„Aš nežinau, kur einu. Bet aš einu ir fiksuoju“

2019-07-05 | Kategorija: Susitikimai

Nuotr.autorė – Evgenia Levin

Jonas Mekas, pasaulio žmogus, Biržų garbės pilietis, kūrėjas, menininkas, filmininkas, poetas, kino kritikas, visą gyvenimą – Semeniškių kaimo vaikas, 70 metų gyvenęs Niujorko džiunglėse ir galiausiai atgulęs po tėviškės dangumi, šiandienos terminais kalbant gali būti vadinamas gyvenimo būdo stilistu, „koučeriu“. Veik kiekviena jo frazė, posakis – tai dūris tiesiai į širdį aštriais realybės spygliukais, nuo kurių tam tikrą laiką skauda, bet tas skausmas verčia susimąstyti. Greičiausiai tų spyglių sukeltas jausmas niekada nebus baigtinis. 

Tai, kas mums, biržiečiams, yra Jonas Mekas, ir patirti, ir pasitikrinti galėjome liepos 3 d. vakarą, kuomet bibliotekoje viešėjo iš Vilniuje įsikūrusio meno edukacijos centro „Rupert“ atvykusi parodos „Leiskite man svajoti utopijas“ dalis, skirta visame pasaulyje žinomam menininkui.

Devynių jaunų, veržlių, entuziastingų žmonių tarptautinė komanda atvežė į Biržus nesuvaržytos renginio atmosferos dvasią. Visame renginio vyksme mielai dalyvavo biržiečiai – taigi mes mokame ir galime būti laisvi!

Kotryna Markevičiūtė, Biržų renginio kuratorė. Nuotraukos autorė – Evgenia Levin

Justė Jonutytė (dirbusi J. Meko archyve Niujorke) ir Kotryna Markevičiūtė – Vilniuje vykstančios parodos kuratorės. Parodoje eksponuojami J. Meko niekur nepublikuoti eilėraščiai. Kai kurie jų rašyti dar gyvenant Semeniškiuose ar Biržuose, tai yra iki J. Meko pasitraukimo iš Lietuvos 1944 m. Abi kuratorės papasakojo joms kilusią idėją parodos dalį atvežti į Biržus, o eilėraščius, kurie „Rupert“ meno centre yra eksponuojami ant baltų lapų, bibliotekos salėje tiesiog skaityti. Beja, visa parodos koncepcija derinta su pačiu J. Meku, tik į parodos atidarymą, kaip buvo sumanyta, jis jau nebegalėjo atvykt…

Leonidas Čiudaras, Rita Venskūnienė, Evaldas Timukas, Dalia Kėželienė – biržiečiams puikiai pažįstami žmonės, tą vakarą tapę J. Meko poezijos skaitovais. Labai organiškai į skaitymus įsiliejo ir iš Vilniaus atvykę svečiai. Eilėraščiuose – viskas. Semeniškiai, Papilys, aplinkiniai vaikystės kaimai. Kaimynai. Kaimo draugai. Astravas. Rugiai. Kugelis. Žemuogės. Mekiškas sarkazmas ir požiūris į gyvenimą – tai tie patys aukščiau minimi spygliukai. 

Lukas Brašiškis, kino kritikas. Nuotr.autorė – Evgenia Levin

Pirmojoje renginio dalyje Lukas Brašiškis, kino kritikas, gyvenantis JAV, J. Meko bičiulis, trumpai pristatė pagrindinius J. Meko biografijos faktus, kurie, anot kritiko, paaiškina jo kurto avangardiniu kinu vadinto meno prasmę.   

To vakaro pagrindiniu motyvu jis pasirinko 5-ąją J. Meko filmo „Prarastas, prarastas, pararastas“ (1976 m.) dalį. Visas filmas, kuriam broliai Jonas ir Adolfas Mekai sugalvojo pavadinimą net nepradėję jo kurti, pasakoja apie žmogaus be vietos, pokaryje vadinto dipuku, būseną, kai nebegyveni savo gimtinėje, bet dar nesi pripratęs ir radęs savęs kitoje šalyje, į kurią nuvedė likimas. 

Visi (sukūręs jų yra apie 50) J. Meko filmai yra vadinami dienoraščiais, juose nebūna pagrindinio personažo, antraeilio plano ar vaidmens. Tai gyvenimiški siužetai, fiksuotos artimų ar šiaip atsitiktinių žmonių akimirkos, kurios kuria tam tikrą istoriją, vadinamąjį poetinį kiną.

Justė Jonutytė, „Rupert“ galerijos kuratorė ir Indra Drevinskaitė-Žilinskienė. Nuotr.autorė – Evgenia Levin

Ir štai čia labai svarbi J. Meko frazė: „Aš nežinau, kur einu. Bet aš einu ir fiksuoju“. Pasak L. Brašiškio, J. Meką jis vadina bastūnu su kino kamera, kuriam darbas buvo labai svarbus – jis dirbo, kūrė, montavo, rašė nuolat. Net paskutinę gyvenimo dieną, būdamas 96-rių. 

1962 m. į savo palėpę Manhetene J. Mekas susikviečia JAV avangardinio ir nepriklausomo kino kūrėjus ir jie įsteigia savo pačių kuriamų filmų platinimo centrą (vėliau, 1970 m., J. Mekas Niujorke įkuria pasaulyje didžiausią  avangardinio kino muziejų, veikiantį iki šiol, kuriame jis dirbo iki paskutinės dienos). Apie tai kitą rytą jie paskelbia JAV ir pasaulio žiniasklaidai. L. Brašiškis citavo Meką, rašiusį, kad „tuo laikotarpiu mano palėpė tapo laikinuoju kooperatyvo ofisu (jei penkeriems metams apibūdinti tinka vartoti žodį „laikinuoju“). Aš miegodavau po filmų montavimo stalu. Visa likusi buto dalis buvo naudojama visuomet ten buvusių ir vieni kitiems savo filmus rodžiusių kino kūrėjų“. 

J. Meko poezijos skaitovai. Nuotr.autorė – Evgenia Levin

L. Brašiškis prašė atkreipti dėmesį į tai, su kokiais meno žmonėmis Jonas ir jo brolis Adolfas Mekai bendravo Amerikoje. J. Meko citata: „Tai buvo ypatingai įdomus laikotarpis, ten rinkdavosi visi – Salvadoras Dali, Alenas Ginsbergas, Andy Warholas, Jackas  Smithas, Barbara Rubin – visi!“. Visi jie – įvairių meno sričių atstovai, savo kūryba tuo metu, kaip ir Mekas, užkariaujantys pasaulį. 

Be šių žmonių, J. ir A. Mekai bičiuliavosi su rašytoju Džeku Keruaku (romano „Kelyje“ autoriumi), dainų kūrėja ir atlikėja Patti Smith (2017 m. išleistos knygos „Tiesiog vaikai“, kurioje minimas ir J. Mekas, autore), na, ir mums visiems žinomos garsenybių pavardės, tapatinamos su J. Meku – tai menininkė Yoko Ono, Džonas Lenonas, Jurgis Mačiūnas ir daugelis kitų…

O ar dabar galime įsivaizduoti, kad, kurdamas kartu ir gyvendamas greta šių pasaulinio lygio menininkų, J. Mekas nuolat (!) ilgėjosi Semeniškių? Tai ir vėl tie patys realybės spygliukai, ilgesio dūriais besibadantys ir jo filmuose, ir poezijoje, ir gyvenimo filosofijoje. 

Biblioteka džiaugiasi naujomis pažintimis ir draugyste su žmonėmis, kurie yra susiję su J. Meku. Smagu, kad jie atranda mus, biblioteką, Biržus (po renginio svečiai lankėsi Semeniškiuose, kur juos sutiko saulė, lietus ir vaivorykštė), o mes juos. 

Nuotr.autorė – Evgenia Levin

Renginio dieną ne kartą kartojau ispanų dailininko Salvadoro Dali, su kuriuo bičiuliavosi J. Mekas, frazę: „Aš neieškau. Aš randu“. Labai nuostabu yra rasti ir atrasti J. Meką iš naujo ir įprasminti jį Biržuose. Įvairių darbų dar laukia labai daug. 

Biržiečiams, negalėjusiems dalyvauti liepos 3 d. renginyje, vertėtų aplankyti parodą Vilniuje. Ją lydi gausi renginių programa. Visa tai „Rupert“ meno edukacijos centre (Vaidilutės g. 79, Vilnius) veiks iki liepos 21 d. 

Indra Drevinskaitė – Žilinskienė,

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.