Sergamumas gripu ir ŪVKTI dar šiek tiek atslūgo

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis (toliau – Centras), 16-ąją 2012 metų savaitę (balandžio 16-22 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo visoje Panevėžio apskrityje, išskyrus Panevėžio miestą. Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI Panevėžio apskrityje siekė 29,8 atvejo/10 000 gyventojų. 15-ąją šių metų savaitę (balandžio 9-15 d.) šis rodiklis buvo 32,2 atvejo/10 000 gyventojų.

Mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę registruotas Kupiškio ir Rokiškio rajonuose (atitinkamai 17,9 ir 17,7 atvejo/10 000 gyventojų), didžiausias – Panevėžio mieste 42,3 atvejo/10 000 gyventojų). Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Panevėžyje buvo 38,5 atvejo/10 000 gyventojų.

Centro duomenimis, 2012 metų 16-ąją savaitę dėl gripo buvo hospitalizuoti 4 asmenys, iš kurių 1 asmuo 2 – 17 metų amžiaus, o 15 –ą savaitę (balandžio 9-15 d.) – 2 asmenys.

Centro specialistai primena, kad siekiant išvengti gripo ir ŪVKTI, ypač svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti burną bei naudoti vienkartines nosinaites. Stengtis kuo dažniau plauti rankas. Taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite.

 

PVSC informacija

Selonija.lt

Gegužės 7-ąją kviečiame aktyviai dalyvauti Euromelanomos dienos labdaringoje akcijoje

2012 m. gegužės 7 d. Lietuvoje jau penktą kartą rengiama Euromelanomos dienos akcija, kurios šūkis: „Žiūrite, bet nematote”. Odos vėžys – liga, kurią galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą. Sveikatos apsaugos ministerija ragina visus, turinčius apgamų ar kitų neaiškių odos darinių, pasitikrinti pas gydytojus specialistus, kurie, esant būtinybei, atliks diagnostinius tyrimus ir nukreips tolesniam gydymui. Akcijos metu net 40 šalies viešųjų ir privačių gydymo įstaigų laukia jūsų, jūsų šeimos narių, draugų, pažįstamų!

Europos gydytojų dermatologų iniciatyva kasmet organizuojamos akcijos siekia atkreipti dėmesį į kovą su odos vėžiu ir melanoma. Šios akcijos pagrindinis tikslas – skleisti pirminę ir antrinę odos vėžio bei melanomos prevenciją, mažinti šių navikų sergamumą ir padarinius visuomenei.

„Svarbu rūpintis odos sveikata. Taip pat kviečiu aktyviau naudotis visiems prieinamų nemokamų įvairių onkologinių ligų prevencijos ir profilaktikos programų: gimdos kaklelio, atrankinės mamografinės, priešinės liaukos vėžio, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos teikiamomis galimybėmis, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. – Deja, užleistų melanomos formų daugėja. O juk, laiku diagnozavus šią pavojingą ligą, net iki 97 proc. pacientų pagyja“. Pasak N. Robokienės, Lietuvoje įvykusių pirmųjų keturių Euromelanomos dienos akcijų metu dalyvavo daugiau nei 60 dermatologų iš daugiau nei 40 įvairių Lietuvos gydymo įstaigų. Buvo patikrinta apie 5000 pacientų, 12 proc. jų rasta reikšmingų patologijų: odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), atipiniai apgamai.

Žmonių, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu, išankstinė registracija vyks telefonu koordinaciniame centre 2012 m. gegužės 2 – 3 d. nuo 9 val. iki 16 val. tel.: 8 800 7 09 01; 8 800 7 09 02.

Pasak VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologinio centro direktorės, Euromelanomos komiteto koordinatorės, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės Doc. Matildos Bylaitės, tikimasi, kad Lietuvoje Euromelanomos dienos akcija dar kartą atkreips visuomenės dėmesį į melanomos ir odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius, problemos aktualumą ir būtinybę sekti odos pokyčius bei laiku kreiptis į specialistą. Akcijos organizatoriai sako: ,,Ačiū, tiems, kas jungiasi į kovą už odos vėžio prevenciją!“

 

LR SAM informacija

Selonija.lt

Balandžio 17-oji – tarptautinė hemofilijos diena

Kiekvienais metais balandžio mėnesio 17-ą dieną visame pasaulyje yra minima Pasaulinė hemofilijos diena. Šios dienos paminėjimo tikslas yra suteikti visuomenei žinių apie hemofiliją bei šia liga sergančių žmonių gyvenimą ir problemas.

Hemofilija yra reta paveldima kraujo liga, kuria sergama visą gyvenimą kai kraujas nekreša, arba kreša labai sunkiai.

Kraujo krešėjimas, tai yra biologinė kraujo savybė apsauganti organizmą nuo nukraujavimo. Kraujo krešulio susidaryme dalyvauja 13 kraujyje esančių tam tikrų baltymų – krešėjimo faktorių. Sergantieji hemofilija neturi pakankamai kurio nors krešėjimo faktoriaus, o ligos sunkumo laipsnis priklauso nuo trūkstamo krešėjimo faktoriaus kiekio.

Hemofilija skirstoma į tris grupes: A (kai trūksta VIII faktoriaus; tai – dažniausia ligos forma), B (trūksta IX faktoriaus) ir C (trūksta XI faktoriaus).

Lietuvoje hemofilija diagnozuota apie pusantro šimto asmenų. Apytiksliai trečdalis sergančiųjų yra vaikai. Gali būti, kad yra sergančiųjų lengva forma, kuri dar nėra nustatyta. Pagal statistiką šia liga serga 1 iš 10 000 gyventojų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama nuo 1 iki 3 naujų hemofilijos atvejų. Dažniausiai ši liga nustatoma 1-2 metų kūdikiams.

Šiuo metu didesnioji dalis pacientų serga vidutinio sunkumo formos hemofilija, mažiau – sunkios formos hemofilija ir tik pavieniais atvejais lengvos formos liga. Tad galima daryti išvadą, jog ne visiems ligoniams yra nustatyta liga, ypač tiems, kurių liga yra lengvos formos.

Paprastai moterys būna hemofilijos geno nešiotojos, bet pačios neserga. Tačiau yra 50 proc. tikimybė, kad nešiotojos sūnus sirgs hemofilija ir 50 proc. tikimybė, kad duktė bus šio geno nešiotoja. Sergantis vyras savo sūnui niekada neperduos ligos, bet visos tokio vyro dukros bus ligos nešiotojos. Berniukai negali būti šios ligos nešiotojai: jie arba serga, arba yra genetiškai sveiki. Moteris gali sirgti itin retais atvejais, kai hemofilijos geno nešiotoja susilaukia dukters su hemofilija sergančiu vyru. Normaliai tokie sutapimai beveik neįmanomi, bet jų tikimybė labai padidėja, jei vyras ir žmona yra giminaičiai, nors ir tolimi (gimininga santuoka). Retais atvejais ligos priežastis gali būti naujai atsiradę chromosomų pokyčiai (spontaninė mutacija), kurių priežastis būna neaiški.

Simptomai ir diagnostika

Pagrindinis hemofilijos simptomas – sunkiai stabdomas kraujavimas net menkiausių traumų metu. Kraujuoja į poodį (atsiranda didžiulės skausmingos mėlynės, pakilusios virš odos), į sąnarius, raumenis, iš inkstų (šlapimas su krauju), iš žaizdų, nosies, dantenų, virškinamojo trakto. Kraujavimas gali atsirasti per kelias valandas po traumos ir trukti ilgai (net keletą dienų).

Jei ligos forma lengva, liga gali būti diagnozuota net paauglystėje ar tik po didesnės traumos ar operacijos. Jei liga yra vidutinio sunkumo, ji dažniausiai diagnozuojama, kai vaikas pradeda vaikščioti (krenta, susimuša, atsiranda kraujavimas į sąnarius, raumenis). Jei ligos forma sunki, kad nekreši arba sunkiau kreši kraujas, išryškėja kūdikiui gimus. Vienas požymių – gausus kraujavimas iš virkštelės.

Diagnozė patvirtinama ištyrus krešumo faktorius kraujyje.

Šiuo metu yra galima ir antenatalinė bei prenatalinė hemofilijos diagnostika. Antenatalinė diagnostika atliekama šeimose kuriose yra hemofilija sergančių ligonių.

Dar prieš moteriai pastojant, atliekami genetiniai tyrimai. Prenatalinė hemofilijos diagnostika atliekama tiriant choriono gaurelius 10–12 nėštumo savaitę arba amniocentezės būdu nuo 15-osios savaitės. Vaisiaus kraujas gali būti tiriamas 20-ąją savaitę.

Pavojai

Šia liga sergantiems žmonėms pavojingos net nedidelės chirurginės intervencijos, tokios kaip danties traukimas.

Ligoniams dėl dažno kraujavimo neretai susidaro kraujosruvų, kurios gali užspausti greta esančias kraujagysles, nervų kamienus. Dėl to sutrinka galūnių judesiai, jutimai, audinių mityba, silpsta raumenys, deformuojasi sąnariai.

Biržų rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro pateikta informacija

Selonija.lt

Sergamumas gripu ir ŪVKTI dar šiek tiek atslūgo

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis (toliau – Centras), 15-ąją 2012 metų savaitę (balandžio 9-15 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) sumažėjo visoje Panevėžio apskrityje, išskyrus Pasvalio ir Rokiškio rajonus. Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI Panevėžio apskrityje siekė 32,2 atvejo/10 000 gyventojų. 14-ąją šių metų savaitę (balandžio 2-8 d.) šis rodiklis buvo 33,4 atvejo/10 000 gyventojų.

Mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę registruotas Panevėžio ir Kupiškio rajonuose (atitinkamai 14,2 ir 14,6 atvejo/10 000 gyventojų), didžiausias – Panevėžio mieste ir Rokiškio rajone (atitinkamai 38,5 ir 38,6 atvejo/10 000 gyventojų).

Centro duomenimis, 2012 metų 15-ąją savaitę dėl gripo buvo hospitalizuoti 2 asmenys, o savaitę prieš tai (balandžio 2-8 d.) – 4 asmenys, iš kurių 1 asmuo iki 2 metų amžiaus ir 2 asmenys 2-17 metų amžiaus.

Centro specialistai primena, kad siekiant išvengti gripo ir ŪVKTI, ypač svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti burną bei naudoti vienkartines nosinaites. Stengtis kuo dažniau plauti rankas. Taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite.

 

Panevėžio VSC informacija

Selonija.lt

Dantų pastoje esantys priedai kenkia dantims ir burnos ertmei

Šiais laikais dantų pastos reklamuojamos kaip balinančios dantis, naikinančios apnašas, gydančios uždegimus, visą parą saugančios nuo bakterijų ir užtikrinančios gaivų burnos kvapą. Tačiau, pasak odontologų, daugelis jų ne tik kad nepadeda, bet gali ir pakenkti.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai ir ekologiškos kosmetikos gamintojai gąsdina, kad didžiausią pavojų įprastos pastos kelia dėl jose esančio fluoro. Neva nuo jo dantų emalis iškrinta gabalais, fluoras gali sukelti virškinimo ir net smegenų veiklos sutrikimų. Be to, patekus į organizmą didesnėms šio mikroelemento dozėms, gresia net mirtis.

Pasak natūralistų, fluoras ypač pavojingas mažiems vaikams, kurie išsivalę dantis ne visada išspjauna pastos likučius. Tačiau gydytojai odontologai tvirtina, kad tokie gąsdinimai – tik viena iš rinkodaros priemonių, stengiantis pirkėjus sudominti naujomis pastomis, kurių sudėtyje nėra fluoro. Mat šis mikroelementas pakenktų tik tada, jeigu vaikas suvalgytų visą tūtelę pastos, o suaugęs žmogus apsinuodytų sušveitęs jų keliasdešimt.

Beje, klinikiniai tyrimai patvirtina, kad fluoras labai svarbus ėduonies profilaktikai, o vartojant pastą be fluoro iš jos nėra jokios naudos. Tuomet pasta tampa bereikalingu priedu, tik trumpam suteikiančiu gaivaus kvapo.

Nedidelė nauda ir iš naikinančių apnašas, gydančių uždegimus ar balinamųjų pastų, kurios dantims, dantenoms ar burnos ertmei dažniau pakenkia. Tad norint, kad dantų pasta atliktų pagrindinę funkciją – padėtų apsisaugoti nuo ėduonies, užtenka, kad joje būtų fluoro, o visi kiti priedai, tokie kaip abrazyvai (šveičiamosios medžiagos), dažikliai, suteikiantys pastai spalvą, aromatinės medžiagos, putojimą skatinanti medžiaga natrio laurilsulfatas, nereikalingi ir kartais net žalingi.

Daugelio priedų efektyvumas – neįrodytas

Daugelis žmonių tikisi, kad užtenka nusipirkti brangią pastą, ir ji panaikins apnašas, išgydys uždegimą ar nubalins dantis iki akinamo baltumo. Pasirodo, tai tik reklaminiai triukai. Pasak LSMU Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos vadovės profesorės Vitos Mačiulskienės, neverta tikėtis, kad pasta, kurioje gausu įvairių žolinių priedų, išgydys kraujuojančias dantenas ar nuslopins uždegimą. „Norint sulaukti efekto reikalingas didelis vaistinių augalų kiekis, be to, jų poveikis turi būti įrodytas klinikiniais tyrimais. Jeigu pastos sudėtyje yra, pavyzdžiui, šiek tiek medetkų, jos tikrai neduos jokio efekto. Tad ir brangiau už tokią pastą mokėti neverta”, – neabejoja V.Mačiulskienė.

Jai antrina gydytoja odontologė Daiva Breivienė: „Uždegimą slopinančios pastos negydo uždegimo, o skirtos jautriems dantims nepadeda sustabdyti dantenų kraujavimo. Jeigu yra susikaupę daug akmenų arba išsivystė pulpitas, jokia pasta nepadės. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, o pastą vartoti tik kaip pagalbinę priemonę, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Be to, gydomųjų, profilaktinių pastų nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip dvi savaites ar mėnesį.”

Į dantų pastą dedami sidabro jonai, kurie, kaip rašoma ant dantų pastos pakuočių, neleidžia daugintis bakterijoms, taip pat tėra reklama. Pasak Vilniaus universiteto Odontologijos instituto lektorės Rūtos Bendinskaitės, nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris tai patvirtintų. „Jokios naudos ir iš plačiai reklamuojamų liežuvio šepetėlių, kurie, pasak gamintojų, panaikina blogą burnos kvapą. Tiesa, kad burnos bakterijos sukelia nemalonų kvapą, tačiau norint jo atsikratyti bakterijas reikia šalinti ne nuo liežuvio, o nuo liežuvio šaknies, kurią be specialisto pagalbos labai sunku pasiekti”, – dėsto R.Bendinskaitė.

O V.Mačiulskienė priduria, kad neįrodytas ir elektrinio šepetėlio efektyvumas.

Geriausia apsauga – taisyklingai valytis dantis

Pasirodo, ne įmantrūs šepetėliai ar brangios pastos garantuoja dantų apsaugą. Kur kas svarbesnis taisyklingas mechaninis valymas. O tam užtenka elementariausio minkšto šepetėlio. „Bakterijos minta apnašomis, o jeigu jų nebus, tai neliks ir bakterijų, sukeliančių dantų bei burnos ligas. Tad svarbiausia nuvalyti apnašas, kurias geriausiai naikina dantų šepetėlis, o ne pasta, todėl ji nėra būtina”, – atskleidžia burnos higienistė Dovilė Abraškevičiūtė.

Ir priduria, kad šis metodas plačiai taikomas ir rekomenduojamas Šveicarijos, Skandinavijos odontologų. Tačiau šepetėlio, sudrėkinto vandeniu, užtenka tik tuomet, jeigu dantenos ir dantys yra sveiki ir jei žmogus moka taisyklingai juos valytis.

Pasak D.Abraškevičiūtės, Šveicarijoje ir Skandinavijoje įprasta, kad burnos higienistai kviečiasi pacientus ir kiekvienam asmeniškai primena, kaip reikia taisyklingai valytis dantis. O Lietuvoje retas gauna tokią konsultaciją, todėl prieš tai neišklausius specialisto patarimų ir pradėjus dantis valytis be pastos galima labiau sau pakenkti, nei padėti. Mat reikia žinoti, jog šepetėlis turėtų būti minkštas, maža galvute ir tankiais šereliais, kad dantys būtų valomi švelniai ir šepetėlis pasiektų sunkiausiai prieinamas vietas.

D.Abraškevičiūtė primena, kad ypač svarbu dantis valytis švelniais horizontaliais vibraciniais judesiais, nes tada lengvai pašalinamos apnašos, esančios dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus, aktyvinama dantenų kraujotaka. Norint pasiekti visas apnašas būtinas ne tik minkštas šepetėlis, bet ir individualiai parinkti tarpdančių šepetėliai bei siūlai. „Tarpdančių šepetėlis turi atitikti tarpdančio dydį, nes per mažas šepetėlis neišvalo apnašų, o per didelis gali pažeisti dantenas”, – paaiškina D.Abraškevičiūtė.

Vis dėlto Lietuvoje, gydytojos odontologės R.Bendinskaitės nuomone, retas gali valytis dantis be pastos ar rinktis ją be fluoro, mat 90 proc. vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių serga periodonto ligomis. 94 proc. šešiamečių vaikų dantys jau pažeisti ėduonies. Jis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. „Fluoras – vienintelė medžiaga, kuri padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Pasaulio sveikatos organizacija pastas su nedideliu kiekiu fluoro rekomenduoja vartoti ir vaikams, – paaiškina R.Bendinskaitė. – Beje, turėjau ne vieną pacientę, kurios, susižavėjusios ekologiškomis pastomis be fluoro, po pusmečio atėjo su didžiausiomis skylėmis dantyse, nutrupėjusiu emaliu.”

Subraižo emalį, o dantų nenubalina

Kita vertus, visi „Veido” kalbinti odontologai pabrėžia, kad, nepaisant klinikiniais tyrimais įrodytos fluoro naudos dantims, tai yra toksiškas elementas, todėl į organizmą patekę dideli jo kiekiai gali pakenkti. Dažniausiai pasireiškia apsinuodijimo požymiai, susergama fluoroze – ant dantų atsiranda baltų dėmių. Tad pastą būtina išspjauti ir prižiūrėti, kad vaikai jos nenurytų. Taip pat svarbu rinktis pastą, kurioje nebūtų per daug fluoro. Jo kiekiai būna nurodyti ant pakuotės ir žymimi ppmm. „Vaikams užtenka, kad pastoje būtų 250-500 ppm. Paaugliams ir suaugusiems rekomenduojama vartoti 1000-1100 ppm fluoro turinčias pastas. Jeigu nustatytas aktyvus ėduonis, apsinuoginę dantų kakleliai, reikėtų dantis valytis pasta, turinčia 1450 ir daugiau ppm”, – dėsto D.Abraškevičiūtė.

Svarbu žinoti tai, kad fluoras – ne pati pavojingiausia medžiaga, įeinanti į dantų pastų sudėtį. Pasak D.Abraškevičiūtės, natrio laurilsulfatas, kurio dedama, kad pasta putotų ir būtų maloniau valytis dantis, apskritai neturi jokio teigiamo poveikio. Atvirkščiai, sausina gleivinę, burnos ertmėje gali atverti opas. „Reikėtų vengti ir pastų, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, žymimų PEG ir SLS, taip pat parabenų, nes tai konservantai, sukeliantys alergijas ir uždegimus”, – teigia D.Abraškevičiūtė.

Renkantis pastą ji pataria atkreipti dėmesį ir į abrazyvumą – kietąsias daleles, kurios nuo dantų paviršiaus nutrina pigmentines dėmes, atsiradusias nuo kavos, arbatos, vyno ar tabako. Tačiau kartu labai kenkia dantims – subraižo emalį, todėl labiau kaupiasi apnašos, dantys tampa jautresni. Ypač daug abrazyvinių medžiagų balinamosiose, rūkantiems žmonėms skirtose pastose. „Kad dantys taptų balti, reikia stipriai koncentruoto baliklio, vien tik abrazyvai dėmių nenušveičia. Tad norimo efekto nesulaukiama, o dantys pažeidžiami”, – tvirtina V.Mačiulskienė.

O žmonėms, kurių dantys ir dantenos jautrios, pastą rekomenduojama rinktis visai be abrazyvinių medžiagų arba jų kiekis turėtų būti kuo mažesnis. Dažniausiai abrazyvumas pastose nurodomas procentais nuo 15 iki 40 proc.

Beje, odontologai pabrėžia, kad nereikėtų prisirišti prie vienos rūšies pastos ar to paties gamintojo, nors reklama ir žada, kad tai pati efektyviausia priemonė. „Mikrobai – labai gudrūs. Jie greitai pripranta prie pastos ir nereaguoja į ją, todėl pastą kas kelis mėnesius reikia keisti. Galima skirtinga pasta valytis dantis ryte ir vakare. Vieną kartą su fluoru, kitą – be. Svarbu, kad pastoje būtų kuo mažiau papildomų priedų”, – apibendrina D.Breivienė.

 

Ekonaujienos.lt

Selonija.lt

Sveikata – brangiausias turtas

Kasmet balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema „Sveikas senėjimas“ , o dienos šūkis – „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“.

Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikatai skiriame nemažai dėmesio. Vienas to įrodymų – įvairūs mūsų kasdien vartojami vitaminai, mineralai, maisto papildai, tapę neatskiriama dienos raciono dalimi.

Kaip atsirado vitaminas?

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maistas, kurio sudėtyje yra pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, visiškai patenkina organizmo poreikius.

1880 m. rusų mokslininkas N. Luninas eksperimentais įrodė, kad be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vandens žmogaus organizmui yra reikalingos ir kitos labai svarbios, bet dar nežinomos medžiagos.

1896 m. olandų gydytojas C. Eikmanas, dirbdamas Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri – beri liga (nervų uždegimu). Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus su vištomis (lesindamas jas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokia organizmui būtina maisto medžiaga, kurios negaunant susergama nervų uždegimu.

1913 m. lenkų kilmės biochemikas K. Funkas iš ryžių išskyrė kristalinę medžiagą, išgydančią beri – beri ligą. Šią medžiagą jis pavadino vitaminu (lot. vita – gyvybė, gyvenimas; aminas, nes turi aminų grupę).

Nuo to laiko visos šios grupės medžiagos vadinamos vitaminais.

Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, nes jis padėjo nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir surasti priemones sėkmingai joms gydyti.

Kodėl tavo organizmui reikalingas vitaminas?

Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Deja, pats žmogaus organizmas negali jų pasigaminti – vitaminus turime gauti su maistu.

Vitaminų poreikį lemia daugelis vidinių ir išorinių faktorių:

▲ maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų poreikis;

aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai;

▲ fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui;

▲ infekcijos – sergantiems infekcinėmis ligomis, daugelio vitaminų poreikis padidėja;

▲moters organizmo fizinės būklės pakitimas (nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų poreikį;

▲amžius – daugiau vitaminų turi būti senyvo amžiaus žmonių maiste.

Vitaminų ABC

Vitaminas A (retinolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena iš šių medžiagų – retinolis, kurio net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas (kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A).

Poveikis organizmui: efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Be to, jis dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose. Esant sausai odai, sergant žvyneline (psoriaze) ir paprastaisiais spuogais, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu.

Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje. Provitaminų (karotinoidų) yra morkose, geltonuose bei oranžiniuose vaisiuose ir tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Vitaminas B1 – grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai – tiaminas. Tai vienas anksčiausiai atrastų vitaminų.

Poveikis organizmui: vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Taip pat dalyvauja nervinį impulsą perduodant raumenims, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją.

Svarbiausi šaltiniai: grūdai (rupi duona ir makaronai), mielės, rudi ryžiai, mėsa (ypač kiauliena ir kepenys), pupos, žirniai, kiaušiniai, riešutai, bulvės.

B vitaminų grupę be minėtojo B 1 sudaro B 2, B 3, B 5, B 6, B 9, B 12 vitaminai.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) – (dar vadinamas askorbo rūgštimi) – geriausiai žinomas vitaminas. Šie vandenyje tirpūs balti milteliai ypač dažnai vartojami žiemą ir pavasarį peršalimo profilaktikai.

Poveikis organizmui: vitaminas C (kaip ir vitaminas E) yra labai svarbūs medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų – vitaminus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną – saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Taip pat padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Dėl to vitamino C skiriama vaikams, ūmiai apsinuodijus, neigiamo narkozės poveikio profilaktikai, didelių žaizdų ir nudegimų gijimui pagreitinti. Askorbo rūgšties daugiau reikia ilgai negyjant žaizdoms, vartojant antibiotikus, taip pat nėščiosioms ar kontraceptines tabletes vartojančioms moterims. Vitaminas C stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo. Kai kurie mokslininkai mano, kad askorbo rūgštis saugo nuo navikų atsiradimo.

Svarbiausi šaltiniai: citrusiniai vaisiai, braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės, pomidorai, bulvės, kopūstai, žalieji pipirai.

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Selonija.lt

Panevėžiečiams nustatyta reta kvėpavimo takų liga – kokliušas

Panevėžio visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) informuoja, kad sunkia infekcine liga – kokliušu susirgo 3 vienoje šeimoje augantys Panevėžio miesto gyventojai. Visi susirgusieji – vaikai (4, 12 ir 14 metų amžiaus), kurie nebuvo skiepyti nuo kokliušo. Ligoniai kovo pabaigoje buvo paguldyti į VšĮ „Panevėžio Respublikinė ligoninė“ Infekcinių ligų vaikų skyrių.

Paskutiniai kokliušo atvejai Panevėžio apskrityje buvo registruoti 2009 metais. Tuo metu buvo užregistruotas 1 susirgimas kokliušu, kuriuo sirgo vaikas iki 3 metų amžiaus. Praėjusiais metais Lietuvoje sergamumas kokliušu siekė 0,09 atvejo/10 000 gyventojų (užregistruota 30 susirgimų kokliušu).

Centro specialistai primena, kad kokliušas yra ūmi infekcinė kvėpavimo takų liga. Šiai ligai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai, galintys sukelti vėmimą, sustabdyti kvėpavimą. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, kokliušo bakterijos plinta kartu su seilių lašeliais. Į aplinką patekusios bakterijos lengvai prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą.

Pirmieji ligos požymiai primena peršalimo simptomus: pakyla neaukšta temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys. Vėliau, po 1 – 2 savaičių, kosulys pradeda kartotis priepuoliais, kurie gali baigtis vėmimu. Ši ligos stadija gali tęstis 2 – 4 savaites. Ligai progresuojant kosulio priepuoliai dažnėja, sunkėja, ligoniai jaučiasi labai pavargę, išsekę. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.

Atkreipiame dėmesį, kad vienintelė efektyvi kokliušo prevencijos priemonė yra skiepai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Rekomenduojama įskiepyti 3 vakcinos dozes, o sustiprinamosios dozės skiepijamos antraisiais gyvenimo metais ir prieš mokyklą (6-7 m.). Šalyje vaikai skiepijami kombinuota difterijos, stabligės, kokliušo vakcina.

Centro specialistai ragina tėvelius atkreipti dėmesį į vakcinacijos svarbą ir pasirūpinti savo vaikų sveikata. Svarbu atminti, kad skiepai yra ne tik asmens apsauga nuo ligos ar mirties, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.

 

PVSC informacija

Selonija.lt

Velykiniame margutyje gali slypėti salmonelės

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad ruošiant šventinį stalą būtina laikytis saugaus maisto gaminimo ir higienos taisyklių. Šiltuoju metų laikotarpiu didėja tikimybė susirgti maistu plintančiomis infekcijomis, kuriomis galima susirgti valgant užkrėstą maistą ar geriant užkrėstus gėrimus.

Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje dažniausiai pasitaikanti patikslinta bakterinė žarnyno infekcija buvo salmoneliozė. Centro duomenimis, 2011 metais Panevėžio apskrityje sergamumas salmonelioze siekė 9,4 atvejo/10 000 gyventojų (užregistruoti 251 salmoneliozės susirgimai), o Lietuvoje – 6,3 atvejo/10 000 gyventojų. Net 2 kartus didesnis nei Lietuvos sergamumo salmonelioze rodiklis registruotas Panevėžio mieste (12,7 atvejo/10 000 gyventojų). Rokiškio ir Panevėžio rajonuose sergamumas šia liga taip pat viršijo šalies rodiklius (atitinkamai 10,4 ir 9,8 atvejo/10 000 gyventojų).

Salmoneliozė yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Ligą sukeliantys mikroorganizmai (salmonelės) gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose 20°C – 40°C temperatūroje, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 minučių. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių. Sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas gali platinti užkratą, nesilaikydamas asmens higienos įgūdžių, netinkamai termiškai apdorodamas ar ruošdamas maistą. Naminiai gyvuliai gali užsikrėsti, jei suėda sergančius graužikus. Vištos, užsikrėtusios salmonelėmis, gali jomis užkrėsti ir kiaušinius.

Remiantis praėjusių metų epidemiologinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad pusė Panevėžio apskrities gyventojų susirgusiųjų salmonelioze užsikrėtė nuo vištų kiaušinių (50 proc.), kita dalis – nuo vištienos produktų (20 proc.).

Salmonelioze susergama po 12 – 72 valandų, suvalgius salmonelėmis užteršto produkto. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte. Salmoneliozė prasideda ūmiai, pykinimu, pilvo skausmais, krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.

Centro specialistai pataria ypač atkreipti dėmesį į kiaušinių vartojimą ir laikymą. Perkant kiaušinius, būtina atkreipti dėmesį į jų realizavimo datą. Kiaušinius rekomenduojama laikyti uždaroje talpoje, kad nesiliestų su kitu maistu. Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, kiaušinius būtina nuplauti tik prieš naudojimą. Rekomenduojama virti kiaušinius taip, kad trynys būtų kietas.

Gaminant maistą reikia nepamiršti maisto ruošimo taisyklių: ant tos pačios lentelės nepjaustyti virtų, paruoštų valgyti ir dar termiškai neapdorotų produktų. Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis. Asmenims, ruošiantiems maistą, labai svarbu laikytis asmens higienos: visada nusiplauti rankas prieš maisto gamybą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa bei pasinaudojus tualetu. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti namų augintinius: kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnais, neleisti augintiniams laisvai keliauti po namus, švariai nuplauti aplinkos paviršius, kurie turėjo sąlytį su gyvūnais.

 

Panevėžio VSC informacija

Selonija.lt

Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI šiek tiek sumažėjo

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis (toliau – Centras), 13-ąją 2012 metų savaitę (kovo 26 d. – balandžio 1 d.) sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) padidėjo Biržų bei Rokiškio rajonuose. Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI Panevėžio apskrityje siekė 47 atvejus/10 000 gyventojų.

Panevėžio apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI svyruoja nuo 24,8 iki 60,5 atvejo/10 000 gyventojų. Kovo 26 d. – balandžio 1 d. mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI buvo registruotas Kupiškio ir Panevėžio rajonuose (atitinkamai 24,8 ir 27,6 atvejo/10 000 gyventojų). Daugiausia sergančiųjų registruota Panevėžio mieste ir Rokiškio rajone (atitinkamai 60,5 ir 57,5 atvejo/10 000 gyventojų).

Centro duomenimis, 2012 metų 13-ąją savaitę dėl gripo buvo hospitalizuotas 1 suaugęs asmuo, o 12-ąją šių metų savaitę (kovo 19 – 25 d.) – 1 asmuo (2-17 metų amžiaus).

Centro specialistai primena, kad plintant gripui ir ŪVKTI svarbu reguliariai plauti rankas. Taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite. Venkite sąlyčio su sergančiais žmonėmis.

Taip pat primename, kad galima stebėti 2011–2012 metų sezono dinaminį gripo ir ŪVKTI sergamumo žemėlapį Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros svetainėje www.vvspt.lt bei www.maps.lt tinklapyje, paspaudus gripo sergamumo mygtuką, esantį apatinėje žemėlapio lango dalyje.

 

Panevėžio VSC informacija

Selonija.lt

Visa tiesa apie mėsą. Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai.

Didžiausi gyvūnai – bevardės giminės

Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo paprastai: prieš parduodami karves vakare jas pašerdavo druska, o vėliau gerai pagirdę gaudavo daugiau pinigų už didesnį karvės svorį. Laikai pasikeitė, tačiau sukčiavimas niekur nedingo – tik tapo gerokai įmantresnis.

Mėsos gamintojai pastebėjo, kad didžiausią prieaugį jiems pavyksta gauti ne iš kiaulių patelių ir patinų, o iš kažko per vidurį…. Todėl statistiškai maždaug pusė mėsos yra bevardės giminės. Tokį gyvį galima užauginti maitinant paršelį pašarais su priešingos lyties hormonais. Gyvuliai auga greičiau, aktyviau formuojasi jų raumenų masė. Skaičiuojama, kad hormonais šeriamų gyvulių masė gali padidėti iki pusantro karto.

Pavojus žmogaus sveikatai

Nors riboti hormonų kiekiai mėsoje yra leidžiami, mokslininkai perspėja dėl jų daromos žalos sveikatai. Bėrimas, kosulys, paraudimai ir kiti panašūs į peršalimą simptomai gali kilti būtent dėl hormonų, esančių mėsoje. Toks maistas itin pavojingas vaikams: dėl hormonų, gaunamų per maistą, jie vėliau bręsta, berniukai bręsta neteisingai, vystosi pagal moterišką liniją, nes mėsoje dažniausiai pasitaiko būtent moteriški hormonai. Jiems gali padidėti krūtinė, svoris, pasikeisti jų elgesys, sustoti augimas. Suvalgius tokios mėsos vieną ar du kartus nieko baisaus nenutiks, bet dažnai valgant hormonais prisotintą mėsą galima įsitaisyti alergiją arba astmą. Mokslininkai sako, kad vaikų nutukimas ir alergijos yra būtent šiuolaikinės hormonais apdirbtos mėsos padarinys. Oksitocinas padidina kraujospūdį, o besilaukiancioms moterims gali įvykti persileidimas.

Iš pirmo žvilgsnio suprasti, kuri mėsa yra „pagardinta“ hormonais arba antibiotikais, sudėtinga, tačiau yra keletas būdų, kaip tai galima patikrinti. Normaliais pašarais šertų gyvulių mėsos skaidulų konsistencija bus tanki. Vienas iš hormonais paveiktos mėsos požymių yra ryški spalva. Pirkdami mėsą galite ir patys atlikti nedidelį eksperimentą: atpjautą mėsos gabaliuką padeginkite žiebtuvėliu. Jei pajusite kažką panašaus į gumos ar chemijos kvapą, greičiausiai tai bus ta – blogoji mėsa.

Stebuklus darantys polifosfatai

Dar vienas gamintojų „pagalbininkas“ – Vokietijos laboratorijose išrasti polifosfatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, prieš apdorojant skerdieną ji turėtų būti brandinama 5-7 dienas 0-6 laipsnių temperatūroje. Deja, per tą laiką jautiena praranda apie 2%, o kiauliena – maždaug 1,5% drėgmės. Tai reiškia ne ką kitą, kaip mažesnį svorį ir mažesnes pajamas, tad didieji gamintojai dažniausiai imasi apdirbti mėsą jau po paros. Naudojamos staklės, kurios į mėsą įšvirkščia polifosfatus – elementus, sulaikančius mėsoje drėgmę.

Nors polifosfatų išradėjai konstatavo, kad naudojami jų kiekiai turėtų būti nedideli – šimtosios procentinės dalys, kai kurie gamintojai kaip mat sumojo, kad kuo daugiau pridėsi polifosfatų į mėsą, tuo sunkesnė ji bus. Keli bakstelėjimai ir 500 gramų mėsos gabalėlis gali sverti 700-800 gramų. Kadangi šis elementas legalus, apgaulės lyg ir nėra: gamintojai teigia, kad viskas daroma pagal taisykles, o jie žymiai pagerina visas mėsos savybes. Tačiau atsiranda ir šalutinis poveikis – produkcijos kiekis padidėja ir būtent dėl to pirkėjai mokėdami už mėsą sumoka ir už taip vadinamą vandenį, o sveikatos specialistai perspėja, kad dideli polifosfatų kiekiai sutrikdo medžiagų apykaitą ir sukelia širdies ligas.

 

Ekodiena.lt

Selonija.lt

« Ankstesnis puslapis — Kitas puslapis »