie 400 milijonų žmonių. Nuo astmos kas 7 valandas pasaulyje miršta vienas žmogus. Nemažai šių mirčių būtų galima išvengti, jei pacientai laiku kreiptųsi pagalbos ir būtų tinkamai gydomi. Todėl optimalių astmos diagnostikos ir gydymo metodų paieška bei jų veiksmingumo tyrimai tapo viena svarbiausių respiracinės medicinos sričių.

Astmos diagnozė nustatoma remiantis išsamia paciento ligos anamneze, fizinio ir plaučių funkcijos tyrimų rezultatais.

Iš tiesų astmą, kaip ir kitas lėtines ligas, diagnozuoti nėra lengva, nes ligos eiga kintama ir esant ligos remisijai atvykęs pas gydytoją pacientas gali nejausti jokių ligos simptomų, taip pat gali nebūti ir jokių kitų objektyvių ligos požymių. Taigi vien pagal anamnezę ligą nustatyti sunku. Kita vertus, astmos simptomai nespecifiški, tokie pat požymiai gali būti sergant ir kitomis ligomis

Astmą įtarti ir diagnozuoti privalo arčiausiai paciento esantis šeimos gydytojas. Tačiau siekiant patikslinti diagnozę ar atlikti papildomus tyrimus pacientai turi būti siunčiami pas specialistą. Beje, ligoniui neretai būtina ne tik pulmonologo, kuo dažniausiai ir apsiribojama, bet ir alergologo konsultacija, nes daugiau kaip 80 proc. astmos – alerginės kilmės.

Astma skirstoma pagal ligos sunkumą į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Ši ligos klasifikacija taikoma, kai liga nustatoma pirmą kartą. Kai pacientas jau yra gydomas, astma klasifikuojama pagal ligos valdymą: valdoma, iš dalies valdoma ir nevaldoma.

Klasifikacija pagal valdymo lygį skirta jau gydomiems ligoniams, o ne naujai nustatytiems atvejams. Ši klasifikacija labai reikšminga ir svarbi, nes leidžia įvertinti, ar liga tinkamai gydoma, ar reikia gydymą intensyvinti, arba, jeigu gydymas buvo veiksmingas, gal galima jį koreguoti sumažinant vaistų dozes.

Gydymas

Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, astma nėra visiškai išgydoma, tačiau šiuo metu jau galime pasidžiaugti, kad ji gali būti gydoma ir kontroliuojama. Astmai gydyti vartojami dviejų pagrindinių grupių vaistai. Pirmieji – kontroliuojantieji priešuždegiminiai vaistai, kurie slopina uždegimą bei ligos metu kontroliuoja astmos simptomus. Antrieji – simptominiai vaistai, prolonguoto veikimo bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai), skirti ligos simptomams šalinti arba palengvinti. Esant lengviems, retai pasikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių, kurie vartojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.

Nors astmos simptomai ir paūmėjimai pasikartoja tik kartkartėmis, tačiau kvėpavimo takų uždegimas vargina nuolat. Todėl norėdami išvengti astmos simptomų, paūmėjimų bei sustabdyti plaučių funkcijos blogėjimą pacientai turi ne tik nuolat tinkamai vartoti vaistus, bet ir vengti veiksnių, provokuojančių astmos simptomus. Kaip ir gydant kiekvieną lėtinę ligą labai svarbu yra visos gydymo priemonės, pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai. Šiuolaikinis astmos gydymas yra pakopinis – kuo sunkesnė astmos eiga, tuo intensyvesnio gydymo reikia. Kadangi iki šiol astmos išgydyti nepavyksta, veiksmingiausio gydymo būdo ar vaisto vis dar ieškoma.

Rekomendacijos

Gydant astmą labai svarbu:

1. Bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo. Net 93 proc. sergančiųjų astma žino, kad ji gali būti mirtina, tačiau tik 50 proc. žino, kaip elgtis ištikus sunkiam astmos priepuoliui. Sergantysis astma turi aktyviai domėtis savo liga, suprasti, kas yra astma, žinoti, kaip veikia vartojami vaistai, kaip teisingai juos inhaliuoti, kaip elgtis priepuolio, paūmėjimų metu. Pacientas turi nebijoti klausti jį gydančio gydytojo ir išsakyti visas abejones. Tik taip jis gali išvengti astmos simptomų, sunkių paūmėjimų, gali normaliai gyventi, dirbti, sportuoti, mokytis, kurti šeimą ir susilaukti vaikų.

2. Nuolatinis ir reguliarus plaučių funkcijos įvertinimas – spirometrija ir PIK-metrija. Tai atliekama gydymo įstaigoje arba pacientas pats gali atlikti namuose.

3. Provokuojančių veiksnių, alergenų vengimas. Tai yra individualu ir kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kas jam sukelia astmos priepuolius. Paciento organizmo reakciją į alergenus gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialius tyrimus.

4. Šiuo metu rekomenduojama visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, kasmet skiepytis nuo gripo.

5. Medikamentinis gydymas – skiriamos dvi vaistų grupės: ligą kontroliuojantieji ir simptominiai vaistai.

6. Greitas ligos pasunkėjimo atpažinimas ir teisingas, laiku pradedamas jų gydymas.

7. Nuolatinis ir pastovus ligos sekimas. Priklausomai nuo ligos sunkumo, pas gydytoją reikėtų lankytis kas 1–6 mėn.

8. Astma sergantys pacientai turėtų vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), nevengti sportuoti. Ypač tinkamos tos sporto šakos, kuriose reikalingas gilus kvėpavimas (pvz., plaukimas, joga).

Pagal įvairią literatūrą parengė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro

Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus

LR Sveikatos apsaugos ministerija

Selonija.lt

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius, Vytauto g. 38, LT-41143 Biržai, tel. (8 450) 43 142, faks. (8 450) 43 134, savivaldybe@birzai.lt, www.birzai.lt. Asmuo kontaktams: Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Munikienė, tel. (8 450) 42 102, el. p. loreta.munikiene@birzai.lt.

PLANO RENGĖJAS. UAB „Statybos strategija”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 2788 433, faks. (8 5) 278 8789, info@s-strategija.lt, www.s-strategija.lt. Projekto vadovas: Arvydas Tamošaitis, el. p. arvydas.tamosaitis@s-strategija.lt.

PLANUOJAMA TERITORIJA. Biržų r. sav., Pabiržės sen. (Kojeliškių k., Balandiškių k., Pabiržės mstl.) ir Širvėnos sen. (Kaunių k., Naradavos k.). Planuojamos teritorijos plotas apie 70 ha.

PLANAVIMO TIKSLAI:

1. Detalizuoti Biržų r. sav. teritorijos bendrojo plano sprendinius, numatančius nacionalinės dviračių trasos įrengimą krašto kelio Nr. 125 atkarpoje nuo Valantiškio k. iki Pabiržės mstl.

2. Rezervuoti teritorijas ir suformuoti žemės juostą, reikalingą pėsčiųjų-dviračių takui įrengti, nustatant (ar pakeičiant) planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus pėsčiųjų-dviračių tako statybos projektui rengti ir žemės sklypui naudoti.

3. Patikslinti planuojamoje atkarpoje, greta krašto kelio Biržai–Raubonys (pagal pietinį kelkraštį), esančių sklypų ribas (nustatant sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates, kraštinių ilgius valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje).

PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA:

Numatomi rengimo etapai: teritorijų planavimo dokumentų rengimas, sprendinių poveikio vertinimas ir baigiamasis.

Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia – 2011 m. IV ketv., pabaiga – 2012 m. III ketv.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalis.

Susipažinti su specialiojo plano sprendiniais galima nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. birželio 26 d. pas planavimo organizatorių ir plano rengėją aukščiau nurodytais adresais ir telefonais. Vieša specialiojo plano ekspozicija vyks Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje (Vytauto g. 59, Biržai) nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2012 m. birželio 27 d. Viešas susirinkimas visuomenės pateiktiems pasiūlymams ir specialiojo plano sprendiniams aptarti vyks 2012 m. birželio 27 d. 11.00 val. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus salėje (Vytauto g. 38, II aukštas).

PASIŪLYMŲ TEIKIMAS: Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti raštu planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.

Biržų rajono savivaldybės informacija

Selonija.lt

Mūsų kaimuose žemės ūkio darbus dirbantys arkliai kasdien pramiega vos apie 3 valandas. Katės gali ištisas valandas pūsti į ūsą, vidutiniškai jų kasdienis miegas trunka apie 12-13 valandų. O šeškai gali miegoti nuo 16 iki 20 valandų. Kodėl vyrauja toks skirtumas?

Mokslininkai kasmet atlieka šimtus tyrimų, susijusių su gyvūnų miegojimo įpročiais. Jų teigimu, miego trukmė gali tiesiogiai priklausyti nuo gyvūno gebėjimo kaupti energiją bei apsisaugoti nuo plėšrių grobuonių.

Pastebėta, kad smulkūs gyvūnai miega daugiau nei stambūs. Štai, mažasis rudasis pelėausis miega apie 19-20 valandų, o karvė – kasdien miegu mėgaujasi apie 4 valandas.

Bene įdomiausias gyvūnas (miego atžvilgiu) – žirafa. Jos miegas vidutiniškai kasdien trunka iki 2 valandų. Dėl įvairių agresyviai nusiteikusių žvėrių kaip, pavyzdžiui, liūtų – žirafos miega naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Tai leidžia joms išvengti netikėtų plėšrių gyvūnų išpuolių.

Gyvūnų miegas vis dar didelis rebusas mokslininkams, tad įvairių hipotezių netrūksta. Tačiau jie sutaria, kad žolėdžiai gyvūnai praleidžia daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamą kiekį kalorijų, todėl jų miego trukmė itin maža (pvz., arklys miega apie 2 val., dramblys – 3 val., karvė – 4 val.).

Plėšrūnai kasdien medžioja, todėl jų gaunamas kalorijų kiekis per trumpą laiką yra didelis. Tad tigrai per parą gali miegoti iki 16 val., liūtai apie 14 val.

Miegojimo įpročiai priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Štai, ančiasnapis kasdien pramiega apie 14 valandų, o maisto paieškoms skiria vos kelias valandas. Mokslininkai pastebėjo, kad taip yra greičiausiai dėl to, kad ančiasnapis minta vėžiagyviais, kurių kaloringumas yra ypač didelis.

O pelėausiai suaktyvėja naktį kelioms valandoms, kai tik išsiruošia į vabzdžių medžioklę (amarai, tinklasparniai, naktiniai drugiai ir t.t.). Daugelio gyvūnų miegojimo trukmę, laiką, kada jie miega, lemia medžiojimo laikas, tad visai nekeista, kad pusę dienos miegojusi miškinė kiaunė suaktyvėja ir išsiruošia į naktinę medžioklę.

Saugūs namai – ilgesni sapnai

Pastebima, kad turintys saugias, nuo plėšrūnų gerai apsaugotas buveines, gyvūnai gali mėgautis ilgesniu miegu.

Rudieji šikšnosparniai (kitaip vadinamas rudasis nakviša) gali miegoti ištisas 20 valandų. Graužikų miego ypatumai irgi panašūs, mat jiems netenka kiekvieną minutę nerimauti, ar jų niekas neužpuls, kaip pavyzdžiui, žirafų, dramblių, gazelių ir kitų gyvūnų, kurie pasiruošę nuolatos gintis ar sprukti nuo plėšriai nusiteikusių gyvūnų.

Drambliai miega sugulę vienas šalia kito, mat užpuolimo atveju, tikimybė, kad prabus vienas iš kelių gyvūnų, padidėja. Tad, gyvūnai, kurie gyvena atviresnėse erdvėse, gilesniu miegu mėgautis dažniausiai negali.

Kol mokslininkai toliau bando išspręsti ne vieną svarbų gyvūnų miegojimo rebusą, galime toliau žavėtis, kaip gyvūnai linkę prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, kurios lemia ir jų miegojimo įpročius.

Kitų gyvūnų miegojimo įpročiai:

Oposumas – apie 18 val.

Pitonas – apie 18 val.

Katė – nuo 12 iki 14 val.

Naminė pelė – nuo 12 iki 13 val.

Šuo – apie 10 val.

Rudoji lapė – apie 10 val.

Šimpanzė – apie 10 val.

Triušis – nuo 8 iki 9 val.

Voverė – apie 15 val.

Žiurkėnas – apie 14 val.

Smiltpelė, žiurkė – apie 13 val.

Pelė – apie 12 val.

Gepardas – apie 12 val.

Antis – apie 10-11 val.

Europietiškas ežiukas – apie 10 val.

Kiaulė – apie 8 val.

Pilkasis ruonis – apie 6 val.

Ožka – apie 5 val.

Avis – apie 4 val.

Asilas – apie 3 val.

Technologijos.lt

Selonija.lt

Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.

Pagal turimą pirminę informaciją, policijos pareigūnai elgėsi teisėtai, veikė pagal galiojančius įstatymus ir atliko tik tuos veiksmus, kuriuos yra nustatęs įstatymo leidėjas. Prievarta šalinant kliūtis buvo naudojama proporcingai, prieš tai įspėjus, kad yra vykdomas teismo sprendimas, ir nurodžius vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktais, asmenys, kurie aktyviais veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įvykio vietoje buvo sulaikyti. Pirminiais policijos duomenimis, sulaikyti 36 asmenys ir pristatyti į policijos įstaigą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. (Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas).

Mergaitės atžvilgiu policijos pareigūnai prievartinių veiksmų neatliko. Po perdavimo mergaitė jaučiasi ramiai.

Įvykdžius teismo sprendimą ir perdavus mergaitę motinai, policijos pareigūnai toliau vykdo šių asmenų apsaugą, bendradarbiauja su suinteresuotomis institucijomis ir jų pareigūnais, vykdant tolimesnę mergaitės socializaciją. Taip pat informuojame, kad įgaliotam vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui bus suteikta galimybė susipažinti su vaiko gyvenamąja vieta ir sąlygomis.

LR Policijos departamentas

Selonija.lt

Juliana Zarchi – Lietuvos žydo ir vokietės dukra – pabuvojo abiejų totalitarinių režimų spąstuose, tačiau stebuklingai išgyveno. Jos tėtis žuvo nuo mamos tautiečių kulkų, o mama niekada nebegalėjo grįžti į tėvynę…

J. Zarchi kalbės tema „Dviejų totalitarinių režimų gniaužtuose“, apie genocidą ir holokaustą bei dalinsis išskirtine gyvenimo patirtimi ir įspūdžiais.

Lektorė šia tema paskaitas skaito ir intriguojančią savo gyvenimo istoriją pasakoja įvairių šalių mokiniams.

Susitikimas vyks lietuvių kalba. Po pranešimo bus galima užduoti klausimus, padiskutuoti.

Renginio data ir laikas: gegužės 17 d. (ketvirtadienis), 16 val.

Susitikimas vyks Biržų „Aušros“ vidurinės mokykloje (50 kab., III aukštas; jei susirinks daugiau žmonių, susitikimas vyks aktų salėje).

Organizatoriai maloniai kviečia ne tik mokytojus ir mokinius, bet ir kitus susidomėjusius asmenis.

„Aušros“ mokyklos tolerancijos ugdymo centro informacija

Selonija.lt

SG archyvo nuotr.

Jeigu kiekvienas mūsų šalies gyventojas per ateinančius šešerius metus knygų skaitymui skirtų bent 5 minutėmis ilgiau, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą.

Sieks paversti Lietuvą daugiausiai skaitančia šalimi Europoje

Ši idėja kilo paaiškėjus, jog Lietuva pagal knygų skaitymo rodiklius žymiai atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Balandžio mėnesį „Alma littera“ užsakymu atliktas lietuvių skaitymo įpročių tyrimas atskleidė, kad pusė suaugusių mūsų šalies gyventojų visiškai neskaito, o skaitantys tam vidutiniškai skiria tik 17 min. per dieną. Suomijoje, kuri pagal šį rodiklį pirmauja, šis skaičius siekia 46 min. Dažniausiai laiką, kurį galėtų skirti skaitymui, gyventojai praleidžia prie televizoriaus arba naršydami internete.

„Žinių ekonomika yra vienas svarbiausių išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančių veiksnių. Esame įsitikinę, kad augant perskaitytų knygų skaičiui ir skaitymui skiriamo laiko, didėja ir išsilavinusių, kūrybingų, raštingų žmonių populiacija. Todėl ir nusprendėme vykdyti iniciatyvą, kurios tikslas – pasiekti, kad mūsų šalies gyventojai taptų daugiausiai skaitančiais europiečiais ir tokiu būdu susikurtų sau geresnę ateitį“, – teigia Gintautas Mažeika, UAB „AL holdingas“ generalinis direktorius.

Anot G. Mažeikos, iniciatyva „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ apims ne vieną projektą, o prie jos kviečiami prisijungti visi norintys: gyventojai, leidyklos, bibliotekos, knygynai, visuomeninės organizacijos ir kt. Iniciatyvos sumanytojai pabrėžia, kad visai nesvarbu, kokia forma, kokio žanro, kokiomis kalbomis ar kieno leidžiamas knygas gyventojai skaitys.

Skatins tėvus iš anksto pasirūpinti vaikų ateitimi

Minėto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis vaikų nuo 3 iki 10 metų amžiaus Lietuvoje visai neskaito, šiai daliai mažesniųjų, dar nemokančių skaityti, neskaito ir tėvai. Vidutinis mūsų šalies vaikų skiriamas laikas skaitymui – 22 min. per dieną. Nepaisant to, kad 96 proc. tėvų teigia, jog namuose turi vaikiškų knygų, ketvirtadalis Lietuvos vaikų per pusmetį neperskaitė nė vienos.

Būtent šią problemą sieks spręsti pirmasis iniciatyvos „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ žingsnis – projektas „Augu skaitydamas“. Juo siekiama tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius.

„Pradedame nuo mažiausių mūsų visuomenės atstovų, nes būtent šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi visi svarbiausi žmogaus įpročiai, kuriuos vėliau pakeisti būna sunku. Dažniausiai tėvai mano, kad gerą vaikų ateitį užtikrina geras mokymasis mokykloje, tinkamai parinkta užklasinė veikla, prestižinės studijos universitete ir gera darbovietė. Tačiau dauguma pamiršta, kad egzistuoja ankstesnis etapas, kai formuojasi vaiko skaitymo įgūdžiai, prisidedantys prie asmenybės vystymosi ir parengiantys jį vėlesniems etapams. Įgyvendindami šį projektą ir sieksime padėti tėvams rasti kelius, kaip ugdyti vaikų skaitymo įpročius ir tokiu būdu užtikrinti jiems geresnę ateitį“, – teigia Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė.

Projektas „Augu skaitydamas“ apims kelis etapus. Vaikai ir tėvai su projektu bus kviečiami susipažinti gegužės mėn. viduryje, kuomet bus siekiama rekordo – didžiausios Lietuvoje vaikų parašytos knygos. Nuo gegužės iki birželio mėnesio vidurio vyks Vaikų knygų mėnuo – jo metu didžiausių šalies miestų knygynuose žymūs šalies žmonės vaikams skaitys ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų.

Vasaros atostogų metu vaikai bus kviečiami „auginti“ Knygų medžius – ant specialių plakatų, kuriose pavaizduotas simbolinis knygų medis, klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadinimais. Kuo vaikas perskaitys daugiau knygų, tuo jo Knygų medis „išaugs“ didesnis. Rudenį bus surengti daugiausiai skaitančių Lietuvos vaikų apdovanojimai.

„Aukštaitijos gidas“

Selonija.lt

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra koordinuoja ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, kai viename socialinių tinklalapių buvo paskelbta kvietimas padėti sunkiai sergančiam vaikui. Tyrimą atlieka Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas.

Specialiai sukurtame socialinio tinklo profilyje sukčiai teigia, kad jų tariamas mažametis sūnus serga sunkiai pagydoma liga, ir kad šeima negali jam padėti, nes vos gali išgyventi. Profilyje nurodytas sąskaitos numeris banke ir dėkojama žmonėms, kurie parems sūnaus gydymą. Per keletą dienų šį profilį aplankė ir informacija pasidalino daugiau nei 1000 žmonių.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, į pagalbos prašymą paskelbusios moters O. B. nurodytą banko sąskaitą gaunamos lėšos iš įvairių fizinių asmenų su prierašu „parama“, „tomukui“, „vaikui“, „auka“ yra pervedamos būtent dėl internetiniuose skelbimų portaluose patalpintų skelbimų, socialiniame tinklapyje sukurto profilio, kuriame prašoma padėti sunkiai sergančiam vaikui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog panaudojus apgaulę dėl sergančio vaiko yra pasisavinamos svetimos lėšos, o skelbimuose naudojamos nuotraukos ir sukurti tekstai panaudoti iš kitų tinklalapių.

Vykstant šiam tyrimui, paaiškėjo, kad panaudojusi to paties vaiko nuotrauką ir sukūrusi kitą graudžią istoriją apie berniuką kitu vardu, dar viena moteris I.B. socialiniame tinkle taip pat prašo finansinės paramos. Prie šios informacijos nurodyta jau kita banko sąskaita.

Nors dauguma žmonių yra girdėję ir jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau patenkančiųjų į sukčių pinkles nemažėja. Todėl elektroninėje erdvėje plintant atvejams, kai melagingai sukurtomis istorijos siekiama pasinaudoti žmonių gerumu ir išvilioti pinigus, primenama būti atidiems. Kilus įtarimams, vertėtų kreiptis į teisėsaugą.

Prokuratūra.lt

Selonija.lt