Tautinės šeimos kūrimas tarpukariu (5)

2019-01-13 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Kun. Vytauto Kurnatausko (1897 Ryga–1970 Hain Gruendau) ir Vilmos Dabolinaitės vestuvių svečiai 1938 metais prie reformatų klebonijos. Ant žemės vaikai: Renata Barnelytė, kiti nežinomi. Sėdi iš kairės Povilas Jakubėnas, Felicija Neimanaitė-Mažuikienė, jaunieji, Elena Kurnatauskaitė, Halina Jakubėnienė, kun. Konstantinas Kurnatauskas. Stovi: kun. Fridrichas Barnelis, kun. Stasys Neimanas, Birutė Yčaitė-Barnelienė, Paulius Slavėnas, Halina Jakubėnaitė-Slavėnienė su dukra, Ona Putniekaitė-Mikelėnienė, Klara Šepetienė, Jokūbas Mikelėnas, kun. Jonas Šepetys, Dabolinaitė, kun. Aleksandras Balčiauskas, Zanė Tamulėnaitė.


Didelė Biržų Evangelikų – reformatų bažnyčios veikėjų įtaka kuriant nepriklausomą Lietuvą paskatino apie juos ir jų šeimas parašyti daugiau. Prieš pradėdami skaityti šį rašinį pažvelkime į nuotraukas. Jose išsiskiria orios, skoningai apsirengusios ir pasipuošusios brandaus amžiaus ir jaunos moterys. Tai Evangelikų reformatų bažnyčios kunigų žmonos ar dukterys. Gavusios išsilavinimą jos energingai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos kūrimo veiklą.

Ponios kunigienės

Kartu su  iš Rusijos grįžtančiais  Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliais, namo  grįžo ir dalis  Evangelikų reformatų bažnyčios kunigų. Nauji pokyčiai tuometiniam negausiam lietuviškų inteligentų ratui kėlė eilę papildomų uždavinių. Nuo jų nusisukti negalėjo ir į  švietimo problemas pasinėrę kunigai. Jų veikla dažnai išsiverždavo iš sielovados rėmų ir tapdavo proziška.

Pavyzdžiui, kuriantis bankininkystei to meto miesto ūkinės veiklos dokumentuose dažnai buvo minima kun. Povilo Jakubėno pavardė. Vėliau jis dalyvavo steigiant Žemės ūkio draugiją, Prekybos ir Pramonės banką ir kt.

Ar statant rotušę, elektros stotį, ar organizuojant miesto biblioteką su skaitykla, muziejų, ilgametis miesto burmistras Povilas Klybas visada išklausydavo kunigo nuomonės, naudojosi jo patarimais.  Kunigas  dalyvavo net sprendžiant miesto  elektrifikavimo, ugniagesybos klausimus.

Tokioje situacijoje kunigienės ir jų dukros likti nuošalyje negalėjo. Jos  rinko knygas miesto bibliotekai, eksponatus muziejui, šelpė varguolius.

„Mano šeimos kronikoje“ Liudomiras Nastopka rašė, kad aukštuosius teologijos mokslus baigę protestantų kunigai dažnai laikėsi profesinio solidarumo. Kunigystė dažnai tapdavo paveldima: kunigavimą iš tėvo perimdavo sūnūs ar anūkai. Veikė savos rūšies luominis uždarumas: kunigai dažnai vesdavo kitų reformatų  kunigų dukras, taip sudarydami susigiminiavusių kunigų šeimų dinastijas.

Minėtoms susigiminiavusių kunigų šeimų dinastijoms priklausė ir jau minėtos Mandzelovskių, o vėliauir Cumftų šeimos. Emilijos Mandzelovskos-Cumftienės broliai Vladislovas ir Juozas buvo  kunigai. Daugelis jų šeimos kunigų giminiavosi su 1676 metais iš Poznanės atvykusia   Kurnatovskių šeima, Mačiulskiais ir kitomis reformatų kunigų  šeimomis: Martyno ir Emilijos Cumftų sūnus Adomas perėmė kunigavimą mirusio tėvo parapijoje. Adomo žmona buvo dvarininko Kurnatausko duktė Teklė Julija. Jo sesuo ištekėjo už kunigo Jono Šepečio.

Beje, senais laikais reformatų kunigų ir kitų šios bažnyčios įžymesnių šeimų vaikai dažnai susipažindavo ir pasirinkdavo sau poras bažnyčios sinodų metu. Į juos suvažiuodavo kuratoriai ir kunigai su šeimomis. Sinodų dalyviai posėdžiaudavo bažnyčioje, o jaunimas linksmindavosi, iškylaudavo, o vakarais salėse šokdavo. Paaiškėjus abipusėms simpatijoms, vyresnės moterys, dažniausiaikunigienės, pradėdavo piršlybas.

Rusijoje nesusiporavę Lietuvon patekę jaunuoliai ieškojo vietinių nuotakų inteligenčių. Arba atsiveždavo iš Latvijos.

Apie kai kurių kunigų ir valstybės veikėjų šeimų giminystę

Kunigą, pirmąjį generalinį superintendentąlietuvį Andrių Kadarą, iki mirties  globojo ir slaugė žmona Onageneralinio superintendento Stepono Lipinskio duktė.

Sena Kurnatovskių bajorų giminė Lietuvoje įsikūrė 1676 m., kai iš Poznanės atvyko Andriejus Kurnatovskis. Paskirtas kunigauti Oskaras Kurnatovskis Biržuose praleido 18 metų. Oskaro sūnus Konstantinas Kurnatovskis buvo išrinktas Vilniaus reformatų Kolegijos nariu, 1913 m. pakviestas kunigauti į Vilnių.

Kun. Adolfas Neimanas su žmona Marija Griunfels užaugino keturis sūnus ir šešias dukteris. Aleksandra (Alisa) Neimanaitė – pirmoji Biržų bibliotekos vedėja, LERB kuratorė, daug jėgų atidavusi Lietuvos reformatų bažnyčiai Ona Konstancija Yčienė (Jono Yčo žmona). Marija Neimanaitė caro laikais tėvo įsteigtoje Papilio liaudies mokykloje mokė vaikus lietuvių kalbos, Elena Seryskienė ir anksti mirusi Jadvyga Ježek – pianistės, savo muzikinę veiklą pradėjusios Biržų krašte, Stasys NeimanasLietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendantas.

Yčų protėviai atkeliavo iš Škotijos. Jonas Yčas vedė kun. Adolfo Neimano dukterį  Oną. 1916 m. Martynas Yčas  pasipiršo gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, aušrininko, lietuvių spaudos ir politinio veikėjo Jono Šliūpo ir bajoraitės Liudmilos Malinauskaitės-Šliūpienės dukrai Hypatijai. Beje, dar 1913 metais  Hypatiją Martynui piršo  J. Basanavičius.

Studijuodama Kaune  Martyno Yčo duktė Birutė Yčaitė (1909–1995) 1931 metais susituokė su kun. Fridrichu Barnėliu. 1934 metais pora persikėlė į Biržus, kur F. Barnelis, kartu su kun. Aleksandru Balčiausku  kunigavo  iki 1940 m., t. y. iki repatriacijos į Vokietiją. 1932 m. Barneliams  gimė dukra Renata, o 1937 m. – Erika.

F. Barneliui buvo lemta į amžino poilsio vietą palydėti vyriausiuosius reformatų kunigus: Šveicarijoje – generalinį superintendentą prof. kun. Povilą Jakubėną; Lenkijoje – superintendentą kun. Joną Šepetį; Vokietijoje – gen. superintendentą dr. kun. Konstantiną Kurnatauską bei kun. Vytautą Kurnatauską.

Birutės Yčaitės  ir kun. Fridricho Barnelio vestuvinė nuotrauka, 1931 metai. 

Ponia Klara (18791964 )                      

Kurše, Pabaltijo vokiečių šeimoje gimusi kuratorė Klara Wilcke-Šepetienė buvo superintendento kunigo našlio Jono Šepečio antroji žmona (po mirusios kun. M. M. Cumfto dukters Sofijos). 1898 m. vasarą, per atostogas, privačiai mokė būsimą Lietuvos prezidento A. Smetonos žmoną Zofiją Chodakauskaitę. Pobūvyje pas dr. Petkevičių susipažino su našlavusiu kun. Jonu Šepečiu. 1900 m. jie susituokė, ir Klara persikėlė į Švobiškį pas vyrą.

I pasaulinio karo metu abu mokytojavo M. Yčo įsteigtoje lietuvių gimnazijoje Voroneže. Čia artimai bendravo su Sofija Čiurlioniene. 1918 m. grįžę į Tėvynę abu mokytojavo Vilniaus lietuvių gimnazijoje. 1923 m. superint. kun. J. Šepetys buvo paskirtas į Papilio parapiją.  

Klarai sumanius, 1929 m. lapkričio ar spalio 28 d. Biržuose kunigo žmonos M. Neimanienės bute buvo įsteigta Lietuvos evangelikių moterų sąjunga (LEMS). Prie jos prisijungė ir Biržų krašto liuteronės moterys. Sąjungos vadove buvo išrinkta kunigo Jono Šepečio žmona Klara Šepetienė.  Sąjunga veikė iki 1940 metų Lietuvos okupacijos.

1941 m. Šepečiai repatrijavo į Vokietiją.

Klaros slaugomas kun. J. Šepetys 1941m.  mirė Lodzės ligoninėje.


Biržų evangelikų reformatų bendruomenė  apie 1935 m.  Ant žemės iš kairės: Halina Nastopkaitė-Korsakienė, Jono Yčo duktė Danutė Yčaitė , x, x, Martyno Yčo duktė Birutė Yčaitė (būsimoji Barnelienė), x. Sėdi iš kairės: Marija Griunfels-Neimanienė (Adolfo Neimano žmona), x, x, x, Ona Variakojienė, už jos x, Ona Mikelėnienė, x.  Stovi: Martynas Nastopka (1879–1963), x, Liudomiras Nastopka, Jokūbas Mikelėnas, kun. Stasys Neimanas, veterinaras Petras Nastopka, x, Neimanaitė (?), prof. Jonas Yčas, kun. Povilas Jakubėnas.

Kun. P. Dilio pastangomis 1951 m. Klara buvo perkelta į Šveicariją, apsigyveno evangelikų pabėgėlių namuose „Pelikan“ Weesen‘e.  1964 metais Weesen‘o kapinėse ji ir palaidota.

Halina Lipinska-Jakubėnienė

Su kilminga Vilniaus bajorų dukra Halina Lipinska P. Jakubėnas tuokėsi apie 1903 metus. Tikėtina, kad Vilniaus reformatų bažnyčią šventinęs Vilniaus distrikto gen. superintendentas kunigas senjoras Steponas Lipinskis buvo Halinos giminaitis. Pastarasis į mirties bausmės įvykdymo vietą palydėjo vieną iš 1831 metų Lietuvos-Lenkijos sukilimo vadų Simoną Konarskį.

Jų duktė Halina Jakubėnaitė ištekėjo už Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebono Povilo Dilio. Halinai Jakubėnaitei ir Povilui Diliams su  septynmete Erika Marija Jūrate ir sūnumis 1949 metais keliantis iš Vokietijos į Kanadą (vėliauį JAV), tėvai liko Europoje. 

1950 metais Vokietijoje palaidota Halina Jakubėnienė.  Po metų nuo jos mirties Povilas Jakubėnas   apsigyveno Evangelikų reformatų bažnyčios išlaikomuose senelių namuose Wessene (Šveicarija), kur 1953 m. ir mirė.

Ponia Aleksandra (Alisa 1921 10 08–2017 03 08) 

Greit bus dveji metai, kai biržiečiai nebesutinka mieste taip gerai jiems pažįstamos inteligentiškos ponios. Pragyvenusi 95 metus 2017 m. kovo 8 d. mirė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorė, Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos ir kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos buvusi valdybos narė, 1952 metais mirusio kunigo Aleksandro Balčiausko našlė Aleksandra (Alisa) Brokertaitė-Balčiauskienė.

Mokytojaudama Kaune ir dainuodama parapijos chore, 1942 m. rugsėjo 20 d.  ji ištekėjo už Evangelikų reformatų bažnyčios kunigo Aleksandro Balčiausko. Pora užaugino sūnų Donatą ir dukrą Virginiją.

Kilęs iš bajorų šeimos jos vyras Aleksandras Balčiauskas 1931 m. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje buvo ordinuotas diakonu ir dirbo pradžios mokyklų tikybos mokytoju. 1940 m. kovo 16 d. jis tapo Lietuvos kariuomenės evangelikų reformatų kapelionu.

Su dviem mažamečiais vaikais trisdešimtmetė A. Balčiauskienė 1952 metais liko našle. Anksčiau dirbto pedagoginio darbo  kunigo našlei sovietmečiu dirbti nebuvo leista. Teko verstis ūkiškai.

Iki paskutinių dienų ji aktyviai  dalyvaudavo visuose Biržuose vykstančiuose Sinoduose, Evangelikų reformatų bažnyčios svarbiausiuose renginiuose.

Borisas JANUŠEVIČIUS

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.