Vyriausybė turi skubiai sutelkti pastangas jaunimo nedarbui mažinti

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku aptarė skubias priemones, kurių turi būti imtasi jaunimo nedarbui mažinti.

„Kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje neturi darbo. Blogesnė situacija tik Graikijoje ir Ispanijoje. Tokią padėtį lėmė tai, kad jaunimo nedarbo Vyriausybė iki šiol nevertino kaip rimtos problemos, todėl atsakingos ministerijos nekoordinavo veiksmų ir ėmėsi tik fragmentiškų priemonių. Administracinių gebėjimų ir strateginio mąstymo stoka yra esminė priežastis, dėl ko šios Vyriausybės darbas neduoda reikiamų rezultatų“, – pabrėžė Prezidentė.

Jaunimo įdarbinimui, pasak šalies vadovės, visada buvo galima skirti ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau Vyriausybė nedėjo tam pastangų ir nepateikė racionalių sprendimų ir idėjų, kaip pasinaudoti šia galimybe.

„Vyriausybė privalo parodyti politinę valią ir sutelkti pastangas jaunimo nedarbo problemai spręsti, nes tai yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių. Būtina nedelsiant paruošti nacionalinę užimtumo programą, kurioje būtų numatytos aiškios, tarp visų ministerijų suderintos priemonės, kaip bus skatinamas jaunimo įdarbinimas“, – teigė Prezidentė.

Europos Komisija (EK) leidžia perskirstyti dalį Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšų, kurių Lietuva nėra panaudojusi. Tai laiške Ministrui Pirmininkui nurodo ir EK pirmininkas Jose Manuelis Baroso.

Europos Sąjungos šalys, kur jaunimo nedarbas yra didesnis nei 30–40 proc., iki balandžio vidurio EK turi pateikti nacionalines reformų programas, kuriomis remiantis bus perskirstytos ES paramos lėšos. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, įdarbinančioms, apmokančioms ar priimančioms į praktiką jaunus žmones, turi būti suteikta kuo daugiau galimybių gauti finansavimą.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva turi pasinaudoti pažangiausių šalių praktika, ypač Vokietijos bei Austrijos patirtimi jaunimo užimtumo skatinimo srityje.

Jaunimo nedarbo problemas Prezidentė aptars su Ministru Pirmininku per darbo susitikimą ateinantį pirmadienį.

 

Prezidentės spaudos tarnyba

Selonija.lt

Mažiau formalumų besituokiantiems bažnyčioje

Vasario 2 d. Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui sutrumpinti formalumų tvarkymo kelią jaunavedžiams, atsisakant reikalavimo patiems informuoti Civilinės metrikacijos įstaigas apie bažnyčioje sudarytą santuoką.

Šiuo metu Katalikų bažnyčioje susituokę jaunieji per dešimt dienų turi patys informuoti civilinės metrikacijos skyrių (CMS) apie sudarytą santuoką, kuris ją įtraukia į apskaitą. To nepadarius santuoka nesukelia teisinių pasekmių.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad pareiga pranešti apie bažnyčioje sudarytą santuoką (2011 m. CMS įtraukė į apskaitą apie 4052 bažnyčioje sudarytų santuokų ) būtų bažnyčios atstovų, o ne jaunųjų rūpestis. „Taip žmonėms nebereikės būti informacijos perdavimo kurjeriais, jie sutaupys laiko bei paprasčiau sutvarkys santuokos formalumus“, – sako teisingumo ministras.

Principinis sutarimas dėl pranešimo apie bažnyčioje sudarytą santuoką pateikimo tvarkos tarp bažnyčios ir Vyriausybės jau yra suderintas. Kad ši tvarka pradėtų veikti, teisingumo ministras, įgaliotas Vyriausybės, dar turės pasirašyti oficialų susitarimą su Lietuvos Vyskupų Konferencija bei patvirtinti Civilinės metrikacijos taisyklių pakeitimus.

Juose ketinama numatyti, kad bažnyčia apie sudarytą santuoką praneš CMS faksu, elektroniniu būdu ar asmeniškai pristatant pranešimą. Po to, kai tai bus padaryta, apie santuokos įtraukimą į apskaitą CMS sutuoktinius informuos išsiųsdama jiems pranešimą jų nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu. Tokiu pat būdu sutuoktiniai bus informuojami ir tais atvejais, kai bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nebus įtraukiama į apskaitą dėl pranešime esančių esminių klaidų, taip pat, kai bažnyčioje sudaryta santuoka neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų. Pranešime bus pateikiama ir informacija apie tai, kur ir kokio dydžio valstybės rinkliavą turi sumokėti sutuoktiniai atsiimdami santuokos liudijimą, jei jiems jo reikia*.

Minėti pakeitimai taip pat padės užkirsti kelią ir pasitaikantiems piktnaudžiavimo atvejams, kuomet nepranešti apie bažnyčioje sudarytą santuoką yra naudinga, pavyzdžiui, tuomet, kai asmenys nenori prarasti našlio pensijos. Neinformuoti CMS gali sumanyti ir nesąžiningi sutuoktiniai, kurie nori tik pasinaudoti kito sutuoktinio pinigais. Jie pasako šiam, kad apie bažnyčioje sudarytą santuoką pranešė CMS, tačiau iš tiesų to nepadaro. Taigi, tokia santuoka nesukelia teisinių pasekmių. Tuo metu nesąžiningas sutuoktinis už tariamo sutuoktinio pinigus įsigyja neva bendrą turtą, kurį įregistruoja tik savo vardu ir jis tampa tik jo nuosavybe.

________________________________________

* Vyriausybė jau anksčiau teisingumo ministro siūlymu yra pavedusi valstybės institucijoms apskritai nebereikalauti iš asmenų pateikti popierinį santuokos liudijimą tvarkant jiems reikalus, kadangi visą informaciją apie asmens statusą jos gali matyti Gyventojų registre. Ateityje galutinai atsisakius tokio reikalavimo, santuokos liudijimas galėtų būti išduodamas tuomet, jei sutuoktiniai to pageidautų ar jiems jo prireiktų tvarkant reikalus užsienyje ir pan.

 

LR SM informacija

Selonija.lt

Šiferio stogų keitimas: besirūpindami finansavimu nepamirškite ir apie saugumą

Prasidėjus šiferio stogų keitimo programai, kurioje numatyta galimybė iš Europos Sąjungos programų lėšų skirti finansavimą asbestinių stogų dangai keisti, Valstybinė darbo inspekcija primena apie asbesto keliamą pavojų darbuotojų sveikatai.

„Nors pavasaris dar tolokai, tačiau sulaukus palankių orų mažai kas begalvos apie šio darbo keliamus pavojus. Dabar tiek įmonėms, tiek gyventojams yra palankiausias metas atidžiai susipažinti su reikalavimais ir rekomendacijomis dirbant su asbesto turinčiais gaminiais“, – teigia laikinasis VDI vadovas Vilius Mačiulaitis.

Asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos plačiai naudotas statyboje. Nuo 1961 metų Lietuvoje buvo sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Regionuose beveik 70 proc. individualių gyvenamųjų namų buvo uždengti banguotais asbesto arba šiferio lakštais. Šiferio gamyba buvo uždrausta nuo 2001 metų pradžios.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių susirgimų priežastimi.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Tačiau didžiausias aukų skaičius šalyse, jau seniai uždraudusiose naudoti gaminius su asbestu, numatomas apie 2020 metus, nes kenksmingas asbesto poveikis ilgalaikis, jis pasireiškia po 20-30 metų. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių. Per pastaruosius trejus metus darbo inspektoriai daugiau nei 60 kartų susidūrė su atvejais, kai buvo dirbama su asbesto turinčiais gaminiais.

Prieš pradėdami statinių, konstrukcijose turinčių asbesto, griovimo ar jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, darbdaviai privalo ne tik VDI pateikti informaciją apie įmonės kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje vykdyti asbesto šalinimo darbus bei nustatytos formos pranešimą, bet pirmiausia susipažinti su teisės aktų reikalavimais darbuotojų saugai ir sveikatai ir griežtai jų laikytis. Darbuotojais turi būti specialiai mokomi, aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, darbdavys juos turi būtinai informuoti apie galimą pavojų sveikatai, kurį sukelia darbas su asbestu.

Tiek samdomi darbuotojai, tiek gyventojai, stogus keisiantys savo jėgomis, dirbdami su asbestu ar jo turinčiais gaminiais turi maksimaliai saugotis jo poveikio atitinkamai pasirengdami darbui, jį organizuodami ir vėliau tvarkydami darbo vietą. Privaloma dėvėti vienkartinius darbo kostiumus su gobtuvu (jei lyja – neperšlampamus), kvėpavimo takų apsaugos priemones bei batus, nuo kurių galima būtų pašalinti taršą (batai turi būti be raištelių). Taip pat privalu laikytis darbo aukštyje saugos reikalavimų bei naudoti tiek kolektyvines, tiek asmenines saugos priemones. Daugiau informacijos apie darbo saugos reikalavimus pateikiama VDI interneto tinklapyje.

 

LR SADM informacija

Selonija.lt

Dėl darbo šaltyje. Darbdavių dėmesiui

Žemės ūkio, elektros ir telefonų linijų tiesimo, krovimo, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo ir remonto, miško kirtimo, statybos ir kiti darbai, atliekami lauke, nesustoja ir žiemą.

Darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus, darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos (DK 159 str. 3 dalis; Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 14-559) III sk. 10.2 p.). Pertraukų metu rekomenduojama sudaryti darbuotojams sąlygas sušilti įrengiant laikinai šildomas patalpas ar zonas. Specialiųjų pertraukų metu darbuotojams taip pat rekomenduojama suteikti sąlygas papildomai pavalgyti ir išgerti karštų gėrimų (išskyrus turinčius kofeino, nes dėl jų poveikio greičiau prarandama šiluma). Darbo vietoje draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.

Be to, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais apsaugančiais nuo žemos temperatūros pagal „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus“ patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188). Apsauga nuo šalčio – tai viena pagrindinių funkcijų, kurią atlieka žieminiai drabužiai. Reiktų nepamiršti, jog žieminiai drabužiai tai ne tik striukės, batai, kojinės ar šiltos kelnės, bet ir pirštinės, šalikai, kepurės, antveidžiai. Drabužiai ir avalynė turi būti sausi, neaptempti – netgi kiek per dideli. Viršutinis rūbų sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.

Dirbant šaltyje sumažėja atskirų odos dalių temperatūra, susitraukia odos ir raumenų kraujagyslės. Jei žema oro temperatūra veikia ilgesnį laiką, išsenka organizmo kompensaciniai mechanizmai ir vystosi patologiniai pakitimai: pirštų odos pabalimas, jautrumo sumažėjimas. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai. Teikiant pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį būtina nuvesti į šiltą patalpą, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu.

Darbo patalpų oro temperatūros normines vertes reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (toliau – higienos norma) (Žin., 2004, Nr. 45-1485). Kai dėl technologinio proceso ypatumų negalima užtikrinti pakankamos šiluminės aplinkos sąlygų, higienos normos 5 priedo 2 lentelėje nurodyta rekomenduojama darbuotojų darbo laiko trukmė darbo vietoje, kurioje aplinkos temperatūra nesiekia pakankamos šiluminės aplinkos temperatūros dydžių.

Valstybinė darbo inspekcija primena ir įspėja, kad atėjus žiemai ir smarkiai padidėjus šalčiams, atsiranda papildomų pavojų ir išauga rizika darbuotojų saugai ir sveikatai darbe. Todėl dirbant žiemos sąlygomis darbdaviams reikėtų kreipti daugiau dėmesio į šiuos dalykus:

- šalčio metu papildomai šildant patalpas ir naudojant įvairius elektrinius ar dujinius šildymo prietaisus atsiranda ir papildoma, didesnė gaisro kilimo rizika. Naudojant tokius prietaisus ar įrenginius būtina nuolat kontroliuoti jų darbą ir aplinką, kurioje jie yra naudojami, kad nekiltų gaisras;

- ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir stacionarių šildymo įrenginių, tokių kaip pvz. garo ir vandens šildymo katilai ar įrenginiai, kuriuose naudojami užšąlantys skysčiai (pvz. vandentiekio ar šilumos tiekimo ar kitų skysčių vamzdynai) numatytoms naudojimo sąlygoms bei tinkamai techninei būklei užtikrinti, nes juose užšąlantys skysčiai gali ne tik sugadinti (suplėšyti) patį įrenginį ar vamzdyną, bet ir dėl susidariusio kamščio būti įrenginio sprogimo priežastimi;

- žiemos metu naudojant variklines darbo bei transporto priemones pasunkėja jų paleidimas (ypač jei jos techniškai netvarkingos), o dažnai stengiantis užvesti įprastu būdu neužsivedančią atšalusią variklinę priemonę atsiranda ir papildomų pavojų. Pavyzdžiui, bandant užvesti tokią transporto priemonę tempiant kitų priemonių pagalba ar prijungus prie jos, iškyla patekimo po ratais ir sunkaus ar net mirtino susižalojimo trūkus tempimo lynui pavojai. Atšildant tokių įrenginių agregatus iškyla nudegimo, užsidegimo, prispaudimo ir kt. pavojai;

- lauko sąlygomis naudojant bėgiais judančias darbo priemones ar įrenginius (kaip pvz. kranai, telferiai, platformos, vartai ir pan.), jų bėgiai gali apšalti ledu ar žemės grumstais, todėl judėdami jie gali nuslysti nuo bėgių ir nugriūti ar nukristi. Todėl tokių įrenginių bėgiai žiemos metu turi būti nuolat tikrinami ir nuvalomi;

- žiemos metu turi būti atidžiau ir geriau kontroliuojami slidūs paviršiai, kuriais juda ar ant kurių dirba darbuotojai ar važiuoja transporto priemonės, ypač paviršiai, kurie yra su nuolydžiu arba esantys aukštyje. Tokie paviršiai turi būti nuvalomi nuo sniego ar ledo apnašų arba pabarstomi, kad nebūtų slidūs. Nuo sniego ar ledo turi būti gerai nuvaloma statybinių pastolių paklotai ir jų laiptinės kopėčios, statinių laiptai bei pakilimai į rampas ir pan.;

darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis ar miško darbuose, turi būti sudaryta galimybė sušilti šiltose patalpose.

Neįvertinus žiemos sukeliamų nepalankių sąlygų bei papildomų pavojų ir laiku ar visiškai nesiėmus reikalingų atitinkamų priemonių, gali padidėti nelaimingų atsitikimų, darbuotojų traumų bei sveikatos pakenkimo tikimybė, grėsti materialiniai nuostoliai.

LR SADM informacija

Selonija.lt

Staiga padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą, Lietuvai grėstų nedarbo augimas

Vyriausybė vasario 2 d. nepritarė kelių Seimo narių siūlymui keisti Darbo kodekso 187 straipsnį ir nustatyti, kad kiekvienais metais minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis negali būti mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį skelbia Statistikos departamentas. Vyriausybės nuomone, reikia ieškoti galimybių, kaip didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau konkrečiai šiam įstatymo projektui siūloma nepritarti, visų pirma siekiant apsaugoti smulkųjį verslą ir nesukelti naujos nedarbo augimo bangos.

Įstatymo projektui nepritarta, nes siūlomas MMA dydžio nustatymas iš esmės būtų automatinis darbo užmokesčio indeksavimas, kai MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Toks indeksavimas nebūtų teisingas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, remiantis statistika, šalies praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 2027,9 Lt. Tokiu būdu pagal šį įstatymo projektą MMA šiemet turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1013 Lt, t. y., didėtų daugiau kaip 26 proc. Tokiam MMA padidinimui reikėtų žymių tiek valstybės ir savivaldybių biudžetų, tiek privataus sektoriaus lėšų.

Nesant galimybių mokėti padidintos MMA, darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo (tai ypač aktualu labai mažoms įmonėms) arba trumpinamas jų darbo laikas, taip pat prognozuojama, kad dalis darbuotojų darbo užmokesčio būtų išmokama nelegaliai.

Esant sudėtingai Europos ir pasaulio ekonomikų bei finansų rinkų padėčiai, toks MMA didinimas, koks siūlomas įstatymo projekte, gali lemti, kad sumažės Lietuvos konkurencingumas, o šalies ekonominė ir finansinė būklė dar labiau pasunkės. Tai turėtų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos atsigavimui ir spartesniam žmonių gyvenimo lygio augimui.

 

LR Vyriausybės informacija

Selonija.lt

Policija stengsis pagelbėti nuo šalčio nukentėjusiems žmonėms

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuojant dar didesnius šalčius, policija savo veiklą organizuos taip, kad klimato sąlygos kuo mažiau pakenktų gyventojams.

Vienas iš policijos uždavinių yra neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių. „Nors tai galbūt nėra pagrindinė policijos funkcija, negalime palikti žmonių likimo valioje ir privalome padaryti viską, kad tokiomis šaltomis dienomis nenukentėtų žmonės“- pabrėžė laikinai policijos generalinio komisaro pareigas einantis Algirdas Stončaitis.

Policijos departamentas nurodė teritorinėms policijos įstaigoms susitikti su įvairių institucijų atstovais ir aptarti bendrus veiksmus, teikiant būtiną pagalbą gyventojams, esant šaltam orui.

Šiomis dienomis pareigūnai ypatingą dėmesį skirs žmonėms, patekusiems į keblias situacijas dėl oro sąlygų, benamiams, vienkiemiuose gyvenantiems senyvo amžiaus asmenims, nukentėjusiems, ar dėl savo būklės galintiems nukentėti nuo šalčio. Tokius asmenis pareigūnai pristatys į sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigas, ar jų namus, suteiks visokeriopą pagalbą.

Patruliuojantiems pareigūnams nurodyta atkreipti dėmesį į sustojusias ir stovinčias transporto priemones, kuriose yra žmonių, esant būtinumui suteikti jiems visapusišką pagalbą. Policija stengsis kuo operatyviau įforminti autoavarijas, imsis priemonių pašalinti užstrigusias ir eismui trukdančias transporto priemones.

 

Lietuvos Policijos departamentas

R. Lelecko nuotr.

Selonija.lt

2012 metais poilsio dienos nebus perkeliamos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad dar kitą ketvirtadienį (vasario 16 d.) minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl kaip ir kasmet šią dieną į darbus neisime. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad penktadienis (vasario 17 d.) bus darbo diena. Taip yra todėl, kad šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti.

Ministerijos nuomone, poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėlimas trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui. Be to, pavyzdžiui, perkėlus greta poilsio dienos einančią darbo dieną į kitą savaitę, gali būti viršijamas Darbo kodekse nustatytas savaitės darbo valandų skaičius.

Taigi visos šventinės dienos, kurios pasitaikys savaitės viduryje – šiemet bus tiesiog pavienės poilsio dienos. Kaip minėta, pirma tokia pavienė šventės diena numatyta vasario 16 d., kuomet bus švenčiama Lietuvos valstybės atkūrimo diena (šventinė diena – ketvirtadienis). Taip pat į darbus neeisime: gegužės 1 d., kai minėsime Tarptautinę darbo dieną (šventinė diena – antradienis); rugpjūčio 15 d., kai švęsime Žolinę (šventinė diena – trečiadienis); bei lapkričio 1 d. – minima Visų Šventųjų diena (laisva diena – ketvirtadienis).

Šventinės dienos savaitgaliais – taipogi neperkeliamos

Verta pastebėti, kad kai kurios šventinės dienos šiemet sutaps su savaitgaliais. Pavyzdžiui, kovo 11 d. (Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena) bei birželio 24 d. (Lietuvoje švenčiamos Joninės) šiemet bus sekmadienį. Šventinės dienos, kurios sutampa su savaitgalio dienomis – neperkeliamos – todėl papildomų poilsio dienų tokiomis dienomis taip pat neturėsime.

Vis dėlto šiemet mūsų šalyje bus ir 3 „ilgieji savaitgaliai“. Vieną gražiausių pavasario švenčių Šv. Velykas šiemet švęsim balandžio 8-9 d. (trys nedarbo dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis). Vasarą kiek ilgiau ilsėsimės liepos 6 d. – minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (trys poilsio dienos, šventinė diena – penktadienis). Tuo tarpu metų gale, gruodžio 24-26 d., susidarys net penkios poilsio dienos, per kurias švęsime Kūčias ir Šv. Kalėdas (šventinės dienos – nuo pirmadienio iki trečiadienio).

2012 m. papildomų poilsio dienų planavimo atmintinė:
Sausio 1 d. Naujieji metai (sekmadienis);
Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (šventinė diena – ketvirtadienis);
Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (sekmadienis);
Balandžio 8-9 d.– Šv. Velykos (trys poilsio dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis);
Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena (šventinė diena – antradienis);
Gegužės 6 d. – Motinos diena (sekmadienis);
Birželio 3 d. – Tėvo diena (sekmadienis);
Birželio 24 d. – Rasos ir Joninių diena (sekmadienis);
Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (trys poilsio dienos, šventinė – penktadienis);
Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (šventinė diena – trečiadienis);
Lapkričio 1 d. (ketvirtadienis) – Visų Šventųjų diena (šventinė diena – ketvirtadienis);
Gruodžio 24-26 d. – Kūčios ir Šv. Kalėdos (penkios poilsio dienos, šventinės – nuo pirmadienio iki trečiadienio).

LR SADM informacija

Selonija.lt

Po Bazinių karinių mokymų profesinę karo tarnybą pradeda daugiau kaip 20 naujokų

Iš 40 Lietuvos kariuomenėje organizuojamuose bazininiuose kariniuose mokymuose (BKM) dalyvavusių karių 22 nusprendė tęsti profesinę karo tarnybą (PKT) Lietuvos kariuomenėje ir pasirinko savo tarnybos vietas.

Sausio 27 dieną Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) vyko 15-osios BKM karių laidos atrankos į profesinę karo tarnybą ir skyrimo į karinius vienetus komisijos posėdis. Padrąsinantį žodį kariams tarė ir su tarnyba Lietuvos kariuomenėje naujokus pasveikino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Arūnas Birbalas.

„Sunku buvo priprasti prie rutinos, truputį gąsdino šaltis, tačiau viską ištvėrėme. Džiaugiuosi, kad pasiekiau savo tikslą ir dabar galėsiu tarnauti Karo policijoje”, – sakė Monika Grybaitė iš Anykščių. Ji – viena iš sėkmingai BKM baigusių 25 jaunuolių ir pirmoji šiuos mokymus išėjusi mergina.

Kursas truko 12 savaičių. Trijų mėnesių sunkumus vainikavo įgyti BKM baigimo pažymėjimai ir pasiūlytos tarnybos vietos. Jaunuoliai tarnybą skirtinguose Lietuvos daliniuose pradės nuo vasario 6 d. Daugiausia jų – 7 – tarnybą tęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, 4 paskirti Sausumos pajėgų vado žinion ir tarnaus šiose pajėgose, o 3 pradės tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Sakalinės k. (Tauragės r.) . Po du naujokus įsilies į Karo policijos, Karinių oro pajėgų ir Karaliaus Mindaugo mechanizuotųjų pėstininkų bataliono karių gretas, o dar po vieną pradės tarnybą brigadoje „Geležinis Vilkas“ ir Karinėse jūrų pajėgose.

Tarp pirmų trijų geriausiai baigusių jaunuolių net du yra kilę iš Alytaus. Rimvydas Uleckas, geriausiai baigęs mokymus karys, atrodė labai ryžtingai nusiteikęs būsimai tarnybai, kurią pradės Algirdo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgų kuopoje.

„Per pirmas dvi savaites adaptuojiesi, o po to jau lengviau. Reikia priprasti. Patiko disciplina, tvarka“, – sakė R. Uleckas, o jam pritarė kiti kurso draugai.

Dalyvavusieji BKM, bet toliau netęsiantys PKT, įrašomi į kariuomenės rezervą.

Antroji šių metų BKM laida tarnybą prasidės vasario 13 d. Šiais metais į BKM planuojama pakviesti 700 karių.

 

LR KAM informacija

Selonija.lt

Apsaugokite savo privatumą: pagalvokite du kartus prieš viešai save apnuogindami

Kartais tiesiog taip viliojančiai smalsu apsiskelbti visam pasauliui ir papasakoti, kad esame beprotiškai įsimylėję, ar kažko supykę, ar išgėrę, ar linksmi. Taigi tai dažniausiai darome interneto viešoje erdvėje „Facebooke“. Kartais mes nurodome net savo asmenines koordinates – savo vardą, pavardę, namų adresą ir telefono numerį. Nors kai kuriais atvejais tai visiškai būtina, juk apsilankę pas gydytoją, pastarasis turi žinoti mūsų medicininius įrašus.

Taigi taip mes daliname savo duomenis visur, to net nepastebėdami. O jei vieną dieną jūs nusprendžiate pabėgti nuo savo praeities šešėlio ir norite atversti švarų puslapį savo reputacijos knygoje?

Europos Parlamentas neseniai buvo išreiškęs susirūpinimą dėl asmens duomenų apsaugos tiek tarptautiniu mastu, tiek vidaus rinkoje (bankų sistema SWIFT ir NPR) taip siekdamas užtikrinti ir surasti tinkamą pusiausvyrą tarp privatumo ir saugumo.

Šį šeštadienį bus minima Europos duomenų apsaugos diena. Ta proga mes jums parinkome keletą statistinių duomenų ir faktų iš praėjusių metų „Eurobarometro“ suvestinių bei paprašėme EP Civilių laisvių ir teisių komiteto atstovės Birgit Sippel (Socialistų partija, Vokietija) juos pakomentuoti, atsižvelgiant į Parlamento veiklą bei naujai paruoštą Komisijos pasiūlymą duomenų apsaugos taisyklių reformos tema.

2011 m. liepos 6 d. patvirtintoje ataskaitoje Europos Parlamentas įvertino Komisijos ketinimą parengti naują reglamentą siekiant apsaugoti asmens duomenis bei rengiamą naują politiką dėl asmens duomenų tvarkymo policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

74% europiečių mano, jog asmeninės informacijos atskleidimas- tai šiuolaikinio gyvenimo dalis.

Pasak Birgit Sippel, „šiuo metu galiojanti 1995 m. Duomenų apsaugos direktyva nebeatitinka skaitmeninio amžiaus reikalavimų ir turi būti atitinkamai pakeista. Mums reikia taisyklių, kurios užtikrintų aukšto lygio apsaugą ir be reikalo apribotų nuomonės ir informacijos laisvės teisių, arba užkirstų kelią ar ribotų kasdienį nekenksmingą asmens duomenų tvarkymą.

75% ES piliečių mano, kad jie turi turėti teisę kada panorėję ištrinti asmeninę informaciją, saugomą svetainėje.

Birgit Sippel: „teisė būti pamirštam“, turi būti užtikrinta visiems ES piliečiams, kad jų duomenys būtų ištrinami, kuomet nelieka pagrindo juos saugoti. Todėl ypač svarbu, kad atitinkamas asmuo visada žinotų, kas, kada, kokiu tikslu ir kokiam laikotarpiui tuos duomenis saugos ir kaip jie bus tvarkomi. Žinoma, ES piliečių teisė „būti pamirštam“, turėtų būti užtikrinta ne tik šalies viduje, bet ir už ES ribų.

67% europiečių nežino apie nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už jų teises, susijusias su asmens duomenų apsauga, egzistavimą.

Nacionalinės duomenų apsaugos institucijos šiuo metu taiko labai skirtingas taisykles, ir minimalūs Europos standartus nėra įgyvendinami ir pritaikomi. Taigi, Parlamentas džiaugiasi Komisijos pasiūlymu, suteikti daugiau galių nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms. Mums reikia didinti informuotumą apie tai, kaip būtų tvarkomi asmens duomenys, ir kad tik suderinta Europos teisinė sistema gali pasiūlyti ES piliečių apsaugą nuo piktnaudžiavimo jų duomenimis.

 

Europa.eu

Selonija.lt

Per šalčius svarbu pasirūpinti gyvūnais

Pastaruoju metu smarkiai atvėsus orams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams, kad nepamirštų pasirūpinti gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti jų nuo šalčio. Pasitaiko pavienių atvejų, kai ūkiniai gyvūnai vis dar laikomi lauke.

„Mūsų šalyje auginami tik kelių veislių galvijai, kurie atsparesni šalčiui, tačiau ne itin žemoms temperatūroms, todėl neleistina ūkinius gyvūnus šaltuoju metų laiku laikyti ganyklose, nes jie tiesiog neprisitaikę žiemoti tokiomis sąlygomis“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.

Pasak veterinarijos gydytojos, žiemą būtina pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis – užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Pagal gyvūnų rūšis reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.

Specialistės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad graužikams žiemos metu sunku prasimaitinti gamtoje, todėl pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, namus ir kitas šiltas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti įvairias gyvūnų ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.

Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemiau 00 C.

Žiemos metu reikia pasirūpinti ne tik ūkiniais gyvūnais, bet ir lauke laikomais šunimis. Šunų šeimininkai privalo įrengti augintiniams tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų sniego, landą rekomenduojama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų lyg su durimis. Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną (poroloną), tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, nes kai kurie šunys būna išrankūs, ir nepatinkantys pakratai ar guolis gali būti išmesti iš būdos. Šeimininkai turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šunų „namelius“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu duoti šilto vandens arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kur vanduo neužšaltų.

Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti (mocionui), nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus – pamačius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti nemokama telefono linija 8-800-40403.

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

LR ŽŪM informacija

Selonija.lt

Kitas puslapis »