„Samsung“ rengiasi gaminti Saulės energija maitinamą nešiojamą kompiuterį?

Interneto žiniasklaidoje pasirodė užuominų, jog Nairobyje vykusiame Afrikos regioniniame forume „Samsung” pristatė Saulės energija maitinamą nešiojamą kompiuterį NC215S. Renginio metu detalesni įrenginio parametrai nebuvo aptarti, tačiau jei gandai pasitvirtins, naujovę bus galima naudoti tose vietovėse, kur elektros tiekimas dažnai pertraukiamas ar netgi išvis neprieinamas.

Šių užuominų pasirodymas sutampa su tuo, jog kompanija dar kiek anksčiau Saulės energija maitinamų įrenginių kūrimą paskelbė viena prioritetinių savo veiklos krypčių. Kompiuteris NC215S būtų priskiriamas netbook įrenginių klasei.

Internetinio portalo „The Korea Herald” duomenimis, „Samsung” jau du metus aktyviai kuria bazę naujiems šios klasės įrenginiams. „Mes ir toliau vystysime [Saulės baterijų] verslo kryptį”, teigė „Samsung” komunikacijos padalinio viceprezidentas Rhee In-yong. Iki šiol jokių rimtesnių Saulės energijos praktinio pritaikymo naujovių kompanija dar nebuvo pristačiusi. Analitikų teigimu, naujasis autonominis nešiojamas kompiuteris ir tai, kad jis buvo pristatytas būtent Afrikoje, gali žymėti strateginio įsitvirtinimo šio žemyno rinkoje pradžią.

„Samsung Electronics Africa” padalinio prezidentas Kwang Kee Park žurnalistams prieš kurį laiką yra sakęs, jog toks įėjimas į rinką „bus vykdomas per agresyvią plėtrą, pasinaudojant laisvų pinigų turinčios viduriniosios gyventojų klasės perkamąja galia”. Kompanija tikisi, jog iki 2015 metų šios rinkos generuojamos pajamos pasieks 10 milijardų dolerių per metus, o pačios rinkos dydis prilygs Kinijai.

Žinoma, žinia apie Saulės energija maitinamą nešiojamą kompiuterį išlieka tik gandų lygmenyje, tačiau jei gandai yra pagrįsti, NC215S prototipą tikimasi išvysti gegužės 31 dieną Taipėjuje (Taivanas) prasidėsiančioje kompiuterinės technikos parodoje „Computex 2011″.

Parengta pagal:

* Samsung Working on Solar-Powered Netbook? (Tom’s Hardware)

Šaltinis: www.technologijos.lt

Selonija.lt

Norėdamos būti pastebėtos Europos rinkoje mažosios ir vidutinės įmonės vis dažniau naudoja domeno „.eu“ vardą

2011 m. balandžio 7 d. minėsime penktąjį domeno „.eu“ gimtadienį. „.eu“ tapo devintu internete pagal populiarumą aukščiausio lygmens domenu (ALD), penktu pasaulyje pagal populiarumą šalies kodo aukščiausio lygmens domenu ir pagal Europos reitingus yra 4 vietoje. Turėti domeno „.eu“ vardą ypač naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes taip jos įgyja europinę tapatybę internete. Nuo pat domeno „.eu“ įvedimo šio domeno vardų kasmet užregistruojama vis daugiau – dabar jų skaičius siekia beveik 3,5 mln., ir tai yra devintas pasaulyje pagal populiarumą aukščiausio lygmens domenas.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Man ypač malonu pastebėti, kad domeno „.eu“ vardus vis dažniau naudoja mažosios ir vidutinės įmonės, norėdamos būti pastebėtos bendrojoje Europos rinkoje. Turėdami domeno „.eu“ vardą, asmenys ir bendrovės įgyja europinę tapatybę, ir juos iškart atpažįsta potencialūs klientai visose šalyse.“

Domeno „.eu“ vardą iškart atpažįsta potencialūs klientai, kurie kitaip atsargiai vertintų bendrovę, turinčią jiems nežinomos šalies domeno vardą. Mažųjų ir vidutinių įmonių, pasirinkusių domeną „.eu“, pavyzdžiai:

- daugybė mažų vietos įmonių Toskanos regione Italijoje,

- Lietuvos įmonė, įrenginėjanti plaukimo baseinus,

- Britanijos renginių reklamos bendrovė,

- Olandijos vaikų drabužių parduotuvė.

Domeno „.eu“ vardą ne tik lengva užregistruoti, bet ir lengva tvarkyti, jei iškiltų problemų, nes jis veikia bet kuria iš 23 oficialiųjų ES kalbų. Be to, kairėje „.eu“ interneto adreso dalyje galima naudoti specialias raides, tokias kaip „é“, „ö“, „ç“ ar „č“, taip pat nelotyniškus rašmenis, tokius kaip kirilicos „ю“, „ф“, „ж“, „й“ ar graikų „ε“, „ω“, „μ“, „φ“ (vadinamieji internacionalizuoti domeno vardai).

Labiausiai domenu „.eu“ susidomėta Vokietijoje (31 % visų domeno „.eu“ vardų), Nyderlanduose (13 %), Jungtinėje Karalystėje (10 %), Prancūzijoje (9 %) ir Lenkijoje (6 %). Pastaruoju metu domeno „.eu“ vardai vis dažniau registruojami Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Pagrindiniai faktai

2005 m. gruodžio 7 d. galimybė naudotis domenu „.eu“ pirmiausia suteikta pirmumo teisę turintiems naudotojams, tarp jų – prekių ženklų savininkams ir valstybės įstaigoms (IP/05/1510). Nuo 2006 m. balandžio mėn. pradžios domeno vardą registruoti gali visi ES gyventojai ir ES įsisteigusios organizacijos (IP/06/476). Valdyti domeno „.eu“ registrą (duomenų bazę su visais įregistruotais domeno „.eu“ vardais) pavesta nepriklausomai ne pelno organizacijai „EURid“. Per pirmuosius veiklos metus įregistruota 2,5 mln. domeno „.eu“ vardų (IP/07/483), o 2007 m. į registrą įtraukta dar 300 000 domeno vardų (IP/08/530). 2009 m. užregistruotų domeno vardų skaičius pasiekė trijų milijonų ribą (žr. IP/09/48).

Tikruoju laiku stebėti domeno „.eu“ statistinius duomenis galima

http://www.eurid.eu/en/about/facts-figures/statistics

Skaitmeninės darbotvarkės interneto svetainė

http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm

Neelie Kroes interneto svetainė http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/kroes/

Neelie Kroes paskyra tinkle „Twitter“

http://twitter.com/neeliekroeseu

Europos istorijų parkas

Selonija.lt

Spartusis interneto ryšys pasieks 98 proc. Lietuvos kaimiškųjų vietovių

Lietuvoje pradėtas naujas plačiajuosčio interneto plėtros etapas, suteiksiantis galimybę 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių naudotis sparčiuoju interneto ryšiu. Šiandien dalyvaujant susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui Kauno rajone iškilmingai pakloti pirmieji šviesolaidiniai kabeliai, netrukus prasidės darbai visose šalies apskrityse.

„Lietuva jau dabar užima pirmą vietą Europoje ir penktą pasaulyje pagal šviesolaidinio interneto paplitimą namų ūkiuose. Tačiau iki šiol dar smarkiai skiriasi miesto ir kaimo galimybės naudotis sparčiuoju internetu. Įgyvendinus antrą projekto RAIN etapą, skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo nebeliks – šiuolaikiškos technologijos taps prieinamos dar beveik 700 tūkst. šalies regionų gyventojų“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Įgyvendinant projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN2), per 40 mėnesių bus nutiesta apie 4400 km šviesolaidinių kabelio linijų, kurios pasieks 770 gyvenviečių. Panaudodami sukurtą infrastruktūrą operatoriai galės teikti spartaus interneto paslaugas gyventojams, mokykloms, bibliotekoms, valstybės ir vietos savivaldos institucijoms, verslo įmonėms.

„Labai svarbu, kad projektas RAIN2 sudarys galimybes kaimo vietovėse internetu naudotis tomis pačiomis kainomis, kaip ir mieste. Prie šviesolaidinių linijų galės jungtis visi operatoriai, o tai skatins jų konkurenciją“, – pažymėjo ministras.

Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“. Bendra projekto vertė – 208,9 mln. litų. Pagal prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ jam suteikta 178 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo parama.

Šviesolaidinio interneto plėtra besirūpinančios organizacijos „FTTH Council Europe“ duomenimis, 2009 metais Lietuvoje 18 proc. namų ūkių naudojosi šviesolaidiniu internetu. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje, aplenkdama antroje vietoje esančią Švediją (12 proc.) bei trečią vietą užimančią Norvegiją (11 proc.). Pasaulyje Lietuva yra penktoje vietoje – po Pietų Korėjos, Japonijos, Honkongo ir Taivano. Šviesolaidinis internetas yra sparčiausias iš šiuo metu naudojamų interneto technologijų.

LR SM informacija

Selonija.lt

Pradeda veikti „EU Bookshop“ skaitmeninė biblioteka

Autorių teisės Europos skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“

ES siekia sumažinti nešiojamųjų muzikos grotuvų pavojų klausai

Kibernetinės erdvės duomenų srauto valdymas

Europos Komisija ragina pradėti tarptautines derybas dėl interneto srauto valdymo. Per pastaruosius 40 metų internetas iš JAV vyriausybės projekto tapo visuotiniu komunikacijos tinklu. Tačiau viso duomenų srauto tvarkymu rūpinasi tik viena Kalifornijoje įsikūrusi organizacija ICANN.

ICANN – Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (angl. „Internet Corporation for Assigned Names and Numbers“) – ne pelno organizacija, prižiūrinti kibernetinės erdvės maršrutų ir adresų sistemą. Ji įkurta 1998 m. ir dirba pagal sutartį su JAV vyriausybe. Nors ICANN yra privati organizacija, turinti tarptautinę valdybą, ji galiausiai atsiskaito Vašingtonui.

Europos Komisija ne kartą ragino siekti, kad interneto priežiūra būtų vykdoma tarptautiniu mastu. Jos nuomone, tokia svarbi pasaulio ekonomikos dalis neturėtų priklausyti kurios nors vienos šalies kompetencijai. Ji neseniai pakartojo savo raginimą ir atkreipė dėmesį į tai, kad ICANN sutartis su JAV vyriausybe baigia galioti rugsėjo mėnesį.

Už informacinę visuomenę atsakingos Europos Komisijos narės Viviane Reding teigimu, ICANN artėja prie „istorinės akimirkos“. Komisijos narė kelia klausimą, ar ši organizacija galėtų tapti „visiškai nepriklausoma ir atskaitinga pasaulio interneto bendruomenei“. Viena iš sričių, dėl kurių kyla ginčų, – šalių domenų, pavyzdžiui, „.uk“, „.fr“ ir „.eu“, kontrolė.

Dokumente „Tolesni interneto valdymo etapai“ Europos Komisija pasiūlė, kad ICANN valdytų privatieji subjektai, „remdamiesi valdžios institucijų suderintais principais, tačiau į kasdienę veiklą valstybių valdžia nesikištų“.

„Tai ypač svarbu, nes didžioji būsimų interneto vartotojų dalis bus besivystančių šalių gyventojai“,– teigia Europos Komisija ir ragina pradėti tarptautines derybas dėl interneto valdymo.

Šis klausimas tapo itin svarbus, nes ICANN planuoja didinti galimų interneto adresų skaičių ir įvairovę. Kadangi tinklu kasdien naudojasi 1,5 mlrd. žmonių (vien ES gyvena 300 mln. interneto vartotojų), ICANN prašoma suteikti daugiau domenų povardžių, tokių kaip „.com“, „.org“ ir „.net“. Be to, vis dažniau prašoma suteikti adresų ne anglų kalba.

Kitas klausimas – saugumas. 2007 m. gegužės mėn. vykstant diplomatiniam konfliktui su Rusija, į Estijos interneto svetaines įsilaužė programišiai. ICANN ketina diegti sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad interneto turinys siunčiamas iš nurodyto šaltinio.

esnaujienos.lt

Selonija.lt

ES investuoja dar 18 mln. EUR į 4G ryšio internetą

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga (ES) investuos 18 mln. EUR į mokslinius tyrimus, kuriais bus grindžiami naujos kartos 4G judriojo ryšio tinklai.

Europos Komisija neseniai nusprendė pradėti finansuoti ilgalaikės raidos (angl. Long Term Evolution, LTE) pažangiosios technologijos, kurią taikant bus galima pasiekti šimtą kartų didesnę nei dabartinių 3G tinklų judriojo interneto spartą, mokslinius tyrimus.

Tai, kad kurdamos naujos kartos judriojo ryšio tinklus įmonės daugiausia renkasi LTE, lemia ir nuo 2004 m. skiriamas gana didelis ES mokslinių tyrimų finansavimas. Prieš 25 metus GSM standartas Europoje tapo šiuolaikinės judriojo ryšio telefonijos pagrindu. GSM standartas šiandien naudojamas 80 % pasaulio judriojo ryšio tinklų. Tikimasi, kad LTE bus diegiama taip pat sėkmingai, nes dėl ES finansuojamų mokslinių tyrimų europiečiai galės vis intensyviau naudotis šia pažangiausia technologija kasdieniame gyvenime.

„Kaip pastaraisiais dešimtmečiais dėl GSM standarto, taip ir dėl LTE technologijų pasaulinės judriojo ryšio paslaugų ir prietaisų kūrimo ir tobulinimo kryptys ir toliau bus nustatomos remiantis Europos mokslinių tyrimų praktine patirtimi , – sakė už telekomunikacijas ir žiniasklaidą atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. – Įdiegus LTE technologijas, mobilieji telefonai taps galingais judriojo ryšio kompiuteriais. Milijonai naujų vartotojų bet kurioje vietoje įsijungę savo nešiojamuosius prietaisus galės naudotis itin sparčiu interneto ryšiu. Tai atvers milžiniškas galimybės ir sudarys puikias sąlygas skaitmeninei ekonomikai augti.“

Ilgalaikės raidos (LTE) technologija – tai naujausia belaidžio ryšio technologija, kurią taikant galima užtikrinti iki 100 megabitų per sekundę interneto spartą – dešimteriopai didesnę nei 3G judriojo ryšio tinklų. Europoje šią technologiją jau išbando Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos judriojo ryšio operatoriai ir numatoma, kad Švedijoje ir Norvegijoje ji bus pateikta rinkai 2010 m. pirmoje pusėje. 2004–2007 m. LTE tobulinimo ir standartizavimo moksliniams tyrimams (projektams WINNER I ir II, kuriuos vykdė 41 pirmaujančios Europos bendrovės ir universiteto konsorciumas) ES skyrė 25 mln. EUR paramą.

Praeitą mėnesį Europos Komisija nusprendė investuoti dar 18 mln. EUR į patobulintos LTE versijos, pažangiosios LTE , mokslinius tyrimus. Rugsėjį Komisija pradės derybas dėl išsamesnių sąlygų su projektus vykdančiais konsorciumais, įskaitant pagrindinį atstovą ARTIST4G, kurio veikla grindžiama projektų WINNER rezultatais ir kurio nariai yra Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos 4G sektoriaus įmonės ir mokslininkai. Numatoma, kad naujieji projektai bus pradėti vykdyti 2010 m. sausį.

Europos Komisija mano, kad įdiegus LTE ir pažangiąją LTE technologiją atsivers didelių galimybių. LTE užtikrins didesnį tinklo operatorių pajėgumą – jie galės teikti spartesnio judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugas daugiau vartotojų mažesne kaina ir taip iš pagrindų pakeisti Europos judriojo ryšio telekomunikacijų rinką.

Įdiegus pažangiąją LTE technologiją, judriojo plačiajuosčio ryšio sparta padidės iki 1 gigabito (tūkstančio megabitų) per sekundę, todėl vartotojai galės naudotis visais sudėtingų tinklo paslaugų, tokių kaip aukštos kokybės televizija arba užsakomosios vaizdo paslaugos, privalumais.

Taikant LTE technologiją, radijo dažnių spektru naudojamasi veiksmingiau, todėl judriojo ryšio tinklai gauna naudos iš „skaitmeninio dividendo“ ir jiems gali būti naudojami dažniai, likę analoginę televiziją pakeitus skaitmenine. Signalai sklis toliau nei naudojant dabartinę GSM technologiją, todėl tai pačiai tinklo aprėpčiai pasiekti reikės mažiau antenų ir taip bus saugomas Europos kraštovaizdis ir taupoma energija.

Pirmaujantys pasaulio judriojo ryšio operatoriai ir įrangos gamintojai – „Orange“, „TeliaSonera“, „T-Mobile“, AT&T, „NTT-DoCoMo“, „Verizon“, „Alcatel-Lucent“, „Ericsson“, „Huawei“, „Nokia Siemens Networks“ ir kt. – jau apsisprendė naudoti LTE standartą. Rinkos analitikai numato, kad iki 2013 m. viso pasaulio operatoriai į LTE įrangą investuos beveik 6 mlrd. EUR.

esnaujienos.lt

Selonija.lt

Filmai bus parduodami „microSD“ kortelėse

„Disney” kompanijos atstovybė Japonijoje praneša, kad netolimoje ateityje filmus vartotojai galės įsigyti ir „microSD” atminties kortelėse.

Tinklalapyje vr-zone.com rašoma, kad japonai ketina kartu su tradiciniais DVD, tose pačiose dėžutėse, platinti ir atminties korteles. Anot idėjos autorių taip elgiamasi, nes norima įtikti vartotojams, kurie mėgsta žiūrėti filmus per nešiojamus įrenginius. Be to atminties kortelės su filmais bus patogus sprendimas ir naujų televizorių, turinčių kortelių skaitytuvus, turėtojams.

Kompanijos pranešimuose spaudai teigiama, kad atminties kortelės su filmais prekyboje pasirodys jau šių metų lapkričio mėnesį. Pirmųjų pakuočių, kuriose bus DVD ir „microSD” kaina turėtų būti apie 4900 jenų (apie 126 Lt).

„Disney” atminties korteles tieks „Panasonic”, o pirmaisiais filmais „microSD” kortelėse turėtų tapti „Karibų jūrų piratai” ir „Kodas L.O.B.I.A.I.”

www.nekenciukompiuterio.lt

Europos Komisija pasisako už skaidresnį internetą

Šiandien Europos Komisija priimtame strateginiame dokumente paragino siekti, kad interneto valdymas būtų skaidresnis ir kad būtų užtikrinta daugiašalė atsakomybė. Iš 1,5 mlrd. interneto vartotojų 300 mln. gyvena 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pagrindinius interneto klausimus šiuo metu koordinuoja JAV įsikūrusi privati įstaiga – Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija ( ICANN ). Komisija sutinka, kad privačios bendrovės, jei jos atsakingos ir nepriklausomos, pačios toliau spręstų kasdienius interneto valdymo klausimus.

ICANN veikla šiuo metu reglamentuojama su JAV prekybos departamentu pasirašytu Bendrų projektų susitarimu, nustosiančiu galioti 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisijos manymu, būsima interneto valdymo tvarka turėtų atitikti didžiulę visuotinio tinklo svarbą visoms šalims.

„Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija artėja prie istorinės akimirkos. Ar ši organizacija taps visiškai nepriklausoma ir atskaitinga pasaulio interneto bendruomenei? Europiečiai to tikisi, taigi siekiame, kad taip ir įvyktų. Todėl kviečiu Jungtines Amerikos Valstijas bendradarbiauti su Europos Sąjunga,“ – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding.

Atsižvelgdama į tai, kad dvišalis ICANN ir JAV vyriausybės bendrų projektų susitarimas netenka galios 2009 m. rugsėjį, Komisija šiandien pareiškė, kad iniciatyvą ir toliau turėtų rodyti privatusis sektorius, tačiau jis turėtų laikytis tarptautinėse diskusijose nustatytų aiškių gairių.

Pavyzdžiui, jei ICANN būtų paskirta prižiūrėti adaptuotųjų domenų vardų diegimą (dėl to svetainės domeno vardą „.com“ būtų galima pakeisti bet kuriuo kitu vardu), ji turėtų nustatyti aiškias gaires ir veiklą vykdyti viešai. Be to, ES mano, kad būsima interneto valdymo tvarka turėtų derėti su pagrindiniais principais, pirmiausia žmogaus teisėmis ir saviraiškos laisve, taip pat būtinybe užtikrinti interneto stabilumą ir saugumą.

Šiandieniniame komunikate „Tolesni interneto valdymo etapai“ Komisija pasiūlė siekti, kad internetas būtų valdomas atviriau, skaidriau ir įtraukiant daugiau suinteresuotųjų šalių. Pirmiausia siekiama atskaitomybės – vidinės (sprendimus priimančių institucijų ir pačios ICANN) ir išorinės (daugiašalės atskaitomybės visoms pasaulio šalims).

Komisija taip pat pasiūlė, kad privačios įstaigos tinklą valdytų remdamosi valdžios institucijų suderintais principais, tačiau į kasdienę veiklą valstybių valdžia nesikištų.

Nuo ICANN įsteigimo 1998 m. tik JAV vyriausybė oficialiai prižiūrėjo šios įstaigos politiką ir veiklą. Bendrų projektų susitarimas greitai nustos galioti, ir Komisija mano, kad nuo tada ICANN turėtų būti atskaitinga ne vienos valstybės vyriausybei, o viso pasaulio interneto bendruomenei.

esnaujienos.lt

Kitas puslapis »