Paraiškos apdovanojimo „Už kraštovaizdį“ konkursui priimamos iki birželio 4 d.

Pratęsiamas paraiškų apdovanojimo „Už kraštovaizdį“ konkursui, kuris buvo paskelbtas vasario mėnesį, pateikimo laikas. Pretendentus šiam Aplinkos ministerijos įsteigtam apdovanojimui galima siūlyti iki birželio 4 d. Konkurso laikas pratęstas atsižvelgus į gautus prašymus.

Nacionalinis apdovanojimas „Už kraštovaizdį“ skirtas geriausiems šalies kraštovaizdžio puoselėtojams išaiškinti ir pagerbti, Lietuvos kandidatui Europos Tarybos apdovanojimui už kraštovaizdį išrinkti. Į jį gali pretenduoti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar jų grupės, fiziniai ir kiti juridiniai asmenys (profesinės asociacijos, švietimo įstaigos, bendruomenės ir kt.), pasižymėję ir prisidėję įgyvendinant kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo priemones.

Paraiškose pretendentai turi apibūdinti per pastaruosius penkerius metus realizuotus darbus. Tai gali būti įvairaus lygmens kraštovaizdžio kompleksų apsaugos, tvarkymo ar planavimo darbai, savivaldybių teisės aktai, švietimo projektai ir kitos priemonės, padedančios įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvenciją, Lietuvos kraštovaizdžio politiką. Šios aktyviai dalyvaujant visuomenei įgyvendintos, ilgalaikių rezultatų duodančios veiklos turėtų atitikti darnaus vystymosi principus, užtikrinti kraštovaizdžio vertybių išsaugojimą.

Paraiškos bus skelbiamos Aplinkos ministerijos svetainėje, jas vertins aplinkos ministro sudaryta komisija. Apdovanojimas bus teikiamas Europos kraštovaizdžio konvencijos pasirašymo dienos proga.

Konvenciją yra ratifikavusios 35 šalys, tarp jų ir Lietuva. Šis tarptautinis susitarimas įpareigoja įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką ir savasties pagrindą, nustatyti ir vykdyti kraštovaizdžio politiką, plėtoti visuomenės, valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų žinias apie kraštovaizdžių vertę, jų vaidmenį ir pokyčius, gerinti kraštovaizdžio pažinimą, priimti apsaugą, tvarkymą ir planavimą reguliuojančius teisės aktus. Kaip numato Konvencija, buvo įsteigtas Europos Tarybos apdovanojimas už kraštovaizdį. Konkursai jam gauti jau buvo surengti 2009 ir 2011 metais. Išsamiau apie šiuos konkursus galima sužinoti Europos kraštovaizdžio konvencijos svetainėje http://www.coe.int/t/dg4/cultureheritage/heritage/landscape/Prix/Session2010_en.asp.

Aplinkos ministerija, laikydamasi Konvencijos ir nacionalinės kraštovaizdžio politikos nuostatų, 2007 m. įsteigė nacionalinį apdovanojimą „Už kraštovaizdį“. Pirmoji jį pelnė Kupiškio rajono savivaldybė už Kupos slėnio sutvarkymą 2008 metais.

Aplinkos ministerijos apdovanojimo už kraštovaizdį skyrimo taisyklės paskelbtos ministerijos tinklalapyje (http://www.am.lt/VI/index.php#a/11357). Išsamesnės informacijos gali suteikti Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė tel. 266 3614 arba el. paštu g.godienė@am.lt.

 

LR AM informacija

Selonija.lt

Mokinių sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tendencijos

Mokinių sveikatos priežiūra – svarbi visuomenės sveikatos priežiūros dalis. Ne vienerius metus mokyklose vykdoma mokinių sveikatos priežiūra yra finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto ir kitomis lėšomis. Sveikatos priežiūros specialistai mokyklose ne tik suteikia pirmąją medicinos pagalbą, teikia sveikatinimo veiklos metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams, bet ir propaguoja sveiką gyvenseną, ragina jaunimą atsisakyti žalingų įpročių, daugiau sportuoti ir pan.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir mokinių skaičius. 2011 m., palyginti su 2005 m., vaikų iki 10 metų sumažėjo 26 tūkst., o 10–19 metų gyventojų sumažėjo net 122 tūkstančiais (23 proc.). Didžiausi pokyčiai 2005–2011 m. vyko bendrojo lavinimo mokyklose. Mokinių skaičius jose nuo 2005-ųjų iki 2011 m. sumažėjo 123 tūkstančiais (23 proc.). Pagal savivaldybių Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pateiktų paraiškų duomenis, 2005 m. Lietuvoje mokėsi 587 643 mokiniai, o 2012 m. – 413 596.

Nepaisant mokinių mažėjimo skaičiaus, jų sveikatos priežiūrai mokyklose skiriama PSDF biudžeto lėšų dalis palaipsniui didėjo. Šio finansavimo nemažinti siūlė ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2011 m. lapkričio 16 d. išvadoje „Dėl 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (XIP-3730)“.

Analizuojant 2005–2012 m. sveikatos priežiūros mokyklose finansavimą, matyti, kad 2012 m., palyginti su 2005 m., jis padidėjo net du kartus (2005 m. buvo skirta 4,79 mln. Lt, 2012 m. – 9,66 mln. litų). 2012 m. vienam miesto mokiniui iš PSDF biudžeto tenka 18,7 lito, o vienam kaimo mokiniui – 37,3 lito.

Didesnį sveikatos priežiūros mokyklose finansavimą lėmė ir 2010 m. įsigaliojęs naujas rekomenduojamas vieno sveikatos priežiūros specialisto pareigybės normatyvas: gyvenamųjų vietovių, turinčių 3000 ir daugiau gyventojų (toliau – miesto), mokyklose rekomenduojama steigti vieno specialisto etatą 1000 mokinių, o gyvenamųjų vietovių, turinčių mažiau kaip 3000 gyventojų (toliau – kaimo), mokyklose vieną specialisto etatą – 500 mokinių. Atsižvelgiant į tai, kad kaimo vietovėse mokyklos yra labiau nutolusios viena nuo kitos, ir į tai, kad jose mokosi mažiau mokinių, šiuo normatyvu siekiama padidinti sveikatos priežiūros specialistų skaičių šiose mokyklose ir pagerinti jų teikiamų paslaugų kokybę (iki 2010 m. miesto ir kaimo vietovėse buvo nustatytas vienodas normatyvas: vienas specialistas – 1000 vaikų). Šis normatyvas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

VLK duomenimis, 2012 m. savivaldybių įsteigtose miesto mokyklose mokosi apie 278,6 tūkst. mokinių, o kitų steigėjų – apie 31,1 tūkst. mokinių. Savivaldybių įsteigtose kaimo mokyklose mokosi apie 96 tūkst. mokinių, o kitų steigėjų – apie 7,9 tūkst. mokinių.

PSDF biudžeto lėšos naudojamos visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui, valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms mokėti.

 

Valstybinės ligonių kasos prie SAM

Selonija.lt

Nevyriausybinės organizacijos kviečia spręsti gimdymo ne stacionare klausimą

Gimdymą ne stacionare reglamentuoti kviečianti šeimų iniciatyvinė grupė ragina visuomenę bei atsakingas institucijas įsiklausyti į išsakytą prašymą, svarstyti pateiktus argumentus ir kartu ieškoti atsakymo, kaip optimaliai išspręsti šį klausimą. Jų nuomone, tik konstruktyvi atitinkamų institucijų ir specialistų diskusija galėtų užtikrinti, kad būtų pasiektas visuomenei palankus sprendimas.

Gimdymą ne stacionare reglamentuoti kviečianti grupė yra pateikusi ministrui Raimondui Šukiui 36 puslapių argumentuojamąjį raštą „Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra ir planuotas gimdymas ne stacionare: situacijos analizė”, kuriame išsamiai išdėstoma šio klausimo teisinė problematika Lietuvoje, taip pat pateikiami medicininiai, psichologiniai, finansiniai problemos aspektai, apžvelgiama 14-os užsienio šalių, kuriose gimdymas ne stacionare yra reglamentuotas įstatymais, praktika (pvz., Danijoje moters teisę į akušerinę priežiūrą nėštumo metu ir gimdant namuose numato Danijos sveikatos įstatymo 18 skyrius; Latvijoje – Ministrų kabineto 2006 m. liepos 25 d. taisyklės Nr. 611 „Gimdymo pagalbos nustatymo tvarka”; Lenkijoje – Įstatymas dėl slaugytojos ir akušerės profesijos ir kt.; Vokietijoje – Akušerio profesiją apibrėžiantis įstatymas, priimtas 1985 m. balandžio 6 d. ir kt.).

Kartu su raštu ministerijai įteiktas ir siūlomų teisės aktų keitimo projektų rinkinys.

Nepaisant kategoriškai išsakytos nuomonės, ministras, atitinkamos institucijos, specialistai ir visuomenė kviečiami pradėti konstruktyvią diskusiją šia tema. Dėl šios priežasties iniciatyvinė grupė kartu išplatina Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktą argumentuojamąjį raštą, prašo atsižvelgti į jame išdėstytus argumentus ir jų pagrindu įvairiais lygmenimis rengti viešas diskusijas.

Iniciatyvinė grupė supranta atsakingų institucijų baimę dėl galimo pavojaus moterims gimdant ne stacionare ir gerbia institucijų siekį užtikrinti kiekvienos gimdyvės bei į pasaulį ateinančio kūdikio saugumą. Tačiau prašymą pateikusios organizacijos taip pat nori priminti, kad pasirinkti, kur gimdyti, yra žmogaus teisė, kurią akcentuoja ir prieš metus įsigaliojęs Europos žmogaus teisių teismo sprendimas (Ternovszky prieš Vengriją, 2010 m. gruodžio 14 d.). Jame konstatuota, kad apsisprendimo teisė tapti ar netapti tėvu apima ir teisę pasirinkti aplinkybes, kaip tapti tėvu, o tai apima ir gimdymo vietą. Pasak šio teismo, pasirinkimas gimdyti namuose įprastai lemia ir sveikatos priežiūros specialistų įtraukimą, o teisiniu reguliavimu, pagal kurį specialistai negali teikti reikiamos pagalbos gimdyvei, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

Šeimų atstovai dar kartą pabrėžtinai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dažniau sąmoningai apsisprendžiama gimdyti ne ligoninėje. Kategoriškai atsiribodama nuo šio klausimo ir nesiimdama jo nagrinėti ministerija ir toliau paliktų teisinę spragą Lietuvos teisinėje sistemoje, o minėtas šeimas atribotų nuo valstybinės sveikatos apsaugos sistemos. Šio klausimo sureguliavimas suteiktų galimybę sveikatos priežiūros institucijoms kontroliuoti šį procesą, užtikrinti, kad gimdyvėms namuose pagalbą teiktų tik kvalifikuoti specialistai, taip pat numatyti protingumo principu pagrįstas tiek specialistų, tiek pačios šeimos atsakomybės ribas.

Raštą ministrui pateikusi iniciatyvinė grupė neturi patvirtintos ir oficialios informacijos, kad šis klausimas jau anksčiau būtų buvęs tinkamai išnagrinėtas, todėl kelia jį dar kartą, pateikdama solidžią situacijos apžvalgą ir argumentaciją, ko iki šiol Lietuvoje nebuvo padaryta. Gimdymui namuose palanki praktika bei teisinė bazė yra sukurta ir taikoma daugelyje pasaulio šalių: mūsų kaimyninėse – Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje ir kt.

Prašoma sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų teisės aktų pataisas, suteikiančias galimybę (ne prievolę) akušeriams bei gydytojams akušeriams ginekologams (turintiems įstatymų numatytą licenziją, taigi ne „apsišaukėliams”) savo paslaugas teikti gimdyvėms namuose.

Iniciatyvinė šeimų grupė nesiekia konfrontacijos, tačiau kviečia į viešą ir skaidrų dialogą. Pasipriešinimas ir kategoriškumas iš oponentų pusės tik parodo keliamo klausimo opumą ir dar kartą patvirtina viešos diskusijos būtinumą. Nepaisant visko, šeimos yra pasiryžusios priimti kritiką, leistis į kompromisus ir siekti racionalaus bendradarbiavimo, kad būtų pasiektas kuo priimtinesnis rezultatas visoms suinteresuotoms visuomenės grupėms.

Organizacijos atsiriboja nuo bet kokių su konkrečiais asmenimis ar įvykiais susijusių vykdomų teisinių nagrinėjimų, ikiteisminių tyrimų bei mėginimų sieti šią iniciatyvą su panašiais procesais. Šios iniciatyvos atsiradimo priežastis – nuolat stiprėjantis daugelio šeimų noras gimdyti saugiai ir atsakingai, su kvalifikuoto personalo pagalba ir teisės aktų nustatyta tvarka jų pasirinktoje gimdymo vietoje.

 

Bernardinai.lt

Selonija.lt

Kaip elgtis, kad neužsidegtų miškas

Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.

Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.

Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.

Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!

 

PAGD prie VRM informacija

Selonija.lt

Mažėjantis gyvulių skaičius verčia sunerimti

Šią savaitę žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sukvietė socialinius partnerius – gyvulininkystės sektoriaus atstovus – aptarti šios šakos plėtros perspektyvas po 2014 m., pateikti pastabas ir nuomonę apie ilgalaikę Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategijos iki 2020 m. koncepciją, bei pasiūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, plėtojant žaliosios knygos „Lietuvos kaimo ateitis“, kurią parengė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tikslus.

Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi ir prioritetinė žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Lietuvoje paplitusios šios tradicinės gyvulininkystės šakos: pieninė galvijininkystė, mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė, arklininkystė, avininkystė, ožkininkystė, kailinė žvėrininkystė, triušininkystė ir bitininkystė.

Pastebimos mažėjimo tendencijos

Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą (ES), bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikų gyvulių bandų išsaugojimo praktika.

Tačiau, kaip teigiama instituto parengtoje koncepcijoje, pastaraisiais metais gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo auginama 929,4 tūkst. kiaulių. 2012 m. sausio 1 d kiaulių skaičius tesiekė 790,3 tūkst. 2011 m. lyginant su 2010 m. kiaulių skaičius sumažėjo 139,1 tūkst., t.y. 15 proc. Mažėjantis gyvulių skaičius rodo, kad mažėja ūkininkų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę. Gyvulininkystės verslas, lyginant su augalininkyste, yra mažiau patrauklus, kadangi jam reikia daugiau darbo išteklių, darbo procesas nepertraukiamas, nelieka laiko ne tik užsiimti kita veikla, bet ir poilsiui. Gyvulininkystės ūkiai sukuria žymiai mažiau pajamų, tenkančių vienam sąlyginiam darbuotojui, nei augalininkystės.

„Skaičiai nepaguodžiantys – galvijų skaičius vis mažėja, nors turime visas sąlygas juos auginti. Tad raginu visus išsakyti konkrečius pasiūlymus, kaip galėtume plėtoti gyvulininkystę Lietuvoje, kad būtų galima drąsiai žengti į ateitį“, – į socialinius partnerius kreipėsi žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

„Praėjusią savaitę Liuksemburge vykusioje žemės ūkio ir žuvininkystė ministrų taryboje buvo svarstomas Komisijos siūlymas valstybėms narėms, įvertinant jų specifines situacijas žemės ūkyje, ir toliau leisti dalį tiesioginių išmokų voko skirti savanoriškajai susietajai paramai. Lietuva siekia, kad 2014–2020 m. finansiniame laikotarpyje ūkininkams būtų sudaryta galimybė mokėti susietąją paramą. Tai ypatingai aktualu gyvulininkystės ūkiams paremti. Kurdami visiškai naują tiesioginės paramos schemą neturėtume apsiriboti tik tais sektoriais, kurie buvo remiami praeityje, todėl manytume, kad sektorių sąrašas turėtų būti plečiamas. Manome, kad turėtų likti susieta su gamyba parama, nors kitos šalys tam priešinasi (Didžioji Britanija, Danija). Šis mūsų deklaruojamas prioritetas turėtų būti paremtas konkrečiais finansiniais veiksmais “, – teigė ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis, ragindamas socialinius partnerius išsakyti savo nuomonę apie gyvulininkystės koncepciją bei pateikti konkrečius pasiūlymus.

Pasigesta realių gairių

„Peržvelgėme Agrarinio ekonomikos instituto parengtą Gyvulininkystės koncepciją, tačiau turime pripažinti, kad ji neturi realaus pagrindo“, – teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Pasak jo, iš koncepcijos matosi, kad norima remti mažus ūkius pamirštant stambiuosius, o tai būtų didelė klaida. „Būtų racionalu nusimatyti tipinės fermos modelį, galbūt auginančios iki 200–300 sąlyginių gyvulių ir tokias fermas paremti, – teigė asociacijos atstovas. – Kita opi problema – eksporto rinkos atnaujinimas, ypač į Rusiją, kuri nuo 2012 m. rugsėjo ketina tapti Pasaulinės prekybos organizacijos nare“.

Juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Vilius Žiogas atkreipė dėmesį, kad aplinkosauginiai reikalavimai gyvulininkystės sektoriui yra per griežti. „Manome, kad neteisinga kompensuoti pasėlių draudimą augalininkystės sektoriuje, o gyvulininkystės – ignoruoti“, – dar vieną problemą įvardijo pirmininkas. V. Žiogas dėkojo ministrui už šių metų deklaravimo naujovę, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas), turi laikyti gyvulius, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų hektarui tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG sutartinio gyvulio. Šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro ne daugiau kaip 30 proc. visų deklaruotų tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų arba kurie ne vėliau kaip 2011 metais pradėjo įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir pagal šią priemonę pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo laikotarpis dar nesibaigė. „Šis reikalavimas skatina žemės savininkų atsakomybę“, – teigė Juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas.

Pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos Tarybos prezidento Tomo Raudonio, gyvulininkystės strategijoje pasigendama realių gairių ir ypač ūkių SWOT analizės, dėmesio veislininkystės plėtrai. Jam pritarė ir šios asociacijos direktorius Edgaras Gedgaudas, pabrėždamas, kad Veislininkystės sistemos dalyviai neturi bendro tikslo, tad ir nuolatinio bendravimo tarp jų nėra. „Nors Lietuvoje spermos kaina mažiausia, lyginant su kitomis ES šalimis, tačiau kokia jos veislinė vertė“, – pagalvoti ragino E. Gedgaudas.

Nors paukštininkystės rodikliai yra džiuginantys – Statistikos departamento duomenimis 2011 m. pradžioje buvo 9,47 mln. paukščių, t.y. 1,7 proc. daugiau nei 2010 m., tačiau ir čia yra nemažai problemų. „Ypatingai didelė problema – skirtingi maisto produkcijos PVM mokesčiai Lietuvoje ir Lenkijoje. Dėl to netenkame didelės rinkos dalies“, – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, kalbėdamas apie savo sektoriaus problemas. – Vis tik kaimyninės šalys turėtų orientuotis į panašų PVM mokestį tam, kad būtų apsaugotos rinkos“. Primename, kad Lietuvoje žaliai mėsai ir kitiems mėsos produktams taikomas 21 proc. PVM tarifas. Daugelis ES šalių narių šiai produkcijai taiko sumažintus PVM tarifus. Lenkijoje šis tarifas ypač mažas – tik 5 proc. PVM tarifų skirtumas skatina dalį Lietuvos pasienio gyventojų apsipirkti Lenkijoje, o tai mažina gyvulininkystės produktų vartojimą šalyje. „Nors įvardijame save grūdų šalimi, tačiau didžioji jų dalis išvežama į užsienį, o patys vežamės iš svetur“, – dar vieną aktualiją iškėlė V. Tėvelis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sulaukė priekaištų dėl draudimo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. eksportuoti gyvus galvijus į Turkiją. Ūkininkai teigė, kad dėl to jie patyrė didžiulių nuostolių ir klausė, ar tikslinga taip buvo elgtis, kai kitos ES šalys savo rinkų neuždarė. „Gyvų galvijų eksportas į Turkiją uždraustas dėl vis blogėjančios užkrečiamųjų ligų situacijos šioje šalyje. Situacija išties buvo pavojinga, kaip parodė patikros, gyvuliai į Turkiją būdavo vežami nesilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų. Turime galvoti ir reaguoti atsakingai į galimus ligų proveržius“, – teigė tarnybos direktorius, ragindamas pagalvoti apie Gyvulių sveikatos fondo steigimą Lietuvoje.

Apskritojo stalo dalyviai sutarė dar kartą susitikti gegužės mėnesį, o artimiausiu metu pasimatyti tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2012“, kuri vyks jau gegužės 10–12 dienomis Kaune, „Žalgirio“ arenoje.

LR ŽŪM informacija

Selonija.lt

Gegužę Vidaus reikalų ministerija atvers duris lankytojams

Visus norinčius susipažinti su vidaus reikalų sistema Vidaus reikalų ministerija kviečia į svečius ir gegužę skelbia atvirų durų mėnesiu. Tokia nauja tradicija tikimasi ne tik atverti vidaus reikalų sistemą visuomenei, bet ir supažindinti su ja moksleivius ir jaunimą, siejantį savo ateitį su statutine tarnyba (policija, priešgaisrine, pasienio apsauga ir pan.), valstybės tarnyba, kibernetiniu saugumu ir kt.

Atvirų durų mėnesį bus organizuojami renginiai iš anksto užsiregistravusioms lankytojų grupėms. Jų metu bus galima susitikti su vidaus reikalų ministru Artūru Melianu, susipažinti su ministerijos darbu ir vidaus reikalų sistemos veikla, aplankyti įvairias įstaigas prie ministerijos. Preliminari vieno renginio trukmė – 3 val., programa gali būti keičiama atsižvelgiant į konkrečius lankytojų poreikius ir pageidavimus.

Pirmasis renginys, kurio metu Vidaus reikalų ministerijos svečiai pageidavo bendrauti su ministru A. Melianu, numatytas jau šį trečiadienį, gegužės 2 d.

Norintieji apsilankyti Vidaus reikalų ministerijoje ar jos įstaigose, kviečiami iš anksto registruotis el. paštu pvrs@vrm.lt. Registruojantis el. paštu, prašome nurodyti savo pavardę ir telefono numerį, pageidaujamą apsilankymo laiką bei lankytojų skaičių. Visus užsiregistravusius apie tikslų renginio laiką ir kitas detales informuosime papildomai.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

 

LR VRM informacija

Selonija.lt

Praneškite apie korupciją

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT arba Tarnyba) atskleidžia ir tiria Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą (225 straipsnis), tarpininko kyšininkavimą (226 straipsnis), papirkimą (227 straipsnis), piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (228 straipsnis), tarnybos pareigų neatlikimą (229 straipsnis) ir kitas STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įvardytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti, užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Į STT gali kreiptis

Į STT gali kreiptis kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, amžių, socialinę padėtį ir kitus kriterijus. Kreiptis reiktų tuo atveju, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

STT ragina pranešti apie korupciją

Apie korupcijos atvejį (-us) praneškite raštu, visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 33 33 (taip pat ir poilsio dienomis), elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, faksu (8 5) 266 3307 arba palikite pranešimą STT svetainėje.

 

LR STT informacija

Selonija.lt

Kaip padidinti pardavimus?

Š.m. gegužės 3 d. VšĮ “Versli Lietuva“ kartu su Apribojimų teorijos (TOC) praktikais kviečia Jus į webinarą „Kaip padidinti pardavimus?“.

Webinarą ves UAB „TOC sprendimai“ vadovas Nerius Jasinavičius ir jo kolega UAB „TOC sales and marketing“ vadovas Mindaugas Voldemaras.

Pardavimas – tai procesas nepriklausantis nuo atsitiktinumų ar asmeninių super pardavėjo galių.

Webinarą nemokamai galės stebėti tik užsiregistravę dalyviai. Konkreti webinaro nuoroda bus išsiųsta visiems užsiregistravusiems likus 1 val. iki transliacijos. (t.y. š.m. gegužės 3 d., 12 val.). Nuorodą siųsime el. paštu, todėl labai svarbu registracijos metu teisingai nurodyti kiekvieno iš dalyvių el. pašto adresą.

Registruokitės iki š. m. gegužės 2 d. Verslios Lietuvos tinklapyje spausdami nuorodą „Registruotis“.

 

VšĮ ,,Versli Lietuva“ informacija

Selonija.lt

Kokį laisvalaikį moksleiviai renkasi po pamokų?

Norėdamas atsipūsti nuo mokyklos suolų ir sunkių mokslų, jaunimas renkasi įvairius laisvalaikio praleidimo būdus. Vieni iš jų būna su šeima, kiti – su draugais, treti lindi prie televizoriaus ar kompiuterio. Ne paslaptis ir tai, jog didelė dalis jaunų žmonių laisvu nuo mokslų metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Vieniems tai padeda atsipalaiduoti, pamiršti gyvenimo rutiną, o kai kurie įsitikinę, jog alkoholinių gėrimų vartojimas yra puikus ir linksmas laisvo laiko praleidimas. Todėl nutariau tuo pasidomėti, pakalbinti keletą nepilnamečių ir sužinoti, kokį laisvalaikį jie renkasi, kokiomis veiklomis užsiima, kokius būrelius lanko.

Brigita pasakoja: ,,Mano laisvalaikis yra gana įtemptas, kadangi esu aktyvus žmogus ir visada sugalvoju įvairiausių veiklų. Nors mano miestas nėra labai didelis, tačiau čia pilna įvairiausios veiklos, pavyzdžiui, jau trejus metus lankau muzikos mokyklą – tai yra mano hobis, taip pat visai neseniai pradėjau lankyti šokius.“

Dar aštuoniolikos nesulaukęs Simas sako, kad jo savaitgaliai dažniausiai linksmi: ,,Savaitgalis? O, visko būna. Dažniausiai mano laisvalaikis būna gana įdomus ir linksmas. Susirandame kokį ,,plotą“, o po to jau švenčiame kaip turi būti, geriam iki paskutinio lašo (juokiasi – red. past.).“ Pasiteiravusi, kaip nepilnamečiai gauna alkoholinių gėrimų, sulaukiu atsakymo: „Kad gautume alkoholio, tereikia vieno skambučio, ir jau turime. Akivaizdu, nuperka pilnamečiai draugai. Gauti alkoholio nepilnamečiui yra labai lengva.“

Ligita laisvalaikį dažniausiai leidžia su draugais. „Sugalvojam įvairiausių veiklų, pavyzdžiui, susirenkame pas kurią nors draugę, geriame arbatą, šnekame įvairiausiomis temomis, kepame pyragus, o po to juos skaniai valgome. Vakarais dažniausiai važiuojam į miestą, o ten tiek vaizdų prisižiūrime, kad iš juoko dažniausiai plyšta pilvas. Taip pat dažnai dalyvauju įvairiuose , „baliukuose“ – ten susiburia visi draugai, o tada jau švenčiame.“

Linksmas vaikinas Gytis dėsto: ,,Savo laisvalaikį dažniausiai leidžiu sporto salėje, nes man labai patinka krepšinis, tad didžiąją laisvo laiko dalį skiriu jam. Taip pat laisvalaikiu daug dirbu kaime pas senelius. Su draugais susitinku tik tada, kai turiu laisvo laiko“.

Taigi, iš šių jaunų žmonių pasakojimų apie savo laisvalaikį galima suprasti, jog didžiąją jų laisvo laiko dalį užima draugai, linksmybės, taip pat įvairiausi užsiėmimai. Svarbiausia nepamiršti, kad net gyvenant mažame mieste, galima rasti įvairiausių veiklų, kurios tave ugdo, yra patrauklios ir įdomios.

 

Austėja Pilipavičiūtė

www.jaunimogidas.lt

Selonija.lt

Prasidėjus dviračių sezonui, saugokitės ilgapirščių

Kiekvienais metais, atšilus orams ir gatvėse padaugėjus dviračių, policijoje atitinkamai užregistruojama daugiau dviračių vagysčių. Pareigūnai ragina gyventojus imtis visų įmanomų priemonių šioms transporto priemonėms apsaugoti.

Gyventojai turėtų atminti, kad norint išvengti vagystės, nederėtų net trumpam laikui palikti dviračių prie parduotuvių, įstaigų ar kitose viešosiose vietose neprirakintų. Verta pagalvoti apie kokybišką spynelę dviračiui apsaugoti. Jeigu tokią ketinate įsigyti, atkreipkite dėmesį, kad grandinė būtų storesnio ir tvirtesnio metalo.

Nerekomenduojama dviračių palikti daugiabučių laiptinėse, rūsiuose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Būtina gerai apsaugoti sandėliukus, garažus ar pagalbines patalpas, kur yra laikomi vertingi daiktai, tarp jų ir dviračiai, mopedai, motociklai. Dviračių nakčiai kiemuose neturėtų palikti ir nuosavų namų gyventojai.

Įsigiję dviratį užsirašykite jo numerį

Policijos pareigūnai pataria savininkams nufotografuoti savo turimus dviračius. Vagystės atveju nuotrauką būtų galima panaudoti ieškant dviračio arba jį atpažįstant, jei pavyksta pavogtą transporto priemonę rasti.

Taip pat patariame, kad įsigiję dviratį užsirašytumėte jo numerį ir vagystės atveju, būtinai praneštumėte policijai apie vagystę, nurodydami dviračio numerį. Numeris bus suvestas į Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registrą, kur jis bus viešai matomas.

Norint pranešti policijai, nebūtina vykti į policijos įstaigą, siūlome naudotis policijos portalu www.epolicija.lt. Pranešant per portalą prisistatykite (autorizuokitės) naudojant elektroninę bankininkystę, ar kitas sistemas, tuomet galėsite gauti išsamią informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus.

Gyventojams, kurie planuoja įsigyti nenaujus dviračius, policija siūlo aktyviai naudotis specialiai sukurtu Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registru, kurį rasite Policijos departamento prie VRM interneto svetainėje www.policija.lt, skyriuje „Paieška policijos duomenų bazėse“. Įvedę dviračio numerį registre, matysite, ar jis ne vogtas.

Atkreipiame dėmesį, kad į šį registrą suvedami ne tik dviračių, bet ir kitų vogtų daiktų numeriai (pvz., mobiliųjų telefonų), todėl šiame registre, prieš perkant naudotą daiktą, galima pasitikrinti ir kitus numeruotus bei galimai vogtus daiktus.

Pažymėtas daiktas atbaido ilgapirščius

Veiksminga ir nieko nekainuojanti dviračių apsaugos nuo vagių priemonė – jų žymėjimas policijoje. Pareigūnai kviečia visus norinčius pažymėti dviratį kreiptis į policijos komisariato įstaigą arba laukti nuo gegužės mėnesio prasidėsiančių viešų akcijų. Tam reikia atsivežti dviratį, turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir žymimo daikto įsigijimo dokumentus. Dviratį pareigūnai užregistruos, specialia priemone pažymės jo rėmą ir užklijuos lipduką su užrašu „Pažymėta policijoje“. Lipdukas ant dviračio rėmo įspės tuos, kurie kėsinsis į šį turtą. Vagystės atveju policijoje pažymėtą dviratį bus lengviau surasti ir atpažinti.

 

Alytaus aps. VPK informacija

Selonija.lt

« Ankstesnis puslapis — Kitas puslapis »