XV-ąjį gimtadienį švenčiantis Tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį 2019“ kviečia įsitraukti į gero kino maratoną

2019-02-27 | Kategorija: Kaimynai

Kovo 1 – 7 d., kartu su pavasario pradžia,  Panevėžio Kino centras „Garsas“ visus gero kino gerbėjus ir kinomanai pakvies į jubiliejinį 15-ąjį Tarptautinį filmų festivalį „Europos kinas ir dieną, ir naktį“. Visą savaitę žiūrovai galės mėgautis naujausiais filmais iš įvairių Europos filmų festivalių, kino kūrėjų debiutais ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusiomis juostomis. Pagrindinis renginio tikslas –  pristatyti žiūrovams aukštos meninės ir socialinės vertės išskirtinius europinius filmus bei sukurti nepamirštamos kino šventės atmosferą mieste. Festivalio trijose programose žiūrovams bus pristatyti iš viso 27 filmai iš 17 skirtingų šalių.

Pagrindinė programa „Kinas, keičiantis mus“ – kodas MOTERIS

Moteris. Mylinti, drąsi, lemtinga, emancipuota, erotiška, kariaujanti, įkvepianti – tokios šių metų festivalio filmų moterys. Festivalio pagrindinė programa „Kinas, keičiantis mus“ kvies pažvelgti, patyrinėti ir palyginti moteris-herojes šių dienų megapasaulio fone. Keturis pagrindinės programos filmus žiūrovai galės pamatyti jau atidarymo iškilmingą vakarą, kovo 1 d. 18:30 val. „Šių dienų raganų medžioklė – vyriškas gynybos refleksas prieš pranašesnes moteris.“ – tokia teze skatina padiskutuoti pirmasis atidarymo filmas Didžioje salėje „Hanos sugrįžimas“ (Vokietija), kurį pristatys svečiai iš Vokietijos: režisierė Esther Bialas, pagrindinė aktorė Valerie Stoll, prodiuseriai Nathan Nill ir Andrea Schütte kartu su ilgamečiais Panevėžio miesto ir Kino centro „Garsas“ partneriais – Liuneno kino festivalio direktoriumi Michael Wiedemann, organizatore Anna Komzin. Mažojoje salėje pirmasis filmas „Ali ir Nino“ (rež. A. Kapadia, Didžioji Britanija, Azerbaidžanas) nukels į XX a. pirmą pusę, kur mylinti, drąsi ir užsispyrusi Gruzijos princesė Nino kovoja už savo meilę Azerbaidžano princui Ali demokratinių ambicijų ir sunkios kovos už nepriklausomybę metu. Filmą pristatys J. E. Dr. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Azerbaidžano Ambasadorius Tamerlan Garayev, Atašė p. Samir Musayev.

Po gardžios diskusijų su kino kūrėjais pertraukos žiūrovus pakvies dar du pagrindinės programos filmai: „Aklumas“ (rež. E. Vogt, Novegija) – nenuspėjamas pasakojimas apie tai, kaip mūsų slapčiausios fantazijos ir norai daro įtaką suvokiamam pasauliui bei žymaus brazilų režisieriaus Júlio Bressane provokaciniu tabu tapęs filmas „Gyvybės ženklai“ (Brazilija), siurealistiškai nagrinėjantis moters ir mėsos erotinį ryšį.

Pagrindinę programą sudaro didžioji dalis festivalio filmų – net 18, kurie neabejotinai provokuos diskusijoms ir pamąstymui. Norėtųsi išskirti Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje Sidabrinį lokį ir Grand prix apdovanojimą pelniusį šveicarų režisieriaus Germinal Roaux filmą „Fortūna“ – juodai balta bresonišku minimalizmu alsuojanti drama apie 14-metę mergaitę – savo noru pabėgusią iš Etiopijos, laikinai gyvenančią hospise Šveicarijos kalnuose ir filmo „Aštuntasis komisaras“ (rež. I. Salaj, Kroatija) pagrindinį herojų Sinisa Mesjak – ambicingą politiką, įsivėlusį į sekso skandalą ir valdžios išsiųstą į izoliuotą Kroatijos salą Trečič be telefono ir interneto – abiejų filmų herojai, nors labai skirtingi, bet iš naujo atranda tikėjimo, dvasinių vertybių galią.

Festivalyje žiūrovai išvys ir tris biografines istorijas – lenko Jerzy Górskio, kuris pagerino pasaulio rekordą tarptautiniame triatlono čempionate Double Ironman įveikęs mirties trasą per 24 val. 47 min. ir 46 sek., filme „Geriausias“ (rež. L. Palkowski, Lenkija); filmą, paremtą tikra istorija apie Rytų Vokietijos dainininką ir rašytoją Gerhardą Gundermanną – „Gundermanas“ (rež. A. Dresen, Vokietija) bei solidžiais apdovanojimais įvertintos vokiečių režisierės Emily Atef filmą „Trys dienos Kibrone“ apie legendinės Austrijos aktorės Romy Schneider duotą paskutinį interviu žurnalistams.

Pagrindinę programą praturtins aukštos klasės dokumentika – žiūrovus įtrauks Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmas „Žalgirio mūšis“ (rež. P. Pitera), pasakojantis kvapą gniaužiančią 300 metų istoriją nuo ordino pradžios iki Didžiojo karo su Lenkija ir Lietuva XV amžiuje. O filmas „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ (rež.: V. Grishin, I. Zhuravleva, Rusija) pakvies į septynių mėnesių meditacinę kelionę laukinėje gamtoje su rudųjų lokių šeimomis.

Kovo 7 d. 17:30 val. festivalį uždarys lietuvių režisierės Ramunės Rakauskaitės dokumentinis filmas apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne – „Kelionės namo“ – per netikėtas spalvingų herojų patirtis, jautrias ir asmeniškas grįžimo istorijas, atskleidžia praėjusios epochos dvasią ir dviejų civilizacijų sandūrą. Nepaisant sudaužytų vilčių ir keliones lydėjusių praradimų, filmas – šviesus ir lengvas, nevengiantis pasijuokti iš paradoksalių situacijų bei nesusipratimų. Filmą pristatys režisierė Ramunė Rakauskaitė ir kūrybinė grupė.

Festivalio komedijų programoje „Mirti negalima juoktis“ pikantiški patarimai, intriguojančios ir komiškos istorijos

Komedijų programa šiais metais pasiūlys šešias komiškas ir kupinas gyvenimiškų netikėtumų istorijas. Festivalio atidarymo vakarą, kovo 1 d., po gardžių naktipiečių Didžiojoje salėje žiūrovų lauks pikantiški indų kilmės kunigo, naujai paskirto dirbti į mažą Šveicarijos miestelį, patarimai, kaip susigrąžinti aistrą, meilę, pagarbą ir pasitikėjimą santuokai šveicarų režisieriaus Christoph Schaub filme „Meilės slėpynės“, o mažojoje salėje žiūrovai leisis į visiškai nenuspėjamą romantišką kelionę čekų komedijoje „Ledo motina“ (rež. B. Sláma) kartu su pagrindine heroje Hana, jos naujuoju keistu draugu patikimu nekonformistu Brona ir jo augintine višta Adele. Filmas sužibėjo ir susižėrė daugiau nei dešimt apdovanojimų Čekijos, Slovakijos, Rusijos festivaliuose bei tapo favoritu ir laimėtoju už Atlanto – Tribekos, Portlando ir Palm Springso festivaliuose.

Kovo 2 d. 14 val. įvyks tarptautinė kroatų filmo „Lada Kemenski“ premjera, kurios pristatyti atvyksta režisierė Sara Hribar ir J. E. Kroatijos Respublikos Ambasadorius Krešimir Kedmenec. Savo pirmajame debiutiniame filme Sara Hribar drauge su kroatų režisieriumi Marko Šantić pasirinko tik iš pirmo žvilgsnio paprastą istoriją – Lada Kamenski yra fiktyvi neva bankrutuojančio didelio fabriko Zagrebe darbuotoja. Apie ją nori sukurti filmą debiutuojantis režisierius Frano, kuris sugalvoja pasikviesti tris gerai žinomas Kroatijos aktores ir surengti savo namuose neoficialų kastingą. Trys skirtingos išvaizdos, charakterio ir požiūrio moterys, priverstos konkuruoti dėl galimybės įkūnyti Lada Kamenski – išsirutulioja komiškai jautri ir mąstyti verčianti istorija. Šis filmas prieš kelis mėnesius Pula filmų festivalyje, Kroatijoje, laimėjo net keturis apdovanojimus.

Komedijų programa pagardinta prancūziškomis ir žiūrovų tiesiog dievinamomis komedijomis, šiais metais jų laukia net trys: komiškai mokslinės fantastikos paliestas filmas „Ponia Haid“ (rež. S. Bozon), kurio centre nuostabioji prancūzų aktorė Isabelle Huppert – šį kartą drovi fizikos mokytoja, po nelaimingo atsitikimo laboratorijoje savyje įžiebusi naują ir neįprastą drovuolei energiją; į imigrantų problemas skatinantis per humoro prizmę pažvelgti filmas „Ieškokite moters“ (rež. S. Abadi); ir, neabejotinai, gardžiai juoktis priversiantis režisieriaus Gilles Lellouche filmas „Baseino valdovai“ – apie tuoj penkiasdešimties sulauksiančius penkis vyrukus – nevykėlių šutvę, susipažinusią baseine. Internete radus informaciją apie organizuojamą vyrų sinchroninio plaukimo pasaulio čempionatą, po nedidelių diskusijų suformuojama entuziazmu, bet ne įgūdžiais trykštanti nauja komanda – drąsiai vyrukai neria į baseiną, pasiryžę užkariauti pasaulį ir įrodyti, kad nėra jau tokie nevykėliai.

Vaikų ir jaunimo programa „Pažadinti žvilgsniai“ – pašėlę nuotykiai, savarankiškumo ir atsakomybės pamokos

                      Kovo 1 d. 11 val. vaikų ir jaunimo laukia raudonas kilimas, fotokonkursas „Pasiruošęs kovai” ir programos „Pažadinti žvilgsniai“ atidarymas. Jaunimui skirtą programą atidarys Kino centro „Garsas“ platinimui Lietuvoje įsigyto filmo „Kovotoja“ (rež. J. Timmers, Nyderlandai) premjera. Atidarymo šūkis: Kontroliuok savo emocijas, o susikaupusį pyktį paversk jėga siekti pergalės!

Visą savaitę jaunimo lauks dar du filmai: visai šeimai skirtas norvegų režisieriaus Grethe Bøe-Waal filmas „Operacija arktis“, pasakojantis apie 13 metų Juliją,  jos jaunesnes seseris dvynes Idą ir Sindrę, kurios per tragišką nesusipratimą paliktos apleistoje saloje turi rasti būdą išgyventi atšiaurų žiemos orą, saugotis laukinių žvėrių ir susisiekti su žemynu; bei Tarptautiniame Kristiansando vaikų kino festivalyje „Barn i Byen“ apdovanojimą pelniusi pašėlusi roko, nuotykių ir kelionių komedija „Pašėlusios gastrolės“ (rež.Ch. Lo, Norvegija, Švedija), kurios centre – du roko istoriją pakeisti Norvegijos roko čempionate trokštantys Akselis ir Grimas. Bėda, kad Akselis nemoka dainuoti, o Grimas negali geriausiam draugui pasakyti tiesos, todėl, pasikvietę devynmetę smuikininkę Tildą ir lenktynininką Martiną, bičiuliai surengia ilgą muzikinį turnė šiaurės kryptimi. Pabėgimo planas virsta kelione brandos link su triumfuojančia pabaiga.

XV-ojo Tarptautinio filmų festivalio „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ organizatoriai kviečia kovo 1 – 7 d. į intelektualią kino šventę Kino centre „Garsas“ su įsimintinais ir įkvepiančiais filmais.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.