Nemokamos patikros dėl ŽIV laikas pratęstas iki balandžio

Vasarą startavusi Užkrečiamųjų ligų  ir AIDS centro inicijuota socialinė kampanija  „Užteks tylėt“ pratęsė nemokamos ir konfidencialios patikros dėl ŽIV laiką. ŽIV tyrimą visi pageidaujantys nemokamai gali atlikti iki  2012 m. balandžio 1 d.

ŽIV testas – vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu. Gavus teigiamą tyrimo rezultatą, kraujo mėginys siunčiamas atlikti patvirtinamojo tyrimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad ŽIV plinta:

• Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.

• Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.

• ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitindama jį krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neplinta per orą. Daugiau informacijos apie ŽIV infekciją galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt

•    Panevėžio filialas, Smėlynės g. 19-1.
darbo laikas: I–V 8–18 val., VI 10–14 val., VII nedirba.
Tel. 8 700 55 223

 

Biržų rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuro informacija

Selonija.lt

Kai už lango stingdantis šaltis

Atėjus žiemos šalčiams ir išleidus vaiką į ugdymo įstaigą, dažnas tėvelis susimąsto, ar ugdymo įstaigoje patalpų oro temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 75:2010) (Žin, 2010, Nr. 50-2454), oro temperatūra patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti: priėmimo – nusirengimo patalpoje, žaidimų kambaryje ir sveikatos kabinete – 20-23oC; miegamajame – 18-22oC; tualete – prausykloje – 19-23oC; kūno kultūros – muzikos salėje – 18-20oC; kompiuterinės įrangos patalpoje – 20-22oC; koridoriuose ir laiptinėse – 18-21oC.

Svarbu atminti, kad pagal HN 75:2010 žiemos metu vaikai į lauką gali būti išvedami esant ne žemesnei kaip minus 12oC temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip minus 8oC temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.).

Lietuvos higienos normoje HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2011, Nr. 103-4858) nurodoma, kad mokymo, ugdymo patalpose oro temperatūra šildymo sezonu turi atitikti reglamentuotus dydžius. Priešmokyklinio ugdymo grupėje – 20-22oC; mokymo klasėse, mokymo kabinete ir aktų salėje – 18-20oC; sporto salėje – 15-17oC; persirengimo kambaryje prie sporto salės – 20-21oC; duše prie sporto salės – 25-26oC; tualete – 18-19oC; sveikatos kabinete – 21-23oC; koridoriuje ir laiptinėje – 16-18oC.

Atkreipiame dėmesį, kad nevykstant pamokoms oro temperatūra šildymo sezono metu mokyklos patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15oC.

Taip pat svarbu atminti, kad kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8°C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę).

2011 metais Panevėžio visuomenės sveikatos centras negavo asmenų skundų dėl ugdymo įstaigų patalpų oro temperatūros neatitikimo.

 

PVSC informacija

Selonija.lt

Kaip nesušalti ir kaip padėti sušalusiajam

Į Lietuvą atėjus tikrai žiemai ir sinoptikams prognozuojant sparčiai artėjančius dar didesnius žiemos speigus, specialistai pataria svarbiausia – šiltai apsirengti. Avalynė, kaip ir drabužiai, turėtų būti laisvoki – „puse numerio“ per dideli. Senas, geras patarimas: jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apsivynioti laikraščiu ir apmauti polietileniniais maišeliais, tik po to apsiauti batus. Tokie „autkojai“ gerai sulaikys šilumą. Geriau nusiimti žiedą, laikrodį su metaline apyranke – atšildant nušalusias rankas, jos tinsta ir papuošalus sunku numauti. Ruošiantis eiti į šaltį vengti alkoholio (alkoholis pagreitina organizmo atšalimą). Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu. Veidą ir rankas reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla – daryti grimasas, tai yra mankštinti veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.

Kai lauke yra 15 ar daugiau laipsnių šalčio, neleiskite vaikų į kiemą. Jeigu šaltis mažesnis, vaikai gali važinėtis rogutėmis, čiuožti ant ledo ar džiaugtis kitais žiemos malonumais, tačiau mamos ir tėčiai turėtų nepalikti jų be priežiūros: kas valandą vaikus kviesti apšilti, pasiūlyti šiltos arbatos ir ko nors užkąsti. Juk dažniausia sušąla ir peršąla nepakankamai pavalgę arba pervargę vaikai (ir suaugusieji).

Jei lauke termometras rodo 20 laipsnių šalčio ar daugiau, pradinukų jokiu būdu neleiskite į mokyklą. Kai oras atšąla iki 25 laipsnių šalčio – namie privalo likti ir vyresniųjų klasių mokiniai.

Ką daryti jeigu sušalote

Pirmiausia jei nušalo tik rankos ir kojos, jas reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnio vandens. Iš karto merkti į karštą vandenį negalima. Jei atšalo visas kūnas, sušalusįjį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (vandens temperatūra nuo +20°C iki +37°C keliama per 10-30 min). Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2-3 min). Po vonios (sušildžius) pažeistą kūno dalį reikia nusausinti (nušluostyti), steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Jos negalima tepti riebalais ir tepalais. Nepatartina trintis sniegu, kadangi sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą. Kai nušalimas nedidelis ir nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti galima rankomis. Nerekomenduojama trinti ir masažuoti, kai yra smarkus nušalimas, nes

galima sužeisti kraujagysles, dėl to padidėja jų trombozės ir gilesnių audinių pažeidimo pavojus. Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla. Sušalusiajam būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. Nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją.

Specialistai primena, kad nušalimu vadinamas žemos temperatūros sukeltas audinių pažeidimas. Jo priežastys būna įvairios. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankšta ir šlapia avalyne, esant girtam, kraujuojant ir pan.) nušąlama net -3 – 7 ºC temperatūroje.

Pagal sunkumą ir gylį skiriami keturi nušalimo laipsniai. Nušalimo laipsnį galima nustatyti tik

atšildžius nukentėjusįjį, kartais po kelių dienų.

I laipsnis – pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis, oda pabąla.

II laipsnis – nušalusioje vietoje atsiranda įvairaus dydžio skaidraus ar balto skysčio prisipildžiusių

pūslių.

III laipsnis – susidaro tamsiai raudono ir rudo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai.

IV laipsnis – susidaro juodo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiamas paodis, raumenys, sausgyslės, net kaulai.

Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (iki mažiau kaip +35°C) ilgai

veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, vandeniui).

Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros.

Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas

sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus miršta.

Išeinant į šaltą orą, reikia pavalgyti kaloringo maisto, turinčio pakankamai baltymų, gali būti ir riebalų ir, žinoma, nenaudoti alkoholio. Dietų laikytis tikrai nereikėtų.

Kaip nesušalti sugedusiame automobilyje

Kaip elgtis jeigu sugedus automobiliui per šalčius ilgai tektų laukti pagalbos?

Jeigu oro temperatūra lauke apie -25 laipsnius, realu per keletą valandų netgi sušalti mirtinai.

Geriausia išeitis – jeigu matomumo zonoje yra gyvenamoji sodyba, belstis ir prašytis leidimo sušilti.  Jeigu matomumo zonoje gyventojų nėra, o vietovė nepažįstama – jokiu būdu nepalikite automobilio ir pagalbos laukite jame. Mėginkite maksimaliai išsaugoti savo kūno išskiriamą

šilumą: jeigu automobilyje turite sausų rūbų – apsivilkite juos visus, jeigu turite sausų audinių, apsivyniokite jais kojas, sulankstę keliagubai juos kiškite po rūbais  prie krūtinės ir nugaros, taip maksimaliai didindami aprangos šiluminę varžą. Jeigu turite laikraščių – apsivyniokite jais kojas kuo storiau ir taip kiškite į batus. Laikraščių  galima prikišti ir po rūbais prie krūtinės.

Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.

Parengta pagal:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją

 

Violeta Valiukienė

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

Selonija.lt

 

 

 

Šaltinių vanduo gali būti užterštas bakterijomis

Sužinoti, ar galima gerti šaltinio vandenį, žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. Tai kainuoja, ir gana nemažai. Todėl Lietuvos žaliųjų sąjūdis užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį. Šaltinių vandens mėginiai paimti Antakalnio mikrorajone Plytinės g. ir Antakalnio g. (prie Antakalnio žiedo), taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio.

Geriamasis vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus: jame neturi būti mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai. Lietuvoje reikalavimai vandens saugai ir kokybei nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”. Geriamasis vanduo turi atitikti šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius.

Jei vanduo neatitinka šių reikalavimų, šaltinio vanduo gali kelti pavojų sveikatai. Į šaltinį kartu su gruntiniu vandeniu gali patekti teršalų. Vandens kokybė priklauso ir nuo geologinių sąlygų: smėlingose vietovėse tarša patenka iš tolimesnių taršos šaltinių dėl intensyvios vandens filtracijos, molingose vietose taršos tikimybė mažesnė. Bene pavojingiausias yra mikrobinis vandens užterštumas. Nes esant patogeniniams organizmams žmonės gali susirgti infekcinėmis ligomis.

Visų tirtų šaltinių vanduo atitinka cheminius rodiklius, tačiau dviejuose iš jų rasta koliforminių bakterijų, o tai reiškia, kad tirtas vanduo neatitinka geriamajam vandeniui keliamų mikrobiologinių reikalavimų.

Plytinės g. šaltinio vandenyje nerasta koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų, kas visiškai atitinka geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Kitų šaltinių (Antakalnio g. prie Antakalnio žiedo, taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio) vandenį gerti nerekomenduotina – jų vanduo bakteriologiškai nesaugus. Tokį vandenį rekomenduotina virinti.

Nors šaltiniai trykšta iš pažiūros švarioje vietoje, tačiau netoli gali būti kapinės, sumestos senos trąšos ar kas nors likę nuo karo laikų. Todėl reikėtų nuodugniau įvertinti apylinkes. Šaltinių vanduo “apgaulingas” ir tuo, kad jų vandens kokybė nuolat kinta. Ji gali pablogėti, kai tirpsta sniegas, yra lietingi metai ar dažnai ir smarkiai lyja. Tada pakyla gruntinio vandens lygis ir teršalai lengviau patenka į vandenį. Biologiniu požiūriu svarbu vandenį ištirti vasaros pabaigoje, kai viskas įšilę. Šaltinio vanduo turi būti tiriamas reguliariai.

Žaliųjų sąjūdis rekomenduoja vartoti centralizuotai tiekiamą vandenį, nes jo cheminiai ir mikrobiologiniai reikalavimai yra nuolat tikrinimi. Jei nusprendėte gerti šaltinio vandenį nepamirškite, kad Antakalnio g. prie Antakalnio žiedo, o taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio esančių šaltinių vandenį rekomenduotina virinti. Tai skelbiama ir informaciniuose pranešimuose, kuriuos Žaliųjų sąjūdis pakabino šalia minimų šaltinių.

 

Marija Tamkevičiūtė

Žaliųjų sąjūdis

Selonija.lt

Lietuvos miestuose didėja oro tarša

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai (toliau – Centras) gauna vis daugiau klausimų apie padidėjusią oro taršą ir jos poveikį sveikatai. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2012 m. sausio 30 d. kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros vidurkis daugelyje šalies miestų padidėjo, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kėdainiuose viršijo ribinę vertę. Per kitas 2 paras orai išliks šalti ir sausi, pūs vidutinio stiprumo rytinių krypčių vėjas. Vyraus nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis. Didelė tikimybė, kad daugelyje Lietuvos miestų bus viršyta KD10 paros ribinė vertė. Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti dėl silpno vėjo nesisklaidantys teršalai, patenkantys į orą dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.

Panevėžyje oro kokybės rodiklius fiksuoja Sirupio gatvėje veikianti stacionari oro taršos matavimo stotelė, kuri kietųjų dalelių normų viršijimą 2011 metais užfiksavo 19 dienų. Pagal teisės aktų reikalavimus kietųjų dalelių paros ribinė vertė negali būti viršyta daugiau nei 35 dienas per metus.

Sausio 30 d. Panevėžio miesto centre buvo neviršyta kietųjų dalelių norma – 48 mikrogramai viename kubiniame metre, kai maksimalus leistinas kietųjų dalelių kiekis kubiniame metre yra 50 mikrogramų. Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.

Centro specialistai primena, kad oro taršai ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, nėščios moterys, vyresnio amžiaus asmenys. Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Ūmių sveikatos sutrikimų atveju yra dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Esant padidėjusiam oro užterštumui rekomenduojama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2011, Nr. 103-4858), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-773, esant padidėjusiam oro užterštumui kietosiomis dalelėmis, kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti interneto svetainės http://gamta.lt nuorodoje ORO MONITORINGO DUOMENYS arba adresu http://stoteles.gamta.lt.

 

PVSC informacija
Selonija.lt

Sausio mėnesį sergamumas gripu ir ŪVKTI pamažu didėjo

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis (toliau – Centras), 4-ąją 2012 metų savaitę, palyginti su 3-ąja, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Panevėžio apskrityje padidėjo nuo 35,3 iki 39 atvejo/10 000 gyventojų. Praėjusią savaitę (sausio 23-29 d.) mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Pasvalio ir Kupiškio rajonuose (atitinkamai 18 ir 24,8 atvejo/10 000 gyventojų), didžiausias – Panevėžio mieste ir Rokiškio rajone (atitinkamai 56,8 ir 42,1 atvejo/10 000 gyventojų).

2012 metų sausio 23-29 d. dėl gripo buvo hospitalizuotas 1 asmuo.

Plintant gripui ir ŪVKTI, rekomenduojama reguliariai plauti rankas. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis.

Centro specialistai primena, kad imunitetas pasiskiepijus nuo gripo įgyjamas per 2 savaites, o didžiausias antikūnių kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos. Nors ir didėjant sergamumui ar prasidėjus gripo epidemijai – verta pasiskiepyti bei išvengti pavojingų gripo komplikacijų.

Taip pat primename, kad galima stebėti 2011–2012 metų sezono dinaminį gripo ir ŪVKTI sergamumo žemėlapį Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros svetainėje www.vvspt.lt bei www.maps.lt tinklapyje, paspaudus gripo sergamumo mygtuką, esantį apatinėje žemėlapio lango dalyje.

 

PVSC informacija

Selonija.lt

Virusinės žarnyno infekcijos nebijo šalčio

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, kad šaltuoju metų laiku padaugėja virusinių žarnyno infekcijų. Jau šių metų sausio mėnesį Panevėžio mieste ir rajone registruota 17 nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos atvejų. 2011 metais šiomis žarnyno infekcijomis sirgo 262 Panevėžio apskrities gyventojai, t. y. 15 proc. daugiau nei 2010 metais.

Centro duomenimis, 2011 metais Panevėžio apskrityje, palyginus su 2010-aisiais, net 41 proc. padidėjo sergamumas patikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis. Daugiau nei 96 proc. sirgusiųjų buvo nustatyta rotavirusinio enterito diagnozė. Šia liga daugiau sirgo vaikai iki 17 metų amžiaus, ypač kūdikiai iki 3 metų amžiaus (78 proc. visų susirgimų).

Svarbu atminti, kad rotavirusų sukelta infekcija yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, kūno skysčių praradimu (dehidratacija), bendra organizmo intoksikacija. Rotavirusai gausiai išsiskiria su išmatomis, labai lengvai plinta per užkrėstas rankas, daiktus, vandenį. Šiais virusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas užterštomis virusais rankomis. Rotavirusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksniams ir iki keleto mėnesių gali išgyventi ant daiktų paviršių bei vandenyje. Ant rankų virusai gali išgyventi kelias valandas, pakelia 60-70 °C laipsnių kaitinimą bei užšalimą. Jie yra atsparūs plačiai naudojamoms dezinfekcinėms medžiagoms, tačiau jautrūs chloro turintiems preparatams.

Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais.

Siekiant išvengti virusinių žarnyno infekcijų, Centro specialistai pataria laikytis asmens higienos. Kuo dažniau plauti rankas muilu ir vandeniu. Maisto vartojimui naudoti tik švarų vandenį. Kruopščiai plauti daržoves, vaisius, maisto ruošimui naudojamą inventorių bei gaminimo vietos paviršius. Patalpų valymui naudoti chloro turinčius preparatus. Sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais. Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonė yra kūdikių iki 6 mėnesių vakcinacija.

 

LR SAM informacija

Selonija.lt

Visoms nėščiosioms dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti du kartus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29–40-ąją nėštumo savaitę. Anksti nustačius ŽIV infekciją yra skiriamas ŽIV ligos gydymas bei kitos prevencinės priemonės, kurios sumažina ŽIV infekcijos perdavimo riziką iš motinos vaikui.

ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti ŽIV savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38-ąją nėštumo savaitę atlikti planinę cezario pjūvio operaciją bei naujagimių nežindyti.

Taikant visas minėtas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos priemones, rizika perduoti ŽIV sumažinama iki 1–2 proc.

„Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu (60–70 proc.) dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso. Žmogaus imunodeficito viruso yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV žindant jį krūtimi yra apie 10–15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui didėja, jei motina yra vėlyvoje ŽIV ligos – AIDS stadijoje arba neseniai užsikrėtusi ŽIV infekcija (ūmi stadija), serga tuberkulioze, hepatitais, yra priklausoma nuo narkotikų ar turi kitų sveikatos problemų bei rizikos veiksnių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002-2010 metų laikotarpį užregistruoti 66 ŽIV infekuotų moterų gimdymai. Dviems vaikams nustatyta ŽIV infekcija, kiti – sveiki. Latvijoje iki šių metų pradžios užregistruoti 42 vaikai, užsikrėtę ŽIV nuo motinos, Baltarusijoje – 198.

Vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašu, kurį 2011 m. patvirtino sveikatos apsaugos ministras, rekomenduojama ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias siųsti arba pervežti gimdyti į vieną iš šių sveikatos priežiūros įstaigų: VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikas arba VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šios įstaigos rezerve privalo turėti ne mažiau kaip po 2 pakuotes vaistinių preparatų, kurie skiriami nėščiųjų ir jų naujagimių ŽIV infekcijos profilaktikai.

2010 metais nėščiosioms buvo atlikti 37 579 tyrimai dėl ŽIV. Šių tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Pusė ŽIV infekuotų nėščiųjų Lietuvoje buvo nustatytos nėščiųjų patikros dėl ŽIV metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad ŽIV infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene.

ŽIV plinta 3 būdais:

1. homo ir hetero lytinių santykių metu;

2. per kraują (parenterinis) – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, transplantuojant užkrėstą organą;

3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama:

naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant. Daugiau informacijos gyventojams apie ŽIV infekciją ir AIDS galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt

LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-439 „Dėl Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 57-2723) nustato ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos organizavimo ir vykdymo tvarką bei privalomas visoms sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės ir teisinės formos bei pavaldumo.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Selonija.lt

Virusinės žarnyno infekcijos neatsparios šalčiui

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai informuoja, kad šaltuoju metų laiku padaugėja virusinių žarnyno infekcijų. Jau šių metų sausio mėnesį Panevėžio mieste ir rajone registruota 17 nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos atvejų. 2011 metais šiomis žarnyno infekcijomis sirgo 262 Panevėžio apskrities gyventojai, t. y. 15 proc. daugiau nei 2010 metais.

Centro duomenimis, 2011 metais Panevėžio apskrityje, palyginus su 2010-aisiais, net 41 proc. padidėjo sergamumas patikslintomis virusinėmis žarnyno infekcijomis. Daugiau nei 96 proc. sirgusiųjų buvo nustatyta rotavirusinio enterito diagnozė. Šia liga daugiau sirgo vaikai iki 17 metų amžiaus, ypač kūdikiai iki 3 metų amžiaus (78 proc. visų susirgimų).

Svarbu atminti, kad rotavirusų sukelta infekcija yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, kūno skysčių praradimu (dehidratacija), bendra organizmo intoksikacija. Rotavirusai gausiai išsiskiria su išmatomis, labai lengvai plinta per užkrėstas rankas, daiktus, vandenį. Šiais virusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas užterštomis virusais rankomis. Rotavirusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksniams ir iki keleto mėnesių gali išgyventi ant daiktų paviršių bei vandenyje. Ant rankų virusai gali išgyventi kelias valandas, pakelia 60-70 °C laipsnių kaitinimą bei užšalimą. Jie yra atsparūs plačiai naudojamoms dezinfekcinėms medžiagoms, tačiau jautrūs chloro turintiems preparatams.

Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais.

Siekiant išvengti virusinių žarnyno infekcijų, Centro specialistai pataria laikytis asmens higienos. Kuo dažniau plauti rankas muilu ir vandeniu. Maisto vartojimui naudoti tik švarų vandenį. Kruopščiai plauti daržoves, vaisius, maisto ruošimui naudojamą inventorių bei gaminimo vietos paviršius. Patalpų valymui naudoti chloro turinčius preparatus. Sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais. Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonė yra kūdikių iki 6 mėnesių vakcinacija.

 

PVSC informacija

Selonija.lt

Tebevykdomos prevencinės programos

Ne vienerius metus vykdomos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos – tebevykdomos ir šiemet. Dar viena gera žinia: nuo šių metų sausio 1-osios pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą teikiamas paslaugas gali gauti ne tik Vilniaus ir Kauno apskričių, bet ir Klaipėdos, Šiaulių apskričių gyventojai.

Tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Šiemet, palyginti su 2011-aisiais, 182,1 mln. Lt mažėja PSDF biudžetas, tačiau ligų prevencija išlieka prioritetine sritimi – šioms reikmėms skiriama daugiau PSDF lėšų nei pernai. Dėl minėtų tyrimų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, jį nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs reikiamus tyrimus.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kaip minėjome, ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas leidžia išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Programoje numatytos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus. Su pacientu kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, įteikiamas informacinis pranešimas, taip pat nustatomas gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad pacientas priskirtinas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, jis siunčiamas į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius.

 

LR SAM informacija

Selonija.lt

Kitas puslapis »