Selonija.lt

„Kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje neturi darbo. Blogesnė situacija tik Graikijoje ir Ispanijoje. Tokią padėtį lėmė tai, kad jaunimo nedarbo Vyriausybė iki šiol nevertino kaip rimtos problemos, todėl atsakingos ministerijos nekoordinavo veiksmų ir ėmėsi tik fragmentiškų priemonių. Administracinių gebėjimų ir strateginio mąstymo stoka yra esminė priežastis, dėl ko šios Vyriausybės darbas neduoda reikiamų rezultatų“, – pabrėžė Prezidentė.

Jaunimo įdarbinimui, pasak šalies vadovės, visada buvo galima skirti ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau Vyriausybė nedėjo tam pastangų ir nepateikė racionalių sprendimų ir idėjų, kaip pasinaudoti šia galimybe.

„Vyriausybė privalo parodyti politinę valią ir sutelkti pastangas jaunimo nedarbo problemai spręsti, nes tai yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių. Būtina nedelsiant paruošti nacionalinę užimtumo programą, kurioje būtų numatytos aiškios, tarp visų ministerijų suderintos priemonės, kaip bus skatinamas jaunimo įdarbinimas“, – teigė Prezidentė.

Europos Komisija (EK) leidžia perskirstyti dalį Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšų, kurių Lietuva nėra panaudojusi. Tai laiške Ministrui Pirmininkui nurodo ir EK pirmininkas Jose Manuelis Baroso.

Europos Sąjungos šalys, kur jaunimo nedarbas yra didesnis nei 30–40 proc., iki balandžio vidurio EK turi pateikti nacionalines reformų programas, kuriomis remiantis bus perskirstytos ES paramos lėšos. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, įdarbinančioms, apmokančioms ar priimančioms į praktiką jaunus žmones, turi būti suteikta kuo daugiau galimybių gauti finansavimą.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva turi pasinaudoti pažangiausių šalių praktika, ypač Vokietijos bei Austrijos patirtimi jaunimo užimtumo skatinimo srityje.

Jaunimo nedarbo problemas Prezidentė aptars su Ministru Pirmininku per darbo susitikimą ateinantį pirmadienį.

Prezidentės spaudos tarnyba

Selonija.lt

„Dainų šventę galime surengti už mažesnes, bet efektyviau naudojamas lėšas, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Ministerija, peržiūrėjusi savo vidinius išteklius, ketina skirti 2 mln. litų. Dar 3 mln. litų numato skirti Vyriausybė. Artimiausiu metu kartu su visomis suinteresuotomis šalimis aptarsime, kaip efektyviau naudoti biudžeto lėšas ir sutelkti visus galinčius padėti ar prisidėti prie šio renginio“.

Mokinių dainų šventę „Mūsų vardas – Lietuva“ numatyta surengti Vilniuje liepos 6–8 d. Buvo planuota, kad šventėje dalyvaus apie 20 tūkst. dalyvių, kurie pasirodys trijų dienų programoje: Šokių dienoje „Siemens“ arenoje, Dainų dienoje Vingio parke ir Ansamblių vakare Kalnų parke.

LR ŠMM informacija

Selonija.lt

Šią iniciatyvą palaikyti kviečiamos visos šalies ugdymo įstaigos ir kitos organizacijos. Praėjusiais metais „Savaitėje BE PATYČIŲ“ dalyvavo 1062 organizacijos, kurių kiekviena įgyvendino įvairias veiklas savo bendruomenėje: vyko įvairūs užsiėmimai, konkursai, parodos ir kiti renginiai.

„Ugdymo įstaigų atstovai jau praėjusių metų rudenį pradėjo domėtis, kada vyks kita akcija, norėdami ją įsitraukti į savo veiklos planus. Tai rodo ne tik susidomėjimą iniciatyva, bet ir ugdymo įstaigų rimtą požiūrį į akcijos įgyvendinimą, pačią patyčių problemą bei jos sprendimą“, – įsitikinusi VšĮ „Vaikų linija“ psichologė, iniciatyvos koordinatorė Marina Mažionienė.

Ugdymo įstaigos ir kitos organizacijos kviečiamos tapti akcijos dalyviais. Kiekviena mokykla ar kita norinti prisidėti įstaiga gali registruotis svetainėje www.bepatyciu.lt, įrašydama savo organizacijos pavadinimą, kontaktus ir planuojamų veiklų aprašymą. Registracija vyks iki kovo 1 dienos.

„Savaitės BE PATYČIŲ“ iniciatorius – viešoji įstaiga „Vaikų linija“. Iniciatyvos partneriai: VšĮ „Paramos vaikams centras“, VšĮ „Vaiko labui“, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, bendrovė TEO LT, Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centras, Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga, kino centras „Skalvija“, Lietuvos psichologijos studentų asociacija. Iniciatyvą globoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

Daugiau informacijos – www.vaikulinija.lt; www.bepatyciu.lt .

Biržų rajono savivaldybė

Selonija.lt

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 5 žmonės).

Šiais metais (iki vasario 3 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 29 žmonės (tarp jų 1 nepilnametis), t. y. žuvo 15 eismo dalyvių daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

Selonija.lt

Šiuo metu Katalikų bažnyčioje susituokę jaunieji per dešimt dienų turi patys informuoti civilinės metrikacijos skyrių (CMS) apie sudarytą santuoką, kuris ją įtraukia į apskaitą. To nepadarius santuoka nesukelia teisinių pasekmių.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad pareiga pranešti apie bažnyčioje sudarytą santuoką (2011 m. CMS įtraukė į apskaitą apie 4052 bažnyčioje sudarytų santuokų ) būtų bažnyčios atstovų, o ne jaunųjų rūpestis. „Taip žmonėms nebereikės būti informacijos perdavimo kurjeriais, jie sutaupys laiko bei paprasčiau sutvarkys santuokos formalumus“, – sako teisingumo ministras.

Principinis sutarimas dėl pranešimo apie bažnyčioje sudarytą santuoką pateikimo tvarkos tarp bažnyčios ir Vyriausybės jau yra suderintas. Kad ši tvarka pradėtų veikti, teisingumo ministras, įgaliotas Vyriausybės, dar turės pasirašyti oficialų susitarimą su Lietuvos Vyskupų Konferencija bei patvirtinti Civilinės metrikacijos taisyklių pakeitimus.

Juose ketinama numatyti, kad bažnyčia apie sudarytą santuoką praneš CMS faksu, elektroniniu būdu ar asmeniškai pristatant pranešimą. Po to, kai tai bus padaryta, apie santuokos įtraukimą į apskaitą CMS sutuoktinius informuos išsiųsdama jiems pranešimą jų nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu. Tokiu pat būdu sutuoktiniai bus informuojami ir tais atvejais, kai bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nebus įtraukiama į apskaitą dėl pranešime esančių esminių klaidų, taip pat, kai bažnyčioje sudaryta santuoka neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų. Pranešime bus pateikiama ir informacija apie tai, kur ir kokio dydžio valstybės rinkliavą turi sumokėti sutuoktiniai atsiimdami santuokos liudijimą, jei jiems jo reikia*.

Minėti pakeitimai taip pat padės užkirsti kelią ir pasitaikantiems piktnaudžiavimo atvejams, kuomet nepranešti apie bažnyčioje sudarytą santuoką yra naudinga, pavyzdžiui, tuomet, kai asmenys nenori prarasti našlio pensijos. Neinformuoti CMS gali sumanyti ir nesąžiningi sutuoktiniai, kurie nori tik pasinaudoti kito sutuoktinio pinigais. Jie pasako šiam, kad apie bažnyčioje sudarytą santuoką pranešė CMS, tačiau iš tiesų to nepadaro. Taigi, tokia santuoka nesukelia teisinių pasekmių. Tuo metu nesąžiningas sutuoktinis už tariamo sutuoktinio pinigus įsigyja neva bendrą turtą, kurį įregistruoja tik savo vardu ir jis tampa tik jo nuosavybe.

________________________________________

* Vyriausybė jau anksčiau teisingumo ministro siūlymu yra pavedusi valstybės institucijoms apskritai nebereikalauti iš asmenų pateikti popierinį santuokos liudijimą tvarkant jiems reikalus, kadangi visą informaciją apie asmens statusą jos gali matyti Gyventojų registre. Ateityje galutinai atsisakius tokio reikalavimo, santuokos liudijimas galėtų būti išduodamas tuomet, jei sutuoktiniai to pageidautų ar jiems jo prireiktų tvarkant reikalus užsienyje ir pan.

LR SM informacija

Selonija.lt

„Nors pavasaris dar tolokai, tačiau sulaukus palankių orų mažai kas begalvos apie šio darbo keliamus pavojus. Dabar tiek įmonėms, tiek gyventojams yra palankiausias metas atidžiai susipažinti su reikalavimais ir rekomendacijomis dirbant su asbesto turinčiais gaminiais“, – teigia laikinasis VDI vadovas Vilius Mačiulaitis.

Asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos plačiai naudotas statyboje. Nuo 1961 metų Lietuvoje buvo sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Regionuose beveik 70 proc. individualių gyvenamųjų namų buvo uždengti banguotais asbesto arba šiferio lakštais. Šiferio gamyba buvo uždrausta nuo 2001 metų pradžios.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių susirgimų priežastimi.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Tačiau didžiausias aukų skaičius šalyse, jau seniai uždraudusiose naudoti gaminius su asbestu, numatomas apie 2020 metus, nes kenksmingas asbesto poveikis ilgalaikis, jis pasireiškia po 20-30 metų. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių. Per pastaruosius trejus metus darbo inspektoriai daugiau nei 60 kartų susidūrė su atvejais, kai buvo dirbama su asbesto turinčiais gaminiais.

Prieš pradėdami statinių, konstrukcijose turinčių asbesto, griovimo ar jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, darbdaviai privalo ne tik VDI pateikti informaciją apie įmonės kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje vykdyti asbesto šalinimo darbus bei nustatytos formos pranešimą, bet pirmiausia susipažinti su teisės aktų reikalavimais darbuotojų saugai ir sveikatai ir griežtai jų laikytis. Darbuotojais turi būti specialiai mokomi, aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, darbdavys juos turi būtinai informuoti apie galimą pavojų sveikatai, kurį sukelia darbas su asbestu.

Tiek samdomi darbuotojai, tiek gyventojai, stogus keisiantys savo jėgomis, dirbdami su asbestu ar jo turinčiais gaminiais turi maksimaliai saugotis jo poveikio atitinkamai pasirengdami darbui, jį organizuodami ir vėliau tvarkydami darbo vietą. Privaloma dėvėti vienkartinius darbo kostiumus su gobtuvu (jei lyja – neperšlampamus), kvėpavimo takų apsaugos priemones bei batus, nuo kurių galima būtų pašalinti taršą (batai turi būti be raištelių). Taip pat privalu laikytis darbo aukštyje saugos reikalavimų bei naudoti tiek kolektyvines, tiek asmenines saugos priemones. Daugiau informacijos apie darbo saugos reikalavimus pateikiama VDI interneto tinklapyje.

LR SADM informacija

Selonija.lt

Darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus, darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos (DK 159 str. 3 dalis; Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 14-559) III sk. 10.2 p.). Pertraukų metu rekomenduojama sudaryti darbuotojams sąlygas sušilti įrengiant laikinai šildomas patalpas ar zonas. Specialiųjų pertraukų metu darbuotojams taip pat rekomenduojama suteikti sąlygas papildomai pavalgyti ir išgerti karštų gėrimų (išskyrus turinčius kofeino, nes dėl jų poveikio greičiau prarandama šiluma). Darbo vietoje draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.

Be to, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais apsaugančiais nuo žemos temperatūros pagal „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus“ patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188). Apsauga nuo šalčio – tai viena pagrindinių funkcijų, kurią atlieka žieminiai drabužiai. Reiktų nepamiršti, jog žieminiai drabužiai tai ne tik striukės, batai, kojinės ar šiltos kelnės, bet ir pirštinės, šalikai, kepurės, antveidžiai. Drabužiai ir avalynė turi būti sausi, neaptempti – netgi kiek per dideli. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.

Dirbant šaltyje sumažėja atskirų odos dalių temperatūra, susitraukia odos ir raumenų kraujagyslės. Jei žema oro temperatūra veikia ilgesnį laiką, išsenka organizmo kompensaciniai mechanizmai ir vystosi patologiniai pakitimai: pirštų odos pabalimas, jautrumo sumažėjimas. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai. Teikiant pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį būtina nuvesti į šiltą patalpą, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu.

Darbo patalpų oro temperatūros normines vertes reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (toliau – higienos norma) (Žin., 2004, Nr. 45-1485). Kai dėl technologinio proceso ypatumų negalima užtikrinti pakankamos šiluminės aplinkos sąlygų, higienos normos 5 priedo 2 lentelėje nurodyta rekomenduojama darbuotojų darbo laiko trukmė darbo vietoje, kurioje aplinkos temperatūra nesiekia pakankamos šiluminės aplinkos temperatūros dydžių.

Valstybinė darbo inspekcija primena ir įspėja, kad atėjus žiemai ir smarkiai padidėjus šalčiams, atsiranda papildomų pavojų ir išauga rizika darbuotojų saugai ir sveikatai darbe. Todėl dirbant žiemos sąlygomis darbdaviams reikėtų kreipti daugiau dėmesio į šiuos dalykus:

- šalčio metu papildomai šildant patalpas ir naudojant įvairius elektrinius ar dujinius šildymo prietaisus atsiranda ir papildoma, didesnė gaisro kilimo rizika. Naudojant tokius prietaisus ar įrenginius būtina nuolat kontroliuoti jų darbą ir aplinką, kurioje jie yra naudojami, kad nekiltų gaisras;

- ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir stacionarių šildymo įrenginių, tokių kaip pvz. garo ir vandens šildymo katilai ar įrenginiai, kuriuose naudojami užšąlantys skysčiai (pvz. vandentiekio ar šilumos tiekimo ar kitų skysčių vamzdynai) numatytoms naudojimo sąlygoms bei tinkamai techninei būklei užtikrinti, nes juose užšąlantys skysčiai gali ne tik sugadinti (suplėšyti) patį įrenginį ar vamzdyną, bet ir dėl susidariusio kamščio būti įrenginio sprogimo priežastimi;

- žiemos metu naudojant variklines darbo bei transporto priemones pasunkėja jų paleidimas (ypač jei jos techniškai netvarkingos), o dažnai stengiantis užvesti įprastu būdu neužsivedančią atšalusią variklinę priemonę atsiranda ir papildomų pavojų. Pavyzdžiui, bandant užvesti tokią transporto priemonę tempiant kitų priemonių pagalba ar prijungus prie jos, iškyla patekimo po ratais ir sunkaus ar net mirtino susižalojimo trūkus tempimo lynui pavojai. Atšildant tokių įrenginių agregatus iškyla nudegimo, užsidegimo, prispaudimo ir kt. pavojai;

- lauko sąlygomis naudojant bėgiais judančias darbo priemones ar įrenginius (kaip pvz. kranai, telferiai, platformos, vartai ir pan.), jų bėgiai gali apšalti ledu ar žemės grumstais, todėl judėdami jie gali nuslysti nuo bėgių ir nugriūti ar nukristi. Todėl tokių įrenginių bėgiai žiemos metu turi būti nuolat tikrinami ir nuvalomi;

- žiemos metu turi būti atidžiau ir geriau kontroliuojami slidūs paviršiai, kuriais juda ar ant kurių dirba darbuotojai ar važiuoja transporto priemonės, ypač paviršiai, kurie yra su nuolydžiu arba esantys aukštyje. Tokie paviršiai turi būti nuvalomi nuo sniego ar ledo apnašų arba pabarstomi, kad nebūtų slidūs. Nuo sniego ar ledo turi būti gerai nuvaloma statybinių pastolių paklotai ir jų laiptinės kopėčios, statinių laiptai bei pakilimai į rampas ir pan.;

darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis ar miško darbuose, turi būti sudaryta galimybė sušilti šiltose patalpose.

Neįvertinus žiemos sukeliamų nepalankių sąlygų bei papildomų pavojų ir laiku ar visiškai nesiėmus reikalingų atitinkamų priemonių, gali padidėti nelaimingų atsitikimų, darbuotojų traumų bei sveikatos pakenkimo tikimybė, grėsti materialiniai nuostoliai.

LR SADM informacija

Selonija.lt

Įstatymo projektui nepritarta, nes siūlomas MMA dydžio nustatymas iš esmės būtų automatinis darbo užmokesčio indeksavimas, kai MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Toks indeksavimas nebūtų teisingas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, remiantis statistika, šalies praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 2027,9 Lt. Tokiu būdu pagal šį įstatymo projektą MMA šiemet turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1013 Lt, t. y., didėtų daugiau kaip 26 proc. Tokiam MMA padidinimui reikėtų žymių tiek valstybės ir savivaldybių biudžetų, tiek privataus sektoriaus lėšų.

Nesant galimybių mokėti padidintos MMA, darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo (tai ypač aktualu labai mažoms įmonėms) arba trumpinamas jų darbo laikas, taip pat prognozuojama, kad dalis darbuotojų darbo užmokesčio būtų išmokama nelegaliai.

Esant sudėtingai Europos ir pasaulio ekonomikų bei finansų rinkų padėčiai, toks MMA didinimas, koks siūlomas įstatymo projekte, gali lemti, kad sumažės Lietuvos konkurencingumas, o šalies ekonominė ir finansinė būklė dar labiau pasunkės. Tai turėtų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos atsigavimui ir spartesniam žmonių gyvenimo lygio augimui.

LR Vyriausybės informacija

Selonija.lt