Vabalninkiečiams parūpo filialų likimas

Vabalninko miestelio šviesuoliai svarsto: jų biblioteka ir muziejus išsikels į vaistinę ir ambulatoriją ar ne? Jeigu taip, tai kada?

Seniūnei – naujiena

Praėjusią savaitę į „Biržiečių žodį“ paskambinusi skaitytoja išpyškino greitakalbį skundą. Jos žodžiais sakant, valdžia mina Vabalninką po padu: nuėmė tarpmiestinį autobusą, išdraskys biblioteką, muziejų…

Atsakymų pradėjome ieškoti Vabalninko seniūnijos seniūnės Lilijos Vaitiekūnienės kabinete. Seniūnė tvirtino: jai ši žinia buvo naujiena. Bet Vabalninko kultūros ir istorijos fondo nariai ir pirmininkė jau surašė kreipimąsi ir patvirtino jį parašais. Seniūnė šių žmonių prašymu vasario 1 dieną peticiją pristatė Biržų merei Irutei Varzienei.

– Man nepranešė. Pavėluotai sužinojau, kad miestelyje ieškoma naujų patalpų bibliotekai ir muziejui. Jeigu mano nuomonės būtų klausę, nesutikčiau. Vabalninkas juk ne kaimo vietovė. Turime miesto statusą. Niekur neteko matyti, kad ambulatorijoje veiktų muziejus, – kalbėjo seniūnė.

Jos žodžiais, bendrabučio patalpose šios dvi kultūros įstaigos užima nemažą plotą. Kuo jį reikės užpildyti, jeigu biblioteka ir muziejus išsikraustys? Daugiau kaip 700 kvadratinių metrų pritaikyti socialiniams būstams irgi kainuos.

– Juk tiek seniūnija, tiek kultūrinės įstaigos pinigus ima iš to paties savivaldybės biudžeto. Kam tos papildomos išlaidos? Jeigu biblioteka ir muziejus išsikraustys, vien už tuščių patalpų šildymą teks sumokėti apie 22 tūkstančius litų. Jau ir taip seniūnijos darbuotojų atlyginimams išmokėti šiemet trūks didelės sumos pinigų, – kalbėjo seniūnė Lilija Vaitiekūnienė.

Norime žinoti, kas dedasi už uždarų durų…

Vabalninko kultūros ir istorijos fondo narys Stepas Gudas, iš bendraminčių išgirdęs šias naujienas, irgi susirūpino:

– Trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Išsirinkome miestelio bendruomenę, tris Tarybos narius, turime seniūnę, bet nė vienas neinformuotas, kas čia dedasi už uždarų durų. Mes norime žinoti. Juk muziejėlį pajudinti ne kolūkio fermą sugriauti. Neapgalvoti, skuboti sprendimai sunaikins visuomenininkų kelis dešimtmečius kurtą triūsą. Reikia neskubėti, nesikarščiuoti. Gal vertėtų atsisakyti kai kurių patalpų, sumažinti šildomą plotą ir t. t. – įsitikinęs S. Gudas.

Vieną direktorių ima juokas, kitas laukia skambučių

„Biržiečių žodžiui“ pradėjus domėtis šia tema, į redakciją paskambino pats Biržų Jurgio Bielinio bibliotekos direktorius Vygantas Muralis ir pasakė:

– Mane tik juokas ima. Filialą į naujas patalpas iškelsime tikrai. Dėsiu visas pastangas. Mes paskaičiavome: dabar už šildymą mokame 10 tūkstančių, o kai išsikelsime į naujas patalpas vaistinėje, mokėsime tik 6 tūkstančius litų. O gal dar mažiau. Tegul Vabalninko seniūnė pasuka galvą, ką su tuščiomis patalpomis daryti, – kalbėjo V. Muralis.

Į klausimą, ar naujos patalpos bus šiltesnės už dabartines, direktorius atsakė: šiandien filiale 10 laipsnių šilumos, o naujose patalpose sieksime, kad būtų 18 laipsnių šilumos.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius stebėjosi:

– Kodėl žmonės eina aplinkiniais keliais, skambina į redakciją, renka parašus. Kodėl neklausia manęs? Ko jie čia sujudo? Juk sprendimas dar nepriimtas. Ir ne aš, o rajono Taryba nuspręs, ką su muziejaus filialu daryti.

Pasak G. Butkevičiaus, muziejaus filialas – sunki našta. Patalpoms labai reikalingas remontas. Planavo patalpas paremontuoti, bet viską apžiūrėjus nusviro rankos. Nežinia net nuo ko pradėti: visas vamzdynas sukiužęs…

– Muziejaus filialui patalpų ieškome nebe pirmą kartą. Čia tik žvalgytuvės. Ambulatorijos patalpos priklauso ne seniūnijai, bet Savivaldybės poliklinikai, todėl seniūnės ir neinformavome, – tvirtino G. Butkevičius. Ir pabrėžė: jis nelinkęs nei darbuotojams, nei muziejui bloginti sąlygų.

Viršininkų viršininkai

Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos sužinojome: su jo žinia Bibliotekos ir Muziejaus direktorius po tuščias patalpas vedžiojo Poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas. Bandoma bibliotekos ir muziejaus filialų problemą spręsti kompleksiškai. Bibliotekai ir muziejui dabartinėse patalpose pirmame aukšte nėra saugu. Socialinių būstų gyventojai patalpas gali aplieti.

Direktorius nuramino: čia tik pasižvalgymai. Skubotai problemos niekas nespręs.

Tarybos nariai: už ir prieš

„Biržiečių žodis“ trijų Vabalninko seniūnijos gyventojų, tarybos narių: Nijolės Šatienės, Petro Narkevičiaus ir Vydo Vareikos klausė: reikia bibliotekos ir muziejaus filialus iškraustyti į naujas patalpas ar ne?

Nijolė Šatienė: „Reikia apklausti vietinius: bendruomenę, darbuotojus, šių įstaigų lankytojus. Visi norime, kad sąlygos pagerėtų, bet kad neišeitų atvirkščia. Juk ir naujas patalpas reikės pertvarkyti, šildyti…“

Petras Narkevičius: „Bibliotekos ir muziejaus patalpos apsmurgusios. Muziejaus lubos aplietos. Būtinai reikėtų pakeisti langus. Bet dar ne tragedija, dar galima gyventi. Jeigu kraustytųsi į tą pakraštį, kultūros įstaigos nutoltų nuo lankytojų. Persikraustymas muziejui būtų tolygus gaisrui. Šitiek senienų. O vaistinėje bibliotekai ar nebus per ankšta? Ir kaip bus su muziejaus apšildymu? Antrasis ambulatorijos aukštas dabar, kiek žinau, taupumo sumetimais atjungtas nuo šildymo. Vėl jį įjungs?“

Vydas Vareika:“Nežinau, kaip geriau. Sumanytojų reikia klausti. Naujosios patalpos didesnės ir erdvesnės. Kapitalinis pastatas. Gal ir būtų geriau. Tikrai geriau. Ir aplinka graži, parkas. Miestelio bendruomenė tikriausiai būtų už tai, kad kultūrinės įstaigos kraustytųsi į naujas patalpas. Aš su bendruomene pakalbėsiu“.

 

Regina Vaičekonienė

„Biržiečių žodis“

R. Vaičekonienės nuotr.

Selonija.lt

Biržams inkaro nereikia? Vežkit Pačeriaukštėn…

Dar nenurimus diskusijoms, kurios Birutės paminklas biržiečiams arčiau širdies, valdžią užklupo naujas rūpestis – inkaras. Manoma, jog penkiolikos metų Biržų ir fregatos „Aukštaitis“ įgulos bičiulystę puikiai įprasmintų inkaras, pastatytas mūsų mieste. Lietuvos kariuomenė inkarą be grandinės sutinka perduoti už 333 litus – tik imk ir vežkis.

Inkarą atiduos be grandinės

Sprendimo projektas, kuriuo siūloma sutikti perimti Savivaldybės nuosavybėn fregatos „Aukštaitis“ F12 inkarą, kai kuriems rajono Tarybos nariams sukėlė šypseną. Tačiau rajono Tarybos komitetų posėdžiuose buvo nutarta, jog inkaras Biržams reikalingas, kaip rašoma sprendimo projekte: „savarankiškajai gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo savivaldybės funkcijai įgyvendinti“.

1997 metų rugsėjį Biržų rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų fregata „Aukštaitis“ F 12, kuri 2009 m. baigė karinę tarnybą. Tęsiant bendradarbiavimą 2010 m. kovą buvo pasirašyta nauja sutartis tarp Biržų rajono savivaldybės ir Karinių pajėgų patrulinio laivo „Aukštaitis“ P 14. Tąsyk buvo pradėtos kalbos apie inkarą.

Praėjusių metų gruodžio 28 dieną rajono merė kreipėsi į Lietuvos kariuomenę dėl galimybės perduoti Savivaldybės nuosavybėn fregatos „Aukštaitis“ F 12 inkarą su grandine.

Lietuvos kariuomenė pranešė, jog sutinka perduoti inkarą, tačiau be grandinės, kurios perduoti šiuo metu nėra galimybės. Todėl rajono Tarybos nariams siūloma pritarti sprendimo projektui, perimti inkarą be grandinės. Inkaro įsigijimo vertė – 333 litai.

Kiek kainuos pargabenimas?

Fregatos „Aukštaitis“ F 12 inkaras sveria apie 1 toną, o grandinės, kurios kariuomenė nesutinka perduoti, ilgis – 125 metrai. Tad kilo klausimas: kas ir kiek sumokės už inkaro pargabenimą?

Merė Irutė Varzienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog inkaro idėja – iš buvusios rajono valdžios paveldėta tema.

– Inkaro galėjome atsisakyti, tačiau buvęs vicemeras Aurimas Frankas pradėjo šią procedūrą, tad nutarėme ją tęsti, – sakė Irutė Varzienė.

Anot merės, dėl inkaro parvežimo diskutuota.

– Vasario 10 dieną planuojamas krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės vizitas Biržuose. Galbūt pavyks susitarti dėl kariuomenės tarpininkavimo parvežant inkarą, – sakė merė.

I. Varzienė prisipažino: kiek kainuos parvežimas, neaptarta:

– Inkaras – ne pirmo būtinumo akcija, todėl reikėtų apsieiti be rajono biudžeto lėšų.

Inkarą eksponuos Pilies kieme?

Teritorinio vystymo ir kaimo reikalų komitete diskusijų sukėlė klausimas, kur bus pastatytas inkaras.

– Pilies teritorijoje, – nė nemirktelėjęs pareiškė Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja.

Tačiau šis pasiūlymas suglumino komiteto pirmininką, „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoją Vytą Jarecką. Jis įsitikinęs, jog inkarui Pilies kiemas – ne vieta. Anot V. Jarecko, inkaras galėtų stovėti paežerėje.

Ir iš tiesų, kur dėti inkarą? Merė Irutė Varzienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog laikinai inkarą turėtų priglausti muziejus. O po to jau reikėtų visuomenės nuomonės, kur dėti inkarą.

Siūlo inkarą vežti Pačeriaukštėn

Prieš porą metų buvęs vicemeras Aurimas Frankas siūlė inkarą statyti netoli Juliaus Janonio paminklo, aikštėje, kur kažkada stovėjo „Šiaulių“ banko laikrodis.

– Parsivežti inkarą į Biržus idėja kilo per fregatos „Aukštaitis“ P 14 krikštynas (laivo krikštamotė – tuo metu rajono Tarybos nare buvusi Irutė Varzienė). Prašėme dovanoti šturvalą arba varpą, tačiau jų perduoti įgula nesutiko. Tad dovanų pažadėjo trečiąjį laivo simbolį – inkarą. Manau, kad turėti atkurtos Lietuvos flagmano inkarą mūsų miestui – garbė, – sakė buvęs vicemeras, dabartinis Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas.

Jo nuomone, inkaras galėtų stovėti Juliaus Janonio aikštėje:

– Inkaras taptų miestų, su kuriais Biržai pasirašę bendradarbiavimo sutartį, parko pradžia. Pilis, mano nuomone, inkarui netinka. Ten ir taip yra į ką pažiūrėti. O jei Biržai neras inkarui vietos, mielai jį priims Pačeriaukštė, – sakė A. Frankas.

Vargas dėl paminklų

Biržiečiams ramiai gyventi neduoda paminklai. Vos kvėptelėjus nepriklausomos Lietuvos oro, biržiečiams buvo kilusi mintis perkelti poeto Juliaus Janonio paminklą. Priešiški žvilgsniai krypo ir į karių kapinių obeliską, kai kurių paniekinamai vadinamą „kaminu“. Praėjus porai dešimtmečių ėmė nepatikti ir sąjūdiečių iniciatyva atstatyta Birutė – prireikė paminklo originalo fragmentų. Diskusijų ir ginčų neišvengta ir svarstant, kur statyti buvusio Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus miesto jubiliejui dovanotą stogastulpį. Ir štai naujas diskusijų objektas – inkaras.

Tad biržiečiams ir vėl bus peno diskusijoms. Kažkas pasišaipė: kadangi vienintelis Biržų laivas yra ežero dumblo siurbiamoji, tai prie jos ir reikėtų inkarą kabinti. Negi kabinsi prie baidarės? O jei rimtai, galbūt inkaras Biržams ir nesutrukdytų, tik svarbu, kad jo pargabenimas netaptų svarbiausiu valdžios metų darbu. Juk nerimtai atrodė, kai Birutės paminklo fragmentų pargabenimas rajono vadovų spaudos konferencijoje buvo įvardintas kaip daugiausiai jėgų atėmęs pusmečio darbas.

 

Edita Mikelionienė

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Susitikimas dėl šildymo problemų arba „Nuleiskim garo“

Gaudami sąskaitas už šilumą susigūžiame… O kas bus, jei spustelės 15 ar 20 laipsnių šaltis? Ar nereikės visų uždirbamų pinigų atiduoti šilumos tiekėjams? Kodėl sąskaitos už šilumą vis didėja? Kodėl Biržai, turėdami biokuro katilus ir kūrendami už dujas pigesnes drožles, granules ir kitas medienos atliekas moka bene daugiausiai Lietuvoje?

Kūrena biokuru, o mokame daugiausiai

Panašių klausimų kamuojami biržiečiai antradienio vakarą gausiai rinkosi į „Biržų vandenų“ salę, kuri pasirodė per maža apie šilumą norintiems padiskutuoti ir savo nuoskaudas išsakyti, o tiksliau – išrėkti biržiečiams.

Rajono vicemerė S. Eitavičienė, sausakimšoje salėje pradėjusi susitikimą, sakė, kad jo tikslas – iš pirmųjų lūpų sužinoti ir gauti konkrečius atsakymus, kodėl brangiai mokame už šildymą ir kad Savivaldybė neturi jokių svertų paveikti „Litesko“, kad kainos būtų mažesnės. „Per žinias girdėjau, kad Vilniuje už trijų kambarių buto šildymą moka 600 litų. Pas mus dar to nėra.., – sakė vicemerė, tačiau iš karto salėje pasigirdo balsai: „Bus. Tuoj ir mes tiek mokėsim. O gal ir daugiau“.

UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktorius Remigijus Jakubauskas įelektrintai auditorijai pradėjo pasakoti, kad Biržuose rekonstruota katilinė, kuri, kai oro temperatūra nesiekia 4 laipsnių šalčio, naudoja tik biokurą, kuris 15 proc. pigesnis už dujas. Net ir kai atšąla, biokuras sudaro 75 proc. viso naudojamo kuro.

– Jei kūrename pigesniu biokuru, kodėl brangiai mokame už šildymą? – neleido išsiplėsti direktoriui biržiečiai – Ar negalima gauti drožlių ar kuo jūs ten kūrenate, pigiau?

R. Jakubauskas paaiškino, kad „Litesko“ biokurą perka centralizuotai visiems Lietuvoje veikiantiems filialams.

– Tai kodėl Biržuose šiluma brangiausia? – nerimo salė.

Direktorius ėmė pasakoti, kad, „Litesko“ Kelmės filiale yra 6 kilometrai trasų, Biržuose – net 15 kilometrų. Trasos senos, šilumos nuostoliai didžiuliai. Visų trasų renovuoti neįmanoma. Gavus ES paramą kasmet pavyksta renovuoti po kilometrą vamzdynų. Ir tai, anot direktoriaus, renovavus nedidelę dalį trasų pavyko šilumos nuostolius sumažinti nuo 35 iki 21 procento.

Tačiau biržiečiams nelabai rūpėjo, kad už mūsų pinigus žiemą šildoma žemė:

– Geriau pasakykit, už kiek perkate biokurą. Tona skiedrų kainuoja 50 litų. Jūs perkate po 150 litų. Kur taip brangiai gaunate ir kas jus kontroliuoja, kad neperkate patys iš savęs, kelis kartus permokėdami?

– Mes turime atsižvelgti, kad biokuras būtų geros kokybės, žiūrime drėgmės procentus, kuro kaloringumą ir kitus parametrus… Granules „Litesko“ centralizuotai perka Baltarusijoje. Kainas nustatos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir mes jų viršyti negalime…

– Tačiau maksimaliai jas laikote padidinę, kiek leidžia „lubos“ ir visiškai nesistengiate atpiginti, – priekaištavo žmonės.

Rudenį sudarytos komisijos šildymo klausimams spręsti pirmininkas Vytas Jareckas papildė:

– Ilgalaikiame plane numatyta, kad 53 proc. kuro sudaro dujos ir 47 proc. – biokuras. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtindama šilumos kainą, rėmėsi šiuo santykiu, o Biržuose, kad ir kūrendami pigesniu biokuru, ima mokestį, lyg didžiąją kuro dalį sudarytų dujos.

V. Jareckas davė dar vieną iškalbingą pavyzdį: – Jie už biokurą moka 400–500 litų. Pasidomėkite, kiek kainuoja tona grūdų ir paskaičiuokite, ar ne pigiau būtų kūrenti miežių ar kvietrugių grūdais…

Reikalauti iš direktoriaus – tas pats, kas iš parduotuvės kasininkės?

„Litesko“ direktorius įsiaudrinusiems biržiečiams bandė pasakoti, kad įmonė patiria nuostolių, kuriuos dengia pelningiau kituose miestuose dirbantys filialai, kad yra nemažai skolininkų, iš kurių nepavyksta išsireikalauti pinigų, ir kad pelno įmonė gavo 600 tūkstančių litų

– Geriau pasakykite, už ką perkate naujas mašinas, išsimokate didelius atlyginimus ir premijas. Ar ne iš mūsų už šilumą mokamų pinigų? Išleisdami pinigus ir slepiate pelną, – nerimo biržiečiai.

R. Jakubauskas sakė, kad naujos perspektyvos atsivers Kaštonų katilinėje pastačius naują modernų katilą ir kad senų daugiabučių renovacija padėtų išspręsti daugelį problemų.

Tačiau renovacijos ir inovacijos susirinkusiems žmonėms nerūpėjo. Juos jaudino už šildymą gaunamos sąskaitos.

– Jūs – ne įmonės direktorius, o šokėjas pagal „Litesko“ dūdelę ir jų valios vykdytotojas, – rėžė į akis R. Jakubauskui P. Kalkys. – Nesirūpinate, kad mums būtų geriau, o tik kaip pateisinti savo įmonę. Ir pats pripažįstate, kad nuo jūsų niekas nepriklauso.

– Būtų panaši situacija, jei išsikviestume „Maximos“ kasininkę ir imtume iš jos reikalauti, kad atpigintų silkes. Reikia su aukštesniais vadais kalbėti, o ne su filialo direktoriumi, nuo kurio niekas nepriklauso, – apibendrino susirinkusieji… ir nukreipė ugnį į Savivaldybės atstovus.

Neįgali savivaldybė

– Girdėjome, kad Savivaldybė šilumą į įstaigas tiekiančiai „Litesko“ skolinga daugiau kaip milijoną litų. Gal jus šantažuoja ir todėl jiems nuolaidžiaujate ir leidžiate savivaliauti užuot padėję mums, savo rinkėjams? – pasigirdo kaltinimai Savivaldybės atstovams.

Sąmokslo teorija buvo paneigta: Savivaldybės vadovai tikino neturintys svertų paveikti šilumos tiekėjus. Komisijos šildymo klausimams spręsti pirmininkas Vytas Jareckas pasakojo, su kokiais sunkumais susiduria, bandydamas išsiaiškinti, atrodytų, paprasčiausius klausimus:

– Norėdami sužinoti, už kiek „Litesko“ perka kurą, turime rašyti oficialius raštus, mėnesiais laukti atsakymo. Atsakymas dažnai būna nekonkretus, o išsisukinėjimai. Tenka vėl rašyti iš naujo. Lygiai taip pat bendraujame ir Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Pakalbi su vienu telefonu – sako vienaip. Pakalbi su kitu – sako visiškai kitaip. Tenka rašyti oficialius raštus viršininkams, kad bent jau valdininkų nuomonės sutaptų. O mes norime paprasčiausio dalyko – pasiekti, kad savo rajone patys būtume šeimininkai. Siekiame, kad galėtume kontroliuoti, kaip „Litesko“ filialas perka kurą. Norime pasiekti, kad Biržų filialas pats galėtų ieškoti pigesnio biokuro. Jeigu kuras būtų perkama iš mūsų verslininkų ir ūkininkų, tai būtų galima ne tik sumažinti kuro kaštus, bet ir padėti žmonėms bei Biržų įmonėms, kurie gautų progą užsidirbti. Sieksime,kad jau kitą rudenį galėtume kontroliuoti įmonę, kuriai mes išnuomojome Biržų šilumos ūkį.

– Ar negalima su „Litesko“ nutraukti sutarties ir ieškoti alternatyvių šilumo tiekėjų? – teiravosi žmonės.

– Galima. Tačiau sutartis su „Litesko“ galioja iki 2034 metų. Ir sutartyje numatyta, kad Biržų savivaldybė nutraukus sutartį mokėtų netesybas. Iki sutarties galiojimo pabaigos liko 22 metai, įsivaizduokite, kokią sumą turėtume mokėti nutraukę sutartį, – aiškino Savivaldybės atstovai.

Galima atsijungti… Bet

– Kodėl šilumos vartotojai negali atsijungti nuo „Litesko“ ir šildytis individualiai?

Vietinio ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Olga Podėnienė paaiškino:

– Vartotojams galima atsijungti nuo šilumos tinklų. Bet…

Ir tada pradėjo vardinti sąlygas, būtinas norint atsijungti nuo centralizuotai teikiamo šildymo: reikia surinkti visų be išimties daugiabučio namo butų savininkų parašus, kad jie neprieštarauja; reikia užsakyti specialius projektus; reikia apsišiltinti butą, t.y – vos ne atlikti kapitalinį jo remontą; reikai gauti šilumos tiekėjo leidimą ir t.t.

Ir dar vienas nedidelis niuansas: individualiai šildyti savo butą žmogus galės tik naudodamas atsinaujinančius energijos išteklius: saulės, vėjo, geoterminę energiją (gal dar potvynių?). Dar leidžiama šildytis elektra, jei, nepaisant jos brangumo, gausite elektros tiekimo įmonės palaiminimą ir pas atsivesite kabelį iš transformatorinės. Apie galimybę šildytis pigesniais būdais – malkomis ar dujomis – įstatymas (ar jo rengėjai) paminėti „pamiršo“.

Panašus variantas būtų, jeigu nuo šilumos tiekėjų sugalvotų pabėgti ir nedidelę savo katilinę pasistatyti visas namas.

Susirinkusieji pradėjo skaičiuoti, kiek kainuotų projektai, derinimai, leidimai, kaimynų įkalbinėjimai, kad leistų atsijungti (juk reikia visų alei vieno butų savininkų leidimų), buto renovacija ir naujos šildymo sistemos įrengimas. Pasirodo, kad neapsimoka – pabėgimas kainuotų brangiau ir pigesnis šildymas vargu ar atsipirktų keliasdešimt metų. O per tą laiką ir naujoji šildymo sistema nusidėvėtų dar neatsipirkusi…

Kiti būdai šildytis pigiau

Įsitikinę, kad šilumos kaina vargu ar bus mažesnė, o atsijungti nuo monopolininkais tapusių šilumos tiekėjų praktiškai neįmanoma, susirinkusieji ėmė svarstyti kitus būdus, kaip sutaupyti už šilumą.

Ruslanas Kolomakas siūlė pasinaudoti alytiškių patirtimi ir naudoti šildymui geoterminę šilumą. Mūsų kaimynai Skaistkalnėje taip pat įgyvendino šį projektą ir iš 60 metrų gylio gręžinio tiekia šiltą vandenį. Tačiau likusieji reagavo pesimistiškai – be ES paramos savo lėšomis įgyvendinti tokį projektą per brangu.

Neilgai buvo svarstoma ir jau nuvalkiota namų renovacija – jos naudas niekas neabejoja, tačiau nėra mechanizmo gauti lengvatinius kreditus, o paėmus iš banko paskolas ir mokant procentus už namo renovaciją, sutaupyta šiluma atsipirks po keliolikos ar keliasdešimties metų. Daugelis namų bendrijų gyventojų nesuinteresuoti žiūrėti taip toli į priekį, o kiti neturi renovacijai pinigų.

– Ką jūs kalbate apie renovaciją: pusė daugiabučių gyventojų – kompensacijas gaunantys pensininkai. Jie neturi pinigų batonui nusipirkti, tai iš kur ras tūkstančius litų renovacijai? O jeigu ir turėtų – kam jiems kišti pinigus, jei nesulauk tų laikų, kai renovacija atsipirks?“.

Neseniai piketą dėl šildymo kainų ir taupymo būdų organizavęs Petras Prunskas kalbėjo, kad įrengus individualius šilumos apskaitos prietaisus butuose šilumos vartojimą galima sumažinti trečdaliu. Jis pateikė pavyzdžių, kaip Biržuose 50 kv. metrų gyvenamojo ploto butų šeimininkai už šilumą mokėjo labai įvairiai: Vytauto g. 24 namo gyventojai (jame įrengti šilumos reguliavimo prietaisai) per mėnesį už kvadratinį metrą šildomo ploto mokėjo 3,33 lito, Vytauto g. 39 a namo gyventojai – 4,29 Lt, o Rotušės g. 23 namo gyventojai – net 5,51 lito už kvadratinį metrą.

P. Prunskas piktinosi, kad Savivaldybė nesiima priemonių patikrinti, kad kai kurie gyventojai butuose prisidėję daugiau nei galima radiatorių sekcijų ir taip apvaginėja kaimynus. „Išbalansuojama pastato šildymo sistema, už vagiamą šilumą sumoka kaimynai, tačiau to niekas netikrina ir nesiima priemonių. Vien tik atlikus namų šildymo sistemų subalansavimą galima sutaupyti mažų mažiausiai 10 procentų lėšų – o tai jau pusė milijono litų. Valstybė dotuoja mažas pajamas gaunančius gyventojus ir kompensuoja jiems dalį šildymo išlaidų, tad jie nėra suinteresuoti mažinti šildymo kaštus. O jei to būtų imtasi valdžios iniciatyva ir centralizuotai, jei būtų parodyta gera valia – šildymas atpigtų“, – sakė P. Prunskas.

Jam bendrijų atstovai prieštaravo, kad butų savininkai neįsileidžia radiatorius skaičiuojančių tikrintojų, o kitų bendrijų pirmininkai mokė, kaip patekti į tokių narių butus.

Tas pats… tik kitoj rankoj

Kaip skęstantis šiaudo buvo griebtasi idėjos keisti šiluminių mazgų prižiūrinčią įmonę. Dabar priežiūrą atlieka „Litesko“ specialistai, iš gyventojų imantys 15–20 litų mokestį.

– Keisim prižiūrėtojus, neleisim plėšikauti „liteskiniams“, – nuvilnijo per salę.

– O kas gali prižiūrėti šiluminius mazgus?

– Tik turinti licenciją įmonė. Biržuose tai gali atlikti „Litesko“, „Biržų šiluma“ arba „Butų ūkis“.

„Biržų šilumos“ direktorius Ivanas Dološickis pigesnės priežiūros nežadėjo:

– Didelės „vygodos“ nematau. Mes, kaip ir „Litesko“, imsime po 20 centų nuo kvadratinio metro, nes neturime nei santechnikų, nei „svarščikų“.

Savivaldybės atstovai žadėjo, kad per „Biržų šilumą“ bus galima kištis ir į „Litesko“ darbą, ypač kontroliuoti, kai jie pirks biokurą. Susirinkusieji reagavo: „Kokia „Biržų šiluma“? Ar bent žinote, kokia tai įmonė: sėdi po tuo paties „Litesko“ stogu, tame pačiame pastate. O visa „įmonė“ – direktorius Dološickis ir jo buhalterė…

Naudos nebuvo, bet garą nuleido

Susirinkusieji ragino grįžti prie esminių problemų, nes tie keliolika litų už šilumos mazgų priežiūrą tesudaro kelis procentus iš mūsų mokamos už šilumą sumos ir pagrindinis dalykas yra priversti šilumos tiekėjus pirkti pigesnį kurą ir nekelti šilumos kainų, jei ją pavyksta išgauti pigiau. Kai kurie, įsitikinę, kad per dvi diskusijos valandas nieko naujo neišgirdo, esminių nutarimų nebus priimta ir šildymas neatpigs, pakilo eiti iš salės: „Ne susitikimas, o laida „Nuleiskim garo“. Biržiečius sukvietė, kad šie turėtų progą išsirėkti ir išsisakyti, o naudos iš šių dviejų valandų pasisėdėjimo – nulis. Na, nebent sužinojome, kad Savivaldybė neturi galimybių kontroliuoti „Litesko“ ir speciali komisija pusę metų užsiiminėja popierėlių rašymu“.

Kiti biržiečiai ir toliau diskutavo, o pasibaigus susitikimui neskubėjo skirstytis namo: kai kurie apstojo vicemerę S. Eitavičienę, kiti būriavosi prie į kampą įstumto „Litesko“ filialo direktoriaus R. Jakubausko ar minėtosios šilumos problemų komisijos pirmininko V. Jarecko. Šis aiškino, kad turi vilties, jog Savivaldybė galės kištis į Biržuose veikiančio „Litesko“ filialo darbą, kad šiluma atpigs Kaštonų mikrorajone pastačius naują modernią katilinę ir kad Savivaldybė galės turėti įtakos Biržų šilumos tiekėjams perkant kurą. Jei ne šiame šildymo sezone, tai kitame – tikrai…

Kieme po susitikimo įspūdžiais dalinęsi vyrai, traukdami cigaretės dūmą susirinkimą prilygino senam sovietinių laikų anekdotui: „Kolūkio susirinkimas. Dienotvarkėj du klausimai: karvidės stogo remontas ir komunizmo statyba. Kadangi stogo uždengti neturime galimybių, iš karto svarstykime antrąjį dienotvarkės klausimą“.

 

Dalius Mikelionis

„Biržiečių žodis“

D. Mikelionio nuotr.

Selonija.lt

Sekmadieniais Vabalninkas ir Panevėžys nebepasiekiamas

Sekmadieniais iš Biržų autobusų stoties per Svilius kursavo tik vienintelis autobusas. Po Naujųjų metų jo nebeliko. Gyventojams užkirstas kelias į Panevėžį, į Vabalninką, į kaimus pas tėvus bei gimines.

Keleiviams nepranešė

Daunorių kaimo gyventoja „Biržiečių žodžiui“ pasakojo: sausio 8-osios ankstyvą rytą ji su kaimynėmis „su Panevėžiu“ susiruošė į Vabalninką.

– Rytinis reisas mums labai patogus. Suspėjame ir į Vabalninko bažnyčią, ir turgelyje apsiprekiname. 9.30 val. tuo pačiu autobusu sugrįžtame atgal į namus. Žinojome: per šventes, sausio pirmąją, vairuotojams poilsio diena, bet kad sausio 8 dieną nebevažiuos niekas mūsų neinformavo. Manėme: vairuotojas užsimigo, vėluos. Autobuso laukėme valandą. Veltui. Paskui moterys paskambino į autobusų stotį ir sužinojo: reisas nutrauktas, – pasakojo moteris.

Jos žodžiais, sekmadieniais autobusas nevažiuodavo tuščias. Prisirinkdavo keleivių iš Svilių, Daunorių, o daugiausia keleivių įlipdavo Meilūnuose. Tiesioginis autobusas visiems labai patogus. Panevėžyje gyvena giminės, dirba ir mokosi vaikai. Kaip dabar vieniems su kitais susisiekti?

Siūlo važiuoti į Biržus ir Pasvalį

Biržų autobusų parko direktorius Egidijus Brazdžiūnas laikosi savo nuomonės. „Biržiečių žodžiui“ jis tvirtino: važiuodavo mažai keleivių. Direktorius tikslių paskaičiavimų kiek nuostolių neša sekmadieninis Biržai-Panevėžys reisas dar negalįs įvardyti. Jis remiasi grubesniais paskaičiavimais: autobusų stoties išlaikymas, elektra, techninės apžiūros ir t. t.

Į klausimą, ką gyventojams be autobuso sekmadienį daryti, direktorius atsakė: tegul jie važiuoja šeštadieniais į Biržų turgų. Bet sekmadieninį keleivių srautą nukreipus nuo Vabalninko į Biržus, keleiviams kelias taps tolimesnis ir bilietas brangesnis.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė irgi tvirtina panašiai: autobuso sekmadieniais nebeliko todėl, nes taip nutarė valdyba. Reisas nuostolingas. Pasak A. Pocienės, praėjusių metų lapkričio mėnesio duomenimis, įskaitant ir sekmadienius, Biržai–Panevėžys pro Svilius pravažinėjo 3065 litus nuostolių. Tokių nepelningų maršrutų apie devyniolika.

Į klausimą, kaip Vabalninko krašto žmonėms, šeštadienį sugrįžusiems pas tėvus ar gimines sekmadieniais pasiekti Panevėžį, A. Pocienė pasiūlė: pro Pasvalį. „Biržiečių žodžio“ žiniomis, autobusas iš Vabalninko į Pasvalį nebekursuoja jau 20 metų.

Žmonių neklausė

Valdininkams sunkiai sekasi tesėti savo rinkėjams kaimo gyventojams duotus pažadus. Jiems nė kiek nerūpi vietos žmonių nuomonė. Niekas nesikreipė į Vabalninko krašto kaimo bendruomenes ar seniūnaičius ir neinformavo jų apie planuojamus pasikeitimus. Sausio 8 dienos rytą keleiviai tuščiai gaišo laiką ir veltui šalo laukdami autobuso. Valdybos nariai susėdo už apskrito stalo ir nusprendė: autobusas nereikalingas. Kvieskitės taksi…

 

Regina Vaičekonienė

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Mokyklų pertvarka: virš Biržų kyla Saulė

Trečiadienį rajono Savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytas rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrasis planas. Numatyta „Atžalyno“, Vabalninko Balio Sruogos vidurines mokyklas paversti pagrindinėmis, Germaniškio pagrindinę – daugiafunkciniu centru, o „Aušros“ vidurinę mokyklą – pagrindine su „Saulės“ gimnazijos klasėmis. Anot plano rengimo grupės vadovo Stasio Valiuko, mokyklos šią situaciją priėmė kaip neišvengiamybę, nes mažėja mokinių skaičius.

Komisija

„Biržiečių žodis“ ne kartą rašė, jog šalies valdžios nutarimu nuo 2015 metų neturi likti vidurinių mokyklų. Jos turi būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas ir gimnazijas. Planą, kaip po trejų metų atrodys rajono ugdymo įstaigų tinklas, rengė komisija, vadovaujama rajono Tarybos nario Stasio Valiuko. Komisijoje: Pabiržės pagrindinės mokyklos direktorius V. Armalas, „Aušros“ vidurinės mokyklos tarybos pirmininkė mokytoja A. Garšvaitė, Švietimo skyriaus vedėja G. Gutauskienė bei vyriausioji specialistė G. Žagarienė, Germaniškio pagrindinės mokyklos direktorius G. Janeliūnas, „Saulės“ gimnazijos direktorius D. Korsakas, Kaštonų pagrindinės mokyklos tėvų atstovas A. Kurklietis, „Aušros“ vidurinės mokyklos mokinė G. Lėpaitė, „Atžalyno“ vidurinės mokyklos tėvų atstovas E. Skuolis, Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos direktorius L. Štirvydas.

„Atžalyno“, Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis

Pagal mokyklų tinklo pertvarkos planą nuo 2014 metų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje nebus komplektuojamos XI, o nuo 2015 m. – XII klasės. Mokykla iš vidurinės virs pagrindine.

Vabalninko Balio Sruogos mokykla taip pat 2015 m. taps pagrindine, nes nuo 2014 m. nebekomplektuojamos XI, o nuo 2015 – XI ir XII klasės. Nuo 2014 m. uždaromas pradinių klasių skyrius Meilūnuose.

Švietimo skyriaus vedėja G. Gutauskienė sakė, jog dalis Balio Sruogos vidurinės mokyklos mokinių lankys buvusią žemės ūkio mokyklą, kuri suteiks vidurinį išsilavinimą, kiti rinksis miesto mokyklą.

Germaniškyje – daugiafunkcinis centras

Germaniškio pagrindinė mokykla taps daugiafunkciniu centru: jame vyks ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, galimas ir pagrindinis ugdymas. Į mokyklos patalpas turėtų persikraustyti kaimo žmonių kultūrinis gyvenimas.

Anot S. Valiuko, mokykla su šiuo variantu sutinka, nes baiminasi, kad po kurio laiko mokykla gali visai išnykti. Švietimo skyriaus vedėja G. Gutauskienė sakė, jog įkūrus daugiafunkcinį centrą mokiniams išliks galimybė mokytis arčiau namų, bus išsaugotas mokyklos pastatas. Be to, jei nesusiformuos, tarkim, šešta klasė, daugiafunkciniame centre bus galima mokyti tas klases, kurios susiformuos. Mokykloje tokios galimybės nebūtų.

Nerimas dėl daugiafunkcinių centrų

Nerimsta aistros ir dėl ketinimų daugiafunkcinius centrus kurti Kirdonyse bei Parovėjoje. „Biržiečių žodis“ ne kartą rašė, jog Taryba pritarė šių centrų kūrimui, tačiau dviems centrams įkurti trūksta pinigų. Tad kurį pasirinkti? Administracijos direktorius V. Džėja sakė, jog kaimuose mažėja vaikų. O įkūrus daugiafunkcinius centrus, kuriuose privalo būti ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, penkerius metus negalima keisti jų paskirties. Be to, įkūrus centrą Kirdonyse, gali nukentėti Pabiržės pagrindinė mokykla – prasidės kova dėl mokinių. Parovėja – ne užkampis. Miesto mokyklos už 8 kilometrų, o visai šalia – Medeikių pagrindinė mokykla. Ir vėl prasidės mokinių medžioklė. Be to, daugiafunkcinio centro išlaikymui Savivaldybė per metus turėtų skirti 300000 litų.

„Aušra“ – pagrindinė mokykla

Net ir didžiausią rajono mokyklą – „Aušros“ vidurinę – nuo 2015 metų ketinama paversti pagrindine su „Saulės“ gimnazijos klasėmis. Tai reiškia, jog baigę „Aušros“ pagrindinę mokyklą, „Aušros“ mokiniai galės tęsti mokslus tame pačiame pastate, lavinami galimai tų pačių mokytojų, tik jie jau taps „Saulės“ gimnazistais ir atestatus jiems išrašys „Saulės“ gimnazija.

Kodėl taip, o ne kitaip?

Anot komisijos pirmininko S. Valiuko, nuo 2015 m. panaikinti vidurines mokyklas numato įstatymas, tad nieko kito nebelieka, kaip paklusti. Be to, vien šiais metais rajono mokyklose mokinių sumažėjo 369.

– Jei tokiais tempais mažės mokinių skaičius, po 10 metų rajone jų visai nebeliks, – kalbėjo S. Valiukas.

Spaudos atstovai plane įžvelgė daug neaiškumų. Jei „Saulės“ gimnazistai mokysis „Aušros“ mokyklos patalpose, kaip bus administruojamos ir suskirstytos patalpos, inventorius? Kur „Aušros“ patalpose besimokantys gimnazistai valgys, sportuos, kuriuo chemijos ar fizikos kabinetu naudosis? Kaip bus sprendžiamas mokytojų įdarbinimas bei kiti klausimai.

S. Valiukas sakė, jog šie dalykai iki galo nėra aiškūs, nes 2015-ieji dar toli. Tam reikia parengti daugybę dokumentų. Galbūt pastatus „Saulė“ naudos pagal panaudos sutartį, o „Aušros“ mokytojai, jei norės, galės pereiti į „Saulės“ gimnaziją. Merė I. Varzienė sakė, jog mokytojai galės dirbti abiejose mokyklose: pagrindinis etatas bus toje mokykloje, kur krūvis pagrindinis, antrinės pareigos – toje mokykloje, kur mokytojas turės mažiau pamokų ir t. t.

S. Valiukas patikino, jog apie mokyklos pertvarką buvo kalbėta su „Aušros“ bendruomene: mokytojais, tėvais. Jie susitaikė su esama padėtimi:

– „Aušros“ bendruomenė nori užtikrintumo, kad nenukentės jų darbas, tačiau tikisi, kad 2015 m. nebus panaikintos vidurinės mokyklos.

S. Valiukas patikino, jog mokytojai balsavo už šį planą ir jam pritarė. Tačiau vicemerė S. Eitavičienė pasiteiravo, kiek „Aušros“ mokytojų balsavo už šį planą?

– Trisdešimt mokytojų, – sakė S. Valiukas.

Kodėl „Aušra“ nusileido „Saulei“?

„Aušra“ – didžiausia rajono mokykla. Joje mokosi 997 mokiniai. „Saulės“ gimnazijoje – 483 gimnazistai. Abi mokyklos nuolat konkuruoja olimpiadose, pagal valstybinių egzaminų rezultatus. Vienose srityse stipresni vieni, kitose – kiti. Vieni kitiems pagal kvalifikaciją nenusileidžia ir mokytojai. Tad kodėl rajone neįsteigus dviejų gimnazijų, kurios ir toliau sveikai konkuruotų? Anot S. Valiuko, 2015 metais nebebus tiek mokinių, kiek reikia dviems gimnazijoms – 1000.

Kodėl prieš porą metų rinkusi parašus ir siekusi gimnazijos statuso, „Aušros“ bendruomenė staiga nusileido „Saulei“?

Plano rengimo komisijos narė ir „Aušros“ mokyklos mokytoja Audronė Garšvaitė sakė, jog mokinių emigracija ir jų skaičiaus mažėjimas rajone – pasibaisėtinas. Antra – norima, kad pradėję mokytis „Aušroje“, mokiniai čia galėtų baigti mokslus.

Prieš porą metų, kai mokyklų tinklo pertvarką buvo ketinta baigti 2012 metais, „Aušra“ buvo pasiryžusi akredituotis ir siekti gimnazijos statuto. Tuometinėje rajono Taryboje įvyko netikėtas balsavimas – Tarybos nariai neleido mokyklai pasidalinti į pagrindinę ir vidurinę ir taip atėmė galimybę siekti gimnazijos statuso. Tačiau ir tuomet „Aušra“ pareiškė sieksianti akreditacijos, nes atitinka visus jos reikalavimus: ir mokytojai aukštos kvalifikacijos, ir mokinių pakanka, ir mokymo bei olimpiadų rezultatai puikūs. Tačiau kodėl šių tikslų atsisakyta, mokytoja A. Garšvaitė detalizuoti nenorėjo ir pasiūlė kreiptis į mokyklos administraciją. Tik pridūrė, jog mokyklai pritrūko ryžto susiimti ir gimnazijos statuso pradėti siekti anksčiau ir tikslingiau. O dabar bent jau lieka tas pats, tik kitoje lėkštutėje.

– Artėja rinkimai, gal iki 2015-ųjų padėtis pasikeis ir vidurinės mokyklos nebebus draskomos, – sakė A. Garšvaitė.

Du pertvarkos plano variantai

Švietimo skyriaus vedėja G. Gutauskienė sakė, jog buvo parengti du strateginiai mokyklų pertvarkos variantai, tačiau spaudos atstovams pristatytas tik vienas, nes pirmąjį mokyklų bendruomenės iš karto atmetė. Pirmajame variante buvo siūloma „Aušrai“ palikti pradines ir gimnazijos klases, o V–VIII klasių mokiniai lankytų Kaštonų ir „Atžalyno“ mokyklas. Tačiau „Aušra“ šį variantą iš karto atmetė: pirma – mokiniams nepatogu, antra – išliktų nuolatinis nerimas dėl mokinių mažėjimo ir tolimesnio mokyklos likimo. O „Aušrą“ paversti progimnazija (su I–VIII klasėmis) ir gimnazija nebūtų teisinga todėl, kad „Aušra“ pati sau užsiaugintų gimnazijos klasių vaikus, o „Saulei“ tektų mokinių ieškotis.

– Tai – tik strateginis planas, kuris gali keistis. Viena, artėja Seimo rinkimai. Naujųjų Seimo narių gali netenkinti planas panaikinti vidurines mokyklas. Antra – planas gali būti keičiamas dėl teisės aktų pasikeitimų, – sakė G. Gutauskienė.

Mokinių viliojimas

Dalį mūsų rajono mokinių į savo rajonus perviliojo rokiškėnai, kupiškėnai bei pasvaliečiai. Anot G. Gutauskienės, kupiškėnai atvažiuoja į mūsų rajoną, vaikšto pakiemiais viliodami mokinius į savo rajono mokyklas. G. Gutauskienės teigimu, nuo seno susiklosčiusi tradicija Kučgalio vaikus leisti į Pandėlio gimnaziją. Į Pandėlio gimnaziją važinėja ir dalis Kvetkų mokinių. Pasvaliečių kaimo kai kurie mokiniai lanko Saločių mokyklą Pasvalio rajone. Anksčiau į Pabiržės mokyklą mokytis važiuodavo Kraštų vaikai, tačiau dabar to nebėra.

Su Švietimo skyriaus vedėja nenorėjo sutikti vicemerė S. Eitavičienė. Jos nuomone, nebuvo dėta pastangų išlaikyti mokinius mūsų rajone: kai Pasvaliečių vaikai panoro mokytis Biržuose, jiems buvo pasakyta, jog jiems priklauso lankyti Petro Poškaus pagrindinę mokyklą Pačeriaukštėje. Protestuodami šie pasirinko Saločius. Ar viliojami mokiniai iš kitų rajonų į mūsų mokyklas, G. Gutauskienė negalėjo pasakyti, tačiau patvirtino, jog tokios vilionės – neteisėtos. Lankyti Pačeriaukštės mokyklą aplinkinių kaimų vaikus, anot vedėjos, nuolat agituoja Pačeriaukštės mokyklos direktoriaus pavaduotoja S. Vegienė. Tačiau tėvai pasirenka taip, kaip jiems atrodo geriau.

Bijo viešumo

Mokyklų pertvarkos strateginis planas kaitina aistras. Kas sutrukdė „Aušrai“ siekti gimnazijos statuso? Ar neįvyko praėjusios kadencijos rajono Tarybos posėdyje sąmokslas, kai nebuvo leista mokyklai pasidalinti į pagrindinę ir vidurinę? Ar dėl savo mokyklos neturėjo ryžtingiau kovoti „Aušros“ administracija, kartais net nedalyvavusi mokyklos likimą lemiančiose diskusijose? Ar dabartinis planas nėra priemonė „Saulės“ gimnazijai išgelbėti, nes baiminamasi, jog „Aušrai“ tapus gimnazija, „Saulės“ šansai išlikti sumažėtų? Ar ne dėl Kaštonų gelbėjimo bei „Aušros“ žlugdymo buvo perskirstytos miesto teritorijos, pagal kurias mokiniai turi pasirinkti mokyklas? Tokiomis abejonėmis puse lūpų dalinasi mokytojai. Tačiau viešai savo nuomonės išsakyti bijo motyvuodami, jog prabilę gali netekti darbo.

 

Edita Mikelionienė

„Biržiečių žodis“

E. Mikelionienės nuotr.

Selonija.lt

Poliklinika per mėnesį neteks 30000 litų

Ligonių kasos įpareigojo Poliklinikų gydytojus peržiūrėti, ar sąrašuose esantys pacientai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, nes kilo abejonių, jog nemažai prisirašiusių žmonių poliklinikose nė karto nesilankė, tačiau už juos ligonių kasos poliklinikoms moka pinigus. Prisirašiusių žmonių sąrašus peržiūrėjo ir Biržų poliklinika. Paaiškėjo, jog Biržų poliklinikoje prisirašę, bet privalomojo sveikatos draudimo neturi 2572 žmonės.

Rajone kasmet mažėja gyventojų – vis daugiau biržiečių patraukia laimės ieškoti į užsienio šalis. Anot Poliklinikos direktoriaus Leonido Sologubovo, kasmet Poliklinikoje prisirašiusiųjų skaičius sumažėja 300–400 žmonių.

– Šiuo metu prie Poliklinikos prisirašę 24367 žmonės. Peržiūrėjus sąrašus paaiškėjo, jog neapsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu 2572, – „Biržiečių žodžiui“ sakė Poliklinikos direktorius L. Sologubovas.

Anksčiau ligonių kasa pinigus mokėjo už kiekvieną prie Poliklinikos prisirašiusį žmogų. Tačiau tvarka pasikeitė.

– Kas mėnesį Poliklinika neteks 30000 litų. Per metus susidarys apie pusę milijono. Tai didelis smūgis Poliklinikai, – kalbėjo L. Sologubovas.

Poliklinikos administracija ėmėsi taupymo priemonių: Vabalninko ambulatorijos antrasis aukštas izoliuotas nuo pirmojo ir nebešildomas, Poliklinikoje uždarytas fluorografijos kabinetas, kuris, anot L. Sologubovo, buvo nuostolingas, su pasenusia aparatūra. Fluorografijos kabinetas buvo laikomas tik pacientų patogumui, tačiau pirminei Poliklinikos grandžiai jį turėti ir nepriklausė.

– Kol kas nuostolių neturime, todėl ir neketiname mažinti nei personalo, nei atlyginimų, nei paslaugų, – sakė Poliklinikos direktorius.

Šiuo metu Poliklinikoje dirba 197 darbuotojai. Iš jų – 34 gydytojai: 10 – bendrosios praktikos, 2 akušeriai–ginekologai, 4 pediatrai, 4 terapeutai, 3 psichiatrai, 2 chirurgai, 9 odontologai.

Anot L. Sologubovo, daug pinigų Poliklinikai reikėjo tvarkant medicinos punktus, kurių rajone yra 16.

– Obelaukių medicinos punkte nebuvo net kanalizacijos, sutvarkėme Anglininkų medicinos punktą. Vabalninko ambulatorijai nupirkome naują odontologijos kabineto įrangą, automobilį ligoniams lankyti, nes senoji NIVA rydavo labai daug benzino. Reikia atnaujinti kabineto įrangą ir Odontologijos skyriuje Biržuose. Džiaugiamės, jog dabar netrūksta odontologų ir nebėra milžiniškų eilių, – kalbėjo direktorius.

Anot L. Sologubovo, dar trūksta gydytojo vienoje ambulatorijoje, tačiau į kaimus prisikviesti specialistus labai sunku:

– Iš Juostaviečių išėjo felčerė. Laimė, kad atsirado naujas žmogus, nes Europos Sąjungos lėšomis renovuotas medicinos punktas būtų stovėjęs tuščias, – sakė gydytojas.

Dažnai žmonės piktinasi, jog Poliklinikoje nėra okulisto, kardiologo.

– Okulistai, urologai, kardiologai priklauso antrajai grandžiai: ligoninėms ir konsultacinėms poliklinikoms. Tačiau kardiologas į Polikliniką kartą per mėnesį atvyksta. Už jo vizitą sumoka vaistų firmos, – sakė Poliklinikos direktorius.

Šeimos gydytojų centro vadovė gydytoja Elena Šakelienė sakė, jog šiuo metu centre registruoti daugiau kaip 5000 pacientų. Prieš pusmetį, peržiūrėjus sąrašus, paaiškėjo, jog privalomuoju sveikatos draudimu neapsidraudę 450 žmonių.

 

Edita Mikelionienė

„Biržiečių žodis“

E. Mikelionienės nuotr.

Selonija.lt

Naujas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoj. Kaip jis veikia?

Nuo 2011 metų gruodžio 15 dienos galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, numatantis smurtautojui baudžiamąją atsakomybę. Įpratę smurtauti šeimose vyrai, (nors tas pat gresia ir smurtaujančioms moterims) dabar turėtų susimąstyti, nes policijos pareigūnai smurtautoją dviem paroms uždaro į areštinę. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, teismas smurtautojui gali skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš namų ištremti 8 smurtautojai

Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Nida Garjonienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad naujuoju įstatymu per tris savaites Biržų policininkai pasinaudojo 8 kartus. Trijuose ikiteisminiuose tyrimuose jau priimti teismo sprendimai.

Tipinis smurtautojas yra neblaivus sugyventinis, pakėlęs ranką prieš savo moterį. Nors jau buvo atvejų, kai neblaivus sūnus mušė motiną, o buvęs vyras čiupęs peilį grasino nužudyti žmoną. Minėtu atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą ir žmogaus terorizavimo.

Gruodžio 25 d. Kučgalyje namus žadėjęs padegti ir žmoną nužudyti vyras taip pat buvo apkaltintas pagal minėtą straipsnį, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, paaiškėjus, kad kaltinimai nepagrįsti. Visais kitais šešiais atvejais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip prieš smurtautojus veikia įstatymas

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad pareigūnai ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje gali pradėti be nukentėjusiųjų skundo, atvykę į įvykio vietą ir patys įvertinę faktus. Jie nedelsdami užtikrina smurtautojo iškėlimą.

Visais 8 atvejais policininkai be ilgų kalbų, nelaukdami, kol nukentėjusioji ar nukentėjusysis parašys pareiškimą, sulaiko smurtautoją ir veža jį į laikino sulaikymo kamerą. Sulaikymas trunka iki 48 valandų. Po to teismas priima sprendimą, kokią bausmę skirti smurtautojui.

Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė sakė, jog svarbiausia yra – apsaugoti auką nuo smurtautojo, todėl pastarasis iš karto sulaikomas ir išvežamas iš namų. Kadangi Biržų areštinė nedirba, jis uždaromas į laikino sulaikymo kamerą, o jei joje kas nors jau uždarytas, smurtautojas vežamas į Rokiškio ar Panevėžio areštines.

Ką daryti žmogui, vidury nakties paimtam iš savo namų ir išvežtam į areštinę, kai baigsis 48 valandas trukęs laikinasis sulaikymas svetimame mieste? N. Garjonienė paaiškino, kad policija neprivalo namo iš areštinių parvežti smurtautojų. Kaip grįžti – jų pačių reikalas. Tačiau dažniausiai policininkai leidžia jam prieš uždarant į areštinę trumpam sugrįžti namo ir pasiimti reikalingų daiktų bei pinigų. Jei teismas nagrinėja smurtautojo bylą iš karto, būna, kad vyrą iš kitame mieste esančios areštinės į Biržus parveža patys policijos pareigūnai.

Aukos

Pasak N. Garjonienės, anksčiau smurtą patyrusios moterys vengdavo kreiptis į policiją. Žinodamos, kad vyrui skirtą baudą teks pačioms mokėti iš kuklaus šeimos biudžeto, paprastai nerašydavo skundų arba susitaikydavo su vyru ir skundus dėl patirto smurto atsiimdavo. Tačiau praktika parodė, kad žmonės, kartą smurtavę prieš artimuosius ir išvengę atsakomybės už savo veiksmus, smurtaudavo ir toliau.

Smurtą patiriančios moterys, pasak N. Garjonienės, puikiai žino įstatymą ir savo teises bei joms teikiamas naujas apsaugos nuo smurtautojų galimybes. Tačiau nukentėjusioms moterims paprastai užtenka, kad jas mušęs vyras ar sugyventinis išvejamas iš namų ir jam draudžiama į juos sugrįžti. Jos daugiau nieko netrokšta, tik ramybės.

Tačiau smurtą patyrusioms moterims paprastai skiriama teismo medicinos ekspertizė, kad būtų galima nustatyti sužalojimus. Moterys kartais vengia ją atlikti, atsikalbinėja, būgštaudamos, kad į Panevėžį teks važiuoti už savo pinigus ir gaišti laiką. Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė užtikrino: policija smurto aukas veža į teismo medicinos ekspertizę savo transportu, nes įstatymas įpareigoja pareigūnus tai padaryti. Aukoms už tyrimus mokėti taip pat nereikia, jie atliekami nemokamai. Kai kuriais atvejais, kai artimiausiu laiku aukos nėra galimybių nuvežti pas ekspertus, sužalojimus ir jų pobūdį užfiksuoja Biržų medikai arba į įvykį atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Jų užfiksuotais faktais apie mėlynes, sumušimus ar žaizdas net ir praėjus kuriam laukui, kai žymės išnyksta, gali remtis medicinos ekspertizę atliekantis specialistas.

Kur dėtis smurtautojui?

O ką daryti iš namų iškraustytam smurtautojui? Policija paprastai imasi kardomųjų priemonių: pasižadėjimo neišvykti ir pareikalauja nurodyti laikinąją gyvenamąją vietą, kurioje glausis smurtautojas. Paprastai iš namų iškraustyti smurtautojai nurodo, kad apsistos pas tėvus, brolį arba pas draugus. Policijos pareigūnai užsuka patikrinti, ar jie tikrai ten gyvena ir kaip elgiasi.

Nesilaikančiam įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, grėstų papildoma atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, tame tarpe ir suėmimas, taip pat viešieji darbai, piniginė bauda arba areštas ilgesniam laikotarpiui.

Niuansai

Įsigaliojus naujajam įstatymui gali iškilti įvairių niuansų. Pavyzdžiui, smurtą patyrusi moteris gyvena sugyventinio namuose. Nejaugi vyras bus iškeldintas iš jo paties namų ir jam, paminant privačios nuosavybės teises, bus draudžiama juose būti? N. Garjonienė paaiškino, kad teismas, priimdamas sprendimą, nagrinėja visas aplinkybes, tačiau bent jau iki 48 valandų smurtautojas, siekiant apsaugoti auką, bus tikrai iškeldintas iš namų.

Gali pasitaikyti ir piktnaudžiavimų, kai žmona vyrui visiškai be reikalo, pavyzdžiui, kerštaudama arba ruošdamasi skyryboms, kviečia policiją ir kaltina jį smurtu. Ar ir tada įstatymo presas, pamindamas nekaltumo prezumpciją, spaus vyrą?

Kriminalinės policijos viršininkė paaiškino, kad visais atvejais policijos pareigūnai įvertina situaciją, ir jeigu pastebės, kad iškvietimas buvo be pagrindo, asmeniui, melagingai pranešusiam apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavusiam smurtą patyrusio asmens teisėmis, numatoma bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų.

Teismai

Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkė Nida Solovjovienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, jog teisėjas, nagrinėdamas bylą, įstatymo rėmuose privalo atsižvelgti į kiekvieną situaciją. Pavyzdžiui, paminėjus situaciją, kai smurtautojas gali būti iškraustytas iš savo namų ir juose leista gyventi sugyventinei, teisėja sakė, kad tokiu atveju privati nuosavybė yra neliečiama ir skelbiant nuosprendį vyras galės grįžti į savo namus, tačiau jam būtų pritaikytos kitokios bausmės.

Net ir paskelbus, atrodytų, nedideles bausmes, pasak teismo pirmininkės, yra saugikliai, neleidžiantys smurtautojui vėl agresyviai elgtis – jam sugrįžus į teisiamųjų suolą per 4 metus, skelbiant nuosprendį būtų pridedama ir ankstesniojo nusikaltimo bausmė. Pasak teisėjos, laisvės atėmimas, areštas ilgesniam laikui nėra pačios efektyviausio bausmės – juk smurtautojas sugrįš į laisvę ir, galbūt, dar piktesnis ir agresyvesni. Todėl teismas ieško bausmių, galinčių efektyviai apriboti jo agresiją šeimoje.

Atsakomybė

Biržų rajono apylinkės teismo atsakingas už informacijos teikimą visuomenei teisėjo padėjėjas Manvydas Žardeckas sakė, kad artimoje aplinkoje smurtaujantiems asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, iškeldinimas iš gyvenamosios vietos, draudimas bendrauti su smurtą nuo jo patyrusiais artimaisiais arba… gyvenimas areštinėje.

Biržų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo 3 smurtautojų bylas, vienoje sprendimas dar nepriimtas. Vienoje byloje smurtautojas išgirdo, kad jis nubaudžiamas laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant lankyti nukentėjusiąją bei įpareigojant teisiamąjį keturis mėnesius neatlygintinai 80 valandų dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba rūpintis neįgaliaisiais, seneliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Kitoje baudžiamojoje byloje, kai teismo salėje smurtautojas ir jo auka susitaikė, kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Jam skirta 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros arba globos ir rūpybos organizacijos. Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi atskirai buvo panaikinta. Trečioje byloje kaltinamasis nuo bausmės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Tačiau jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

 

Dalius Mikelionis

„Biržiečių žodis“

D. Mikelionio nuotr.

Selonija.lt

Kol Birutei ieško vietos, darganos ją naikina

Vasarą į miesto centrą atgabenus paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę liekanas, buvo žadama per keletą mėnesių apsispręsti, kur jas dėti. Tačiau praėjo pusmetis, vietos Birutei-2 nerandama. Drėgmė ir šaltis ardo betoną, o ją teršia keturkojai ir dvikojai padarai.

Keli mėnesiai užsitęsė pusmetį

Praėjusių metų liepos mėnesį viena iš pirmųjų realių naujai išrinktos Biržų rajono valdžios darbų buvo išvaduoti iš komunalininkų nelaisvės Nepriklausomybės paminklo originalo liekanas. Birutė su didele pompa buvo atgabenta į miesto centrą ir pusiau pastatyta, pusiau paguldyta prie bažnyčios šventoriaus (ką laidodavo prie šventoriaus tvoros?).

„Eksponuojame, kad biržiečiai galėtų pamatyti paminklo originalą ir galėtų nuspręsti jo tolesnį likimą“, – tąkart aiškino rajono merė I. Varzienė, padėdama ant daug iškentėjusio paminklo gėlės žiedą. Gėlių puokštės nevyto dar keletą savaičių.

Po to visi apsipratome su pusiaugulomis eksponuojama Birute (o gal ją derėtų vadinti Birute-1?). Dar vasarą „mažo reikaliuko“ prispausti biržiečiai aptiko, kad nėra reikalo tualeto ieškoti Autobusų stotyje ir postamentą atstojančios betoninės plokštės vis dažniau patamsėdavo drėgmės dėmėmis. O kai kas įsidrąsino po paminklu ir išmatų krūvelę palikti. Deja, ne keturkojo, o dvikojo gyvulio…

Darganos paminklą ardo labiau nei dešimtmečiai po žeme

Vietoj žadėtų kelių mėnesių, paminklo originalo eksponavimas užsitęsė pusmetį. Kol keliolika metų betoninio paminklo liekanos buvo saugomos komunalininkų pašiūrėje po stogeliu ir dar apklotos polietileno plėvele, lietus, karštis ir šaltis Birutę nelabai veikė. Tačiau užteko jai pusmetį pabūti gryname ore, ir paminklo irimas tampa akivaizdus: viršutinėje jos dalyje dar vasaros pabaigoje ėmė gausiai želti samanos. Jų šaknys ardo dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje lietą betoną.

Dar labiau paminklą veikia dabartinė žiema: suskilinėjusio betono plyšiuose kaupiasi drėgmė. Naktimis, kai temperatūra nukrenta, vanduo sušąla į ledą. Šis plėsdamasis dar labiau ardo betoną ir gilina plyšius. Paminklo koroziją ir jos plitimą galima stebėti plika akimi – kas mėnesį betonas vis labiau yra.

Kals naują stogelį?

Suglumino vos prieš savaitę per Lietuvos televizijos laidą išsakyta rajono merės I. Varzienės mintis: „Uždengsime Nepriklausomybės paminklo liekanas stogeliu“. Vienas laidą žiūrėjęs biržietis iš karto replikavo: „Tai jei viena Birutė bus su stogeliu, tai ir kitai Birutei virš galvos reikia kokį skėtį pritaisyti“.

Tikėkimės, kad ta merės frazė tebuvo ironiškas pajuokavimas ir nepasidarysime gėdos miesto centre surentę dar vieną pašiūrę nežinia kodėl atgabento paminklo liekanoms.

Nors į klausimą kodėl atsakyti galima paprastai – tiek metų eskalavus Nepriklausomybės paminklo liekanų temą naujoji valdžia tiesiog tapo savo ikirinkiminių kalbų „išgelbėkim Birutę“ įkaite. Tik ką toliau su ja daryti – nežino.

Kur Birutės vieta?

Jos nematyti… Nuomonės dėl Birutės paminklo liekanų kardinaliai išsiskyrė. Vieni biržiečiai ją siūlo restauruoti ir nugriovus dabartinę statyti paminklą „Trijų milijonų“ aikštės centre. Kiti siūlo šalia dabartinio paminklo eksponuoti jo originalo liekanas. Tačiau ir vėl – kai kurie nori, kad fragmentai būtų šalia paminklo, kiti – kad senojoje vietoje: sovietinių karių kapinių tvoroje.

Valdžios iniciatyva buvo suburta Komisija XX a. laisvės ir pasipriešinimo kovų istorijos Biržų rajone įamžinimo klausimams spręsti. Ji dėl paminklo likimo taip pat posėdžiavo ne kartą. Sutarimo, kur eksponuoti paminklo originalo fragmentus, buvo ieškota ilgai. Nutarta Birutę eksponuoti šalia paminklo kopijos arba karių kapinių teritorijoje.

Ketinama rengti užduotį konkurso organizavimui, po to būtų perkama konkurso organizatoriaus paslauga. Tada konkurso organizatorius rengtų konkurso sąlygas, susistemintų istorinę medžiagą, nustatytų sąlygas bei kvalifikacinius reikalavimus konkurso dalyviams, parinktų vertinimo komisijos narius, platintų informaciją apie konkursą spaudoje ir internete. Atrinkti geriausių darbų autoriai būtų premijuojami. Tokie konkursai mažų mažiausiai užtrunka kelis mėnesius.

Rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas (dabar jau buvęs) Silvestras Šimas remdamasis 2007 metų Kultūros paveldo centro specialistų išvada, kad paminklo liekanos yra istorinė relikvija, kurią būtina saugoti, siūlė juos ne restauruoti, o saugoti.

Tačiau idėjos, kad paminklo vieta – Pilies teritorijoje arba net muziejaus salėje, bijo muziejininkai. Jie supranta, kad didžiuliam paminklui rūmų salėje ne vieta, o kieme ar ant tvirtovės pylimų – visiškai ne tas istorinis kontekstas.

R. Antinis – prieš kilnojimą

Dar vykstant svarstymui dėl abiejų Biručių ateities paminklo autoriaus Roberto Antinio sūnus Robertas, 1990 metais atkūręs šį paminklą, tvirtai pareiškė, kad kopijos neleis judinti. Ji – tuščiavidurė, todėl Birutė gali kilnojimo neatlaikyti.

Žuvusiesiems už Lietuvos Nepriklausomybę (toks tikrasis paminklo pavadinimas) autoriaus sūnus ir paminklo atkūrėjas Robertas Antinis visiškai neseniai per televiziją prisipažino nejaučiąs sentimentų tėvo kurto originalo liekanoms: „Senojo paminklo moters figūra pažeista ir sunykusi. Birutės veidas skulptūroje labiau primena bulvę. Geriausia būtų paminklo liekanas užkasti. Jei biržiečiai nori, jas galima uždengti stiklo gaubtu, kad skulptūra matytųsi“.

Birutės gynėjas – vienišas

Komisijoje XX a. laisvės ir pasipriešinimo kovų istorijos Biržų rajone įamžinimo klausimams spręsti vykusių debatų metu tik vienintelis Tarybos narys Povilas Stakionis nepakeitė nuomonės: Birutę perkelti į aikštės centrą.

O biržiečiai kaipmat ėmė komentuoti: „Jei P. Stakionis taip labai trokšta vežioti Birutę, tegul tai daro už savo pinigus. Mes matome Biržuose ir didesnių problemų“. Kiti buvo dar kategoriškesni: „Pritaisykite prie Birutės ratukus ir po kiekvienų rinkimų, kai tik pasikeis valdžia, vežiokite ją vis į kitą vietą“. Netgi panašių politinių pažiūrų besilaikantis Vytautas Linkevičius turėjo pripažinti: „Prieš keletą metų buvo surinkti keli tūkstančiai parašų. Dabar Povilas Stakionis kažin ar surinktų ir kelis šimtus“.

Dabar vėlu ką nors pakeisti – ištraukta į rudens darganas ir žiemos šalčius Birutė jau nyksta. Tad gal laikas baigti politikavus ir nustoti demonstravus vieniems prieš kitus, kuris esame didesnis patriotas. Įsiklausykime į R. Antinio nuomonę: užkaskime paminklo liekanas. O jei kas nors norėtų į jas pažiūrėti, uždenkime jas stiklu ir apšvieskime.

Arba palikime prieš bažnyčios šventoriaus dar metams, ir netrukus problemos neliks – tereiks sušluoti suirusio betono gabalus.

 

Dalius MIKELIONIS

D. Mikelionio nuotr.

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

 

Danguje – keli šimtai tūkstančių litų

Naujuosius metus Biržuose sutikę žmonės buvo vieningos nuomonės: tiek daug fejerverkų palydint senuosius metus į dangų dar nebuvo išleista nė vienais metais. Anot specialiųjų tarnybų, nelaimių dėl fejerverkų nebuvo.

Fejerverkų lietus

Iki vidurnakčio likus geram pusvalandžiui Biržų padangėje pradėjo skleistis pirmosios ugnies gėlės. Ir su kiekviena minutę jų daugėjo ir daugėjo, kol 23.55 val. dangus nušvito ištisine fejerverkų sprogimų pašvaiste, o jų poškėjimas ir sprogimai susiliejo į ištisinį gausmą.Raketos į dangų kilo miesto centre prie eglės, Gimnazijos gatvės rajone ir stadione, Rinkuškiuose ir Kaštonų mikrorajone, Muravankoje, Vytauto, J. Basanavičiaus, Kilučių ir Kęstučio gatvėse. Fejerverkai sproginėjo Astrave, Papilyje ir Pabiržėje, Vabalninke, Germaniškyje, Papilyje ir Nemunėlio Radviliškyje. Vieni grožėjosi naktinį dangų marginančiais raštais, kiti krūpčiojo nuo sprogimų, o kai kurie bandė paskaičiuoti, kiek tūkstančių ar dešimčių tūkstančių litų į dangų paleido švenčiantys biržiečiai.

Prekyba

Mūsų rajone prekiauti pirotechnikos gaminiais išduota 15 leidimų – 10 pačiuose Biržuose ir 5 rajono miesteliuose. Vienas iš populiariausių pardavimo punktų buvo prekybos centre IKI, kur paskutiniosiomis gruodžio dienomis prie prekystalio neretai išsirikiuodavo pirkėjų eilės. Paskutiniąją metų dieną vien tik šiame prekybos taške pirotechnikos gaminių buvo parduota už 11 tūkstančių litų. Kitomis dienomis biržiečiai „raketų“ nupirkdavo už 4–5 tūkstančius litų. Ir taip – nuo gruodžio vidurio…

Apyvarta ypač padidėjo, kai pirotechnikos pardavėjai prieš šventes paskelbė akciją ir visi fejerverkai atpigo 40 procentų, tad nenuostabu, kad jų po švenčių neliko. Kaip ir daugelio kitų fejerverkų. Pirotechnika prekiaujanti moteris sakė, kad pirkėjai nesismulkino: „Žinoma, ateidavo ir paauglių, už kelis litus pirkdavusių „bitutes“ ar mažuosius fejerverkus. Tačiau labiausiai buvo perkami smarkiai atpigę didieji fejerverkai. Vieni žmonės jiems skirdavo 20, kiti pusšimtį, o kai kas –šimtą ir dar daugiau litų, – pasakojo moteris. – Įtakos turėjo tai, kad anksčiau 109 litus kainavęs fejerverkų blokas prieš šventes atpigo iki 65 litų, o nuo 55 litų kainavusio 19 šūvių fejerverko prieš šventes liko 33 litai“.

Parduotuvėje „IKI cento“ pirotechnika prekiaujančio punkto pardavėja antrino savo kolegei: „Atėjusi po švenčių radau išpirktą didžiąją dalį pirotechnikos. Žmonės išpirko populiariausius „dolerius“. Anksčiau šiuo ženklu papuoštas pirotechninis gaminys kainavo 65 litus, o prieš šventes paskelbus 40 proc. nuolaidą beliko 39 litai. Todėl juos ir iššlavė nuo lentynų. Tai 19 šūvių gaminys, kuris iššauna 19 raketų, kurių kiekviena danguje dar išsiskleidžia. Neliko ir „eurų“, kurie prieš šventes buvo pardavinėjami už 25 litus. Pirkėjai nesismulkindami mokėjo po šimtą ar du šimtus litų, kiti apsiribodavo penkiasdešimtine ar keliais pigesniais fejerverkais už 20 litų. Naujųjų metų išvakarėse vien gruodžio 31 dieną pardavėme prekių daugiau kaip už 5 tūkstančius litų. O prekiaujame nuo gruodžio 15 dienos ir dar dirbsime kokią savaitę…“.

Pasak pardavėjos, žmonės ir po švenčių perka fejerverkus: „Yra biržiečių, kurie kasmet perka pirotechniką ir žino jos kainas, tad pamatę, kad fejerverkai atpigo beveik per pusę, perka juos ateičiai. Sako, pasidės sausoje vietoje ir lauks kitų Naujųjų metų. O kai kas žada iššauti fejerverką per gimtadienį ar kitos šventės proga“.

Pirotechnikos pardavinėtojai sakė, kad pinigų fejerverkams negailėdavo jauni vyrai, kurie, matėsi, sugrįžo per šventes namo iš darbų užsienyje. Jie pirotechnikai išleisdavo po kelis šimtus litų. Tačiau pinigų negailėjo ir Biržuose dirbantys, iš veidų pažįstami biržiečiai. „Saliutus“ pirko ir vargingai apsirengę žmonės, ir tie, kurie paprastomis dienomis prieš įeidami į parduotuvę skaičiuoja saujoje turimus centus.

Nelaimių nebuvo

Po šventinių fejerverkų gausos buvo kiek neramu skambinti į specialiąsias tarnybas, kad sužinotume apie Naujųjų metų naktį įvykusias nelaimes. Biržų policininkai nuramino – pranešimų apie su fejerverkais susijusius įvykius nebuvo gauta. Biržų ugniagesiai gelbėtojai taip pat turėjo ramiais šventes – paskutinį kartą į iškvietimą jie vyko gruodžio 30-ąją gesinti gaisro Biržuose, Genių gatvėje. Biržų ligoninės priėmimo skyriuje Naujųjų metų naktį taip pat buvo palyginti ramu: kreipėsi tik įsisenėjusias ligas turintys pacientai, sužeistų ar nukentėjusiųjų per nelaimingus atsitikimus nebuvo.

Pamiršome rūpesčius?

Vadinasi, padejuodami, kad sunku gyventi, mažai uždirbame ir nedidelės pensijos, nebijome į dangų paleisti dešimtis tūkstančių litų. Nesunku paskaičiuoti, kad dešimtyje mūsų mieste dirbančių pirotechnikos gaminiais prekiaujančių punktų per vieną dieną biržiečiai paliko nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų. O jeigu dar pridėsime, kad prekyba fejerverkais vyksta jau trečią savaitę, išeis, kad į dangų per keliolika minučių paleidome jau ne keliasdešimt, o šimtą ar daugiau tūkstančių litų.Ir nors tas kelias iki Naujųjų metų likusias minutes, žiūrėdami į įvairiaspalviai fejerverkais nušviestą dangų ir padegdami pusšimtį litų kainuojantį užtaisą ir žiūrėdami, kaip jis padangėje išsiskleidžia ugniniais raštais, bent trumpam pamiršome rūpesčius…

 

Dalius Mikelionis

„Biržiečių žodis“

D. Mikelionio nuotr.

Selonija.lt

Plečiamos naujosios Biržų miesto kapinės

Naujosios Biržų miesto kapinės Valantiškio kaime buvo atidarytos 1988 metais. Sausio 8 d. jose buvo palaidotas pirmas žmogus. Atrodė, kad erdviose, 4 hektarų ploto kapinėse žmones bus galima laidoti ilgus dešimtmečius. Tačiau praėjo 23 metai ir kapinėse trūksta vietos. Biržų seniūnijos specialistė Rima Žekienė sakė, kad Valantiškio kapinėse amžino atilsio yra atgulę 2264 žmonės.

Kapinėse trūksta vietos

Biržų seniūnijos specialistė Rima Žekienė sakė, kad seniūnijos specialistai kartu su architektais ieškojo vietos naujoms kapavietėms. Kapinių centre buvo susiaurintas takas, buvo iškirstos senos liepos. Taip buvo padaryta vietos keliasdešimčiai kapaviečių. Valantiškio kapinėse yra sklypas, kuris buvo skirtas reformatų tikėjimo žmonėms. Tačiau tradiciškai reformatai laidojami senosiose kapinėse J. Nastopkos gatvėje, tad Valantiškio kapinėse šio tikėjimo žmonėms skirtoje teritorijoje 2011 metais buvo palaidoti tik 4 žmonės. Tad čia taip pat dar yra laisvų vietų. Specialistės paskaičiavimais, Valantiškio kapinės amžino atilsio dar gali priglausti apie 100 žmonių. Vadinasi, po metų jau bus susiduriama su rimta problema, kur laidoti biržiečius.

Kapinės plėsis

Plėsti Valantiškio kapines buvo ruošiamasi jau seniai. Tačiau rajono Savivaldybės administracija susidurdavo su didele problema – žemė aplink kapines buvo privati. Ji priklauso atskiriems savininkams. Tačiau reikalai pajudėjo, 6 savininkams priklausantys sklypai bus išpirkti ir sujungti į vieną sklypą, reikalingą kapinėms išplėsti. Prie 4 hektarus užimančių senųjų kapinių prisidės dar 10,5 ha. Žemės plotas, reikalingas kapinėms išplėsti (ateityje numatoma jas išplėsti iki 12 ha).

Kokios jos bus

Praėjusią savaitę Savivaldybėje vyko Biržų miesto kapinių Valantiškio kaime išplėtimo projektas. Viešam svarstymui jį pristatė projekto autorius architektas Artūras Survila. Kapinės plėsis nuo senųjų kapinių į Biržų pusę palei kelią Pabiržė–Biržai, laukuose degalinės link. Numatoma, kad naujoje teritorijoje bus galima įrengti 3350 kapaviečių, jų turėtų užtekti dvidešimčiai ir daugiau metų. Šalia kapinių bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė 350 automobilių.

Kapinėse bus vandens gręžinys, o po visą kapinių teritoriją bus išdėstyta 10 vandens kolonėlių. Kapinių pakraščiuose stovės atliekų konteineriai, tad biologinių atliekų neteks tempti per visas kapines į vieną vietą. Architektai numatė priešais kapines vietas prekybininkų paviljonams, kuriuose būtų galima nusipirkti gėlių, žvakių, vainiką.

Kolumbariumas

Bene didžiausia naujovė – numatyta vieta kolumbariumui įrengti. Projekte yra kolumbariumo eskizas – tai betono ar mūro sienelė, kurioje dviem aukštais įrengtos nišos urnoms su velionių pelenais sudėti.

Ar palaikai neprasmegs?

Svarstant projektą Biržų regioninio parko direktoriaus K. Barono paklausėme, ar aktyvaus karstinio proceso zonoje esančios kapinės nekelia pavojaus, kad netikėtai atsivėrusi smegduobė praris artimo žmogaus palaikus. K. Baronas sakė, kad prieš projektuojant kapines buvo atlikti geologiniai tyrimai. Buvo išgręžti trys gręžiniai. Jie parodė, kad po pusmetriniu dirvožemio sluoksniu yra 1,2–1,5 metro smėlio sluoksnis, po juo molžemis ir tik 3,6–7,1 metro gylyje yra gipsingų uolienų klodas. Tačiau laukuose prie Valantiškio kapinių naujų smegduobių Regioninio parko specialistai nepastebėjo jau daug metų.

Geologiniai tyrimai parodė, kad požeminiai gruntiniai vandenys yra 6–8 metrų gylyje, o šalia kapinių vandens telkinių ir upių nėra.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė Loreta Munikienė bei vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius sakė, kad techninio projekto ruošimas, derinimas, konkursai bei kitos procedūros gali atimti dar metus. Vadinasi, Biržų seniūnijos specialistų taip sunkiai rastos vietos šimtui žmonių palaidoti bus per metus užpildytos. Ar iki to laiko kapinės bus išplėstos?

 

Dalius MIKELIONIS

D. Mikelionio nuotr.

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Kitas puslapis »