Biržų žydų istorijos ir kultūros savaitė. Pagarba istorijai ir teisingumui

2019-06-18 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Pagerbti žydų gelbėtojai.

Biržų žydų kultūros ir istorijos savaitei į Biržus atvyko litvakų ainiai, daugiau kaip penkiasdešimt žmonių, iš tolimiausių pasaulio šalių: Izraelio, Prancūzijos, Pietų Afrikos, JAV, Didžiosios Britanijos.

Pagerbė žydų gelbėtojus

Birželio 16-ąją, sekmadienį į Biržus atvyko garbingi svečiai: Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki, Kinijos ambasadoriaus Shen Zhifei, nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su sūnumi, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Dainius Junevičius, kiti svečiai. Biržų pilyje svečius sutiko Savivaldybės meras Vytas Jareckas. Į Pilį buvo pakviesti ir žydų gelbėtojai bei jų šeimų nariai.

 Po trumpos pažinties visi išvyko į kitą šventės vietą: prie S. Dagilio, Žemaitės ir Pirties gatvių sankirtos, buvusioje žydų kvartalo teritorijoje, buvo sodinami medeliai – didžiažiedės gudobelės – žydų gelbėtojų atminimui. Šventės pradžioje  Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Dainius Junevičius kalbėjo apie žydus gelbėjusius lietuvius, padėkojo Biržų krašto žmonėms, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, slėpė pasmerktus kaimynus ar jų vaikus.

Žydų gelbėtojams nuoširdžiai dėkojo Abel ir Glenda Levitt, kiti litvakų palikuonys. 1941-ųjų rugpjūtį prisiminė žydų gelbėtoja Elvyra Valintėlytė-Čižauskienė. Garbaus amžiaus moteris puikiai prisimena dieną, kai į jų namus atėjo ir sūnumi buvo pavadintas Pakamponių pragarą išgyvenęs Motelis Levitanas. Pirmasis medelis – didžiažiedė gudobelė – buvo pasodinta Akvilinos ir Eduardo Valintėlių šeimai ir jų vaikams Reginai Stasei, Elvyrai, Algimantui ir Rimantui.

Medeliai buvo pasodinti dar šešiems žydų gelbėtojams: Eugenijui Davidoniui ir Petronėlei Davidonienei, išgelbėjusiems Eleonorą Levinšteinaitę; Emilijai ir Juozui Giedrikams, slėpusiems Šeiną ir Chaimą Gertnerius; Veronikai ir Jurgiui Naktiniams, išgelbėjusiems Reginą (Rachilę) Rozenbergaitę; Elzei ir Romui Jievaltams, išgelbėjusiems Dorą (Dvorą) Levitan; Kazimierai ir Kazimierui Balčiūnams bei jų dukrai Genovaitei Balčiūnaitei-Grubinskienei, išgelbėjusiems Abelį Levitaną; Jadvygai Šušytei-Pančkauskienei, biržietei, kuri mokydamasi Kaune įvairiai padėjo Kauno geto kaliniams.

Sodinami medeliai gelbėtojams.

Ne visų gelbėtojų artimieji atvyko į ceremoniją, už juos medelius sodino litvakų palikuonys, Savivaldybės Tarybos nariai. Pasodinti medelį žydų gelbėtojams rajono Savivaldybės merui Vytui Jareckui padėjo Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Atminties eisena

Atminties eisena į Pakamponis.

Daug biržiečių susirinko stebėti medelių sodinimo ceremonijos. Po jos visi išsirikiavo į Atminties eiseną. Biržiečiai, Biržų svečiai žydai, kiti minėjimo dalyviai, vedami tautiškais drabužiais pasipuošusių vaikų ir jaunimo, pakartojo beveik 3 kilometrų žydų mirties kelią į Pakamponis. Eidami vieni prisiminė savo senelių ir tėvų pasakojimus, kiti deklamavo pranašiškas Iciko Lipšico eiles, tačiau visiems buvo sunku suvokti nacių ir jų kolaborantų žiaurumo mastą. Mirties keliu 1941 m. rugpjūčio 8-ąją praėjo 2400 žydų, Biržų krašto gyventojų.

Memorialo atidengimo iškilmės

Pakamponyse, prie masinio žydų kapo, eisenos dalyvius pasitiko ilgesinga smuiko melodija. Buvo uždegtos ir prie memorialo padėtos žvakutės, gėlės. Memorialo istoriją priminė šios idėjos autorius ir mecenatas Abel Levitt. Lietuvoje yra 200 holokausto aukų kapaviečių. Biržuose – šeštoji vieta, kur atidengiamas memorialas su aukų pavardėmis. A. Levitt padėkojo Biržų rajono savivaldybės vadovams, buvusiai merei ir vicemerei Irutei Varzienei, dabartiniams merui Vytui Jareckui, kurie vieninteliai iš visų savivaldybių rūpinosi memorialo statyba ir ją rėmė.

Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon pirmiausia padėkojo angelams – žydų gelbėtojams – ir kalbėjo, kad šios dienos renginys yra daug šviesesnis, nes paminėti nužudytųjų susirinko žydai ir nežydai, litvakai ir ne litvakai: „Visi esame biržiečiai“. Ambasadorius linkėjo, kad šis susirinkimas nebūtų paskutinis.

Seimo narys Emanuelis Zingeris kalbėjo, kad svarbu atrasti pavardes žmonių, kurie buvo suguldyti į bendrus kapus, kad tie žmonės neišnyktų bendrame Europos kape. E. Zingeris dėkojo Merūnui Jukoniui, koordinavusiam memorialo statybą, Lietuvos tolerancijos centrų sistemą kurusiai Ingridai Vilkienei, buvusiai rajono Savivaldybės merei Irutei Varzienei, dabartiniams rajono vadovams. Lietuvos žydų istoriją nuo kunigaikščių laikų trumpai peržvelgė prof. Jonathan Dorfan iš JAV.

Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas šventėje kalbėjo: „Nuo Radvilų laikų žydai buvo neatsiejama Biržų kultūros, istorijos, verslo dalis. Jie buvo mūsų senelių, tėvų kaimynai, pažįstami. Vyresni Biržų krašto žmonės dar prisimena 1941 metų rugpjūčio 8-ąją, dar yra liudininkų, mačiusių mirčiai pasmerktų žydų eiseną į Pakamponis, kur buvo sušaudyta 2400 įvairaus amžiaus žmonių, tarp jų – 900 vaikų. Buvo nužudyti beveik visi Biržų miesto žydai, tik keletą jų išgelbėjo lietuvių šeimos, rizikuodamos savo gyvybėmis. Šiandien į Pakamponis mes atėjome kitokia eisena – Atminties eisena, prisimindami ir širdimi išgyvendami tą kraupią rugpjūčio 8-ąją, pagerbdami Pakamponių miške atgulusius mūsų miesto piliečius. Biržų rajono žmonių vardu nuoširdžiai dėkoju žmonėms, kurie įgyvendino paminklinio  komplekso Holokausto aukoms idėją. Ypatingai dėkoju memorialo idėjos autoriams ponams Abel ir Glenda Levitt, projekto autoriui architektui dr. Joseph Rabie, filantropui Ben Rabinowitz, kuris ypač palaikė projektą ir rūpinosi jo finansavimu, Izraelio nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Amir Maimon, kuris nuolatos rūpinosi komplekso reikalais. Ačiū visiems, kurie prisidėjo darbu ar pinigine auka.  Dėkoju Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijai, žydų atminimą saugančiam „Saulės“ gimnazijos tolerancijos centrui, Biržų žydų kultūros ir istorijos savaitės renginius organizavusiems „Sėlos“ muziejaus muziejininkams. Ačiū visiems biržiečiams, kurie šiandien atėjo į iškilmę, pagerbė holokausto aukų atminimą. Holokausto aukų memoriale kol kas įrašyti 522 žinomi aukų vardai. Dėkoju prof. Jonathan Dorfan ir „Sėlos” muziejininkams, kurie tikslino pavardes ir sudarė jų sąrašą. Lieka didelė užduotis tuščiose lentelėse iškalti kuo daugiau pavardžių, kad jas skaitydami, matydami nužudytųjų vardus, galėtume geriau suvokti tikrąjį praradimo mastą. Ir tikėti, kad tokia tragedija niekada nepasikartos.“

Dainas hebrajų kalba atlieka “Saulės” gimnazijos choristai.

Rajono savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė kalbėjo, kad nuo projekto idėjos iki rezultato praėjo 4 metai. Ji dėkojo Abel ir Glenda Levitt, be kurių atkaklumo ir geranoriškumo šis projektas nebūtų įgyvendintas. „Tegul šis memorialas tampa gyvos Biržų istorijos vieta“, – linkėjo I. Varzienė.

Kalbas keitė „Saulės“ gimnazijos choristų atliekamos dainos hebrajų kalba, nuskambėjo šafaro melodija – su linkėjimu, kad sugriūtų antisemitizmo sienos. Šiuo instrumentu žydai, pasak Senojo Testamento, griaudavo miestų sienas.

Memorialas holokausto aukoms ir jo autorius dr. Joseph Rabie.

Nuimti nuo memorialo drobules buvo pakviesti garbingiausi renginio dalyviai, Biržų litvakų palikuonys. Iškilmėje dalyvavę biržiečiai apėjo memorialą, rankomis liesdami metale iškaltas nužudytųjų pavardes. Iškilmėje dalyvavęs projekto autorius dr. Joseph Rabie greta memorialo stebėjo ir fotografavo biržiečių reakciją. Šis projektas – jo dovana giminės žydams, kurie buvo nužudyti Pakamponyse.

Prie įspūdingo memorialo ant granito yra iškalti vardai visų, kurie jam aukojo ar prisidėjo darbu.

Biržų žydų kultūros ir istorijos savaitės renginius Biržuose organizavo: Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija, Biržų rajono savivaldybė.

  Parengė rajono Savivaldybės mero patarėja Janina Bagdonienė

 

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.