Prieš devyniasdešimt metų Biržuose…

2018-12-30 | Kategorija: Įžvalgos

Biržų piliakalnio parko alėja, suolai, paminklas kunigaikščiui Jonušui Radvilai. P. Ločerio nuotr.

Lietuva ruošiasi savo nepriklausomybės dešimtmečio minėjimui. Respubliką valdo prezidentas Antanas Smetona ir Augustino Voldemaro vadovaujamas keturioliktasis ministrų kabinetas.

 A.Voldemaras veržiasi tapti vienvaldžiu. Prezidentui A. Smetonai tai nepriimtina. 1928 gegužės 15 d. Prezidento dekretu paskelbiama nauja Konstitucija. Ji atvėrė A. Smetonai galimybes visiškai  kontroliuoti Vyriausybės veiklą ir panaikino  ministro pirmininko vienvaldystę. Pagal naują Konstituciją prezidentą rinko ne Seimas, o „ypatingoji tautos atstovybė“, suformuota iš paklusnių A. Smetonai  atstovų.

1927 metai Lietuvoje palydėti prislėgta ir piktai irzlia nuotaika. Lenkijos agresyvumas Lietuvos atžvilgiu nenumaldomai augo. Tvyrojo lenkų okupacijos pavojus. Tautų Sąjungos Tarybos 1927 m. gruodžio 10 d. posėdyje susitiko Lietuvos užsienio reikalų ministras prof. A. Voldemaras ir Lenkijos maršalas J. Pilsudskis. Priimta nieko gero Lietuvai nežadanti rezoliucija.

Paskutiniame 1927 m. numeryje „Biržų žinios“ rašė: „Besirengiant prie nepriklausomybės sukaktuvių, belaukiant Kalėdų su didžiausiu nekantrumu laukėm mūsų vyriausybės skundo prieš amžinuosius Lietuvos priešus lenkus išrišimo Tautų Sąjungoje… Štai mūsų valdžios galva su palydovais Tautų Sąjungoje, Ženevoje, stojo grumtis su mūsų krašto išgama Pilsudskiu, lenkų nevainikuotu viešpačiu… Po visos eilės viešų ir slaptų pasitarimų, Lietuvos skundas Tautų Sąjungoje pagaliau išspręstas taip, kad buvo patenkinti nuskriausti lietuviai ir skriaudikai lenkai. Lietuvos Vyriausybės atstovas sutiko panaikinti tariamą karo stovį dėl pagrobtos lenkais Lietuvos teritorijos, o lenkai, pripažindami Nepriklausomą Lietuvą lygia sau valstybe, pažadėjo pradėti su Lietuva derybas. Galutinai liekasi viskas po senam… Tenka laukti, kol amžinasai mūsų priešas užsisprings svetimais grobiais, tuomet ir mes atgausime savas sritis“…

Bet  priešas nespringsta ir  slogias mintis biržiečiai stumia nuo savęs kuo  toliau. Artėjant naujiems metams Biržai ruošiasi grandioziniam koncertui – baliui.

Balius, atrodo, pavyko. Sausio 26 d. „Biržų žinios” išspausdino P. Klybo ir M. Mažuikos pasirašytą laišką:  „Padėka. Lietuvai Pagrąžinti D-jos Biržų skyriaus valdyba reiškia gilią padėką prisidėjusiems prie 1927 m. gruodžio mėn. 27 d. koncerto-baliaus organizavimo, kurio pelnas paskirtas Janušo Radvilo paminklui statyti…“

Atostogaujantys biržėnai studentai 1927 m. gruodžio 26 d. taip pat surengė koncertą-balių, kurio pelną padalino dviems neturtingiems gimnazistams ir trims studijuojantiems biržiečiams.

Išleistas 1928 m. „Biržų kalendorius“ biržiečius džiugina  dešimtmečio laimėjimais. Jame rašoma: „Biržuose veikia šios mokyklos: Biržų gimnazija, direktorius M. Krikščiūnas; I-ma „Aušros” pradžios mokykla, vedėjas A. Latvėnas; II-a miesto pradžios mokykla, vedėja R. Krikštulytė; III-a miesto pradžios mokykla, vedėja O. Valiušaitė; Latvių pradinė mokykla, vedėjas J. Liepa; Latvių parapijos pradžios mokykla, vedėjas Plamš; I-a žydų pradžios mokykla, vedėjas A. Aršas; II-a žydų pradžios mokykla, vedėjas O. Kaplanas; Žydų vidurinė mokykla, vedėjas Levinas.”

Nuo 1928.05.01 Biržų apskrityje įvestas privalomas pradžios mokslas.

Palaimos pradžios mokyklos moksleiviai su mokyklos vedėju mokytoju Motiejumi Lukšiu 1929 m.

Pramonės įmonių skaičius iki dešimtmečio pabaigos išaugo beveik 2,5 karto. Kalendorius informavo apie 1928 m. veikusias stambesnes prekybos ir pramonės įstaiga. Tuo metu Biržuose veikė: akcinė prekybos bendrovė „Agaras”, Biržų spaustuvės bendrovė, T. Jansono įpėdinių malūnas, verpykla, karšykla ir audykla, Žydų bendrovės garinis malūnas „Ekonomija”, J. Tunkūno ir Palšių medžio apdirbimo ir elektros stoties bendrovė, Biržų alaus bravoras, Br. Gulbių karšykla ir verpykla, Gulbienės garinis dažymo, vėlimo, spaudimo ir verpimo fabrikas, J. Vasiliausko vėlimo ir spaudimo dirbtuvė, L.Vaitekūno-Verbliugevičiaus odų ir kailių dirbtuvė, Ch. Nakamavičiaus odų dirbtuvė, E. Vino odų dirbtuvė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos linų apdirbimo fabrikas, P. Turlos lentpjūvė („tartokas“), A. Drevinsko visokių cementinių dirbinių dirbtuvė, vėjinis ir motorinis malūnas (savininkas Kučinskas), agr. P. Variakojo Astravo garo karšykla ir verpykla,  Astravo vandeninis malūnas, Astravo garinė pieno perdirbimo bendrovė.

Kučinsko vėjinis malūnas Biržuose, Vėjo gatvėje, vadintas nelaimių malūnu.

Dirbtuvė „Agluona” gamino  mineralinį vandenį ir vaisvandenius, M. Gendleris – gazuotą vandenį.  M. Mažuikos ir B. Kolupailos dirbtuvės tiekė vietinius vaisvynius.

1928 m. mieste veikė net 5 viešbučiai: „Versal“, Zundelevičiaus, „Birutės“, „Komercija“ ir Karašienės.

Dešimtmečio gale iš bendro 51 miesto gatvių skaičiaus išgrįstų buvo 17. Daugiausiai buvo grindžiamos senamiesčio gatvės, o naujamiestyje buvo pradėtos grįsti vos 4 gatvės. Mieste dar dominavo  mediniai šaligatviai.

1928 m. mieste veikė šios tikybinės visuomeninės organizacijos: Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Biržų kuopa, Lietuvos katalikų draugijos „Blaivybė“ Biržų skyrius,  Lietuvai pagražinti draugijos Biržų skyrius, Vilniui vaduoti sąjungos skyrius, Laisvamanių etinė draugija,  Žydų sionistų Biržų skyrius, žydų sionistų „Mizrochi“ draugija. Vėliau dar įsikūrė evangelikų reformatų jaunimo draugija „Radvila“. Veikli buvo dailės draugija „Mūza“.

 Apie to meto  Biržų krašto ir miesto gyvenimą sužinosime pavartę kai kuriuos tų metų  laikraščius.

1928 m sausio m. 17 –25 d. „Karys“, Nr. 4, rašė: „Iš biržiečių padangės. Biržų šaulių rinktinės valdyba nutarė statyti Lietuvos nepriklausomybės paminklą. Paminklas, kaip numatoma, vaizduos D. L. K. Vytautą.“

„Rinkuškiai (Biržų vlsč.).  Š. m. sausio mėn. 29 d. Rinkuškių jaun. kuopa „Vairas” Kvietkelių vienkiemy surengė kaukių balių-vakaruškas. Publikos prisirinko daug. Griežė „paslobęs” Biržų gaisrininkų orkestras. Tvarka buvo pakenčiama. Nors bufetas ir be svaiginančių gėrimų, buvo, vis dėlto kur ne kur matėsi ir gerokai įmetusių gurklin, kurie kėlė betvarkę ir žemino savo autoritetą blaivių žmonių akyse. Kaukių buvo tik du egzemplioriai: naktis ir vėjas. Naktis dar šiek tiek panaši buvo į naktį, o vėjas – į Pietų Amerikos kokį subjektą. Pirmą prizą, žinoma, laimėjo naktis, o antrą –  vėjas. Nemažą susidomėjimo sukėlė amerikoniška loterija, kur už 3 klgr. saldainių surinko apie 40 litų. Svarbiausia tai, kad kaukių balius sodžiuj retenybė. Tik, deja, nekaip nusisekė, nes kaukių balius virto paprastomis vakaruškomis” (vasario 2 d. „Biržų žinios“).

Vasario 12 d. Vasiliauskų salėje atidengtas seniai Biržuose lauktas naujas šaulių teatras. Nuo šiol dviejose, Vasiliauskų ir gaisrininkų, salėse vaidino jau dvi teatro mėgėjų trupės: dailės draugijos „Mūza“ ir Šaulių 8 rinktinės teatro. Šaulių XVIII rinktinės teatro trupei pradėjo vadovauti buvęs „Mūzos“ režisierius M. Plepys. Jos direkciją sudarė gimnazijos mokytojas A. Likerauskas, notaras P. Lemberis ir apskrities valdybos narys J. Mulokas.

Naujame  šaulių teatre sėkmingai vaidino pats Biržų šaulių kuopos vadas, atsargos leitenantas inžinierius Tadas Mackevičius ir žinomi to meto Biržų žmonės: Michalina Bortkevičiūtė, E. Jasiūnaitė, Milda Snarskienė, kuopos meno vadovas Petras Astrauskas, Rožė Krištuolytė (Morkūnienė), Kostas Snarskis, Jonas Dilys, Marytė Klybaitė (Astrauskienė), Petras Palšis, Augustas Ambraziūnas, Adolfas Landauskas, Aloyzas Stragys, Mykolas Plepys, Aleksandras Jukna, Matas Striška, Vladas Krulis, Jonas ir Antanas Vilimai, P. Latvėnas, Frankas ir kiti. Šaulių teatre vaidino ir Jonas Sakas, 1935 metais „už burnojimą prieš valdžią“ ištremtas į Tauragę, o 1940 metais kūręs Panevėžio teatrą.

Biržų pilies rūmų griuvėsiai ~1935 m. Kairėje medinis pastatas „1928 09 pastatyta vasariniam teatrui scena“ ar bufetas (?), dešinėje matyti dalis vasaros teatro. Nuotrauka P. Vaitaičio. Iš Danutės Marčiulynienės asmeninio archyvo

Pastačius piliakalnyje Vasaros teatrą Biržų šauliai su dideliu pasisekimu suvaidino Gimnazijos mokytojo Karaliaus specialiai jų teatrui parašytą dramą „Kunigaikštis Margis“. Su šiuo spektakliu  apvažiuoti visi apskrities miesteliai ir pasiekti net Mažeikiai. Šiam veikalui dekoracijas piešė apskrities komendantūroje dirbęs kpt. Jurgutis.  Be jo teatro spektakliams dekoracijas dar yra piešę  Panevėžyje gyvenęs dailininkas Gogelis ar biržietis mokytojas P. Andrėjauskas.

Vasario 25 d. Gimnazijos mokiniai  Rotušės salėje surengė literatūrinį teismą. Tam buvo pasirinkta  Vinco Krėvės senų laikų dramatizuota pasaka „Šarūnas“. Teistas pagrindinis to veikalo veikėjas Šarūnas.

Vasario 26 d. „Biržų žinios” rašė: „Nepriklausomybės šventė Biržuose praėjo gana gera nuotaika… Po pamaldų daryta iškilmingi posėdžiai. Gaisrininkų salėje susirinkusius sveikino Gaisrininkų valdybos pirmininkas A. Jansonas, o paskaitą darė M. Mažuika. Orkestrui griežiant sugiedotas Tautos Himnas, pagerbti žuvusieji… Vakare miestas puikiai iliuminuotas. Gaisrininkų ir Vasiliausko salėse papigintomis kainomis suvaidinta: „Aušros sūnūs” ir „Kaip mirdavo lietuviai”…

Reformatų g. 6 mediniame name atidengtas muziejus. Į Rotušės gatvę jis persikels 1931 metais.

Kovo mėnesį Lietuvai pagražinti draugijos Biržų skyriaus valdyba pranešė, kad J. Radvilos paminklo statybai jau suaukota 1336 Lt 45 ct. Paminklas kainuosiąs daugiau negu 6000 litų.

Gaisrininkų salėje pradėjo veikti antras mieste kino teatras „Odeon“. 

Buvusi gaisrinė, kino teatras „Odeon“(savininkas Ch. Hendleris) XX a. 4 d. galiniame fasade matosi senosios vieno aukšto gaisrinės trikampis kontūras iki rekonstrukcijos. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Kovo 8 d. ant Širvėnos ežero ledo nusileido 3 karo aeroplanai. Atlikę savo mokomąją užduotį aeroplanai tą pačią dieną išskrido.

Balandžio 17 d. Biržų apskrities Šaulių Rinktinės Valdyba, kartu su visuomenės ir įstaigų atstovais aptarė numatyto paminklo statymo klausimus. Paminklą jau numatoma  statyti iš akmenų, panašų į pastatytąjį Kaune, Muziejaus sodely.

Balandžio 14, 16. 17. 18 dienomis Biržų apylinkėse prisnigo tiek daug, kad buvo galima lengvai važinėti rogėmis.

Balandžio 28 d. Dvareckienės g. 16 įsteigta vaikų prieglauda „Našlaitis“. Po metų ji buvos iškelta  į Kraštų dvarą.

Gegužės 7 d. „Biržų žinios” pranešė, kad Šiaulių apygardos teismo sesija  gegužės mėn. 4 d. Biržuose pradėjo nagrinėti buvusio Biržų arešto namų viršininko p. Stepo Radzevičiaus ir  kalinių  kriminalistų gaujos bylą. Kriminalistai Belevičius, Damaševičius ir Sprindys prisipažino  kaltais ir  papasakojo, kaip buvęs arešto namų viršininkas Radzevičius juos siuntinėdavęs „uždarbiauti” konkrečiai nurodydamas apvagiamuosius asmenis ir jų adresus. Taip Belevičius apvogė Pabiržės kleboną. Radzevičius Belevičiui nurodęs net  pinigų ir kitų brangenybių slėptuvę. Vogtas grobis buvo pristatomas betarpiai arešto namų viršininkui. Nuo 1920 metų juodu  buvo pažįstami, todėl  arešto namuose Radzevičius savo draugą globojo. Kaltinamieji ir kai kurie liudininkai patvirtino, kad Radzevičius  siūlęs kaliniams ir kai kuriems prižiūrėtojams užsiimti pinigų spausdinimu, net  apiplėšti Lietuvos Banko Biržų skyrių.

Kartą arešto namų viršininkas Radzevičius gavęs trumpalaikių atostogų, vykdamas į Kauną pasiėmęs su savimi ir kalinį Belevičių. Neva gydymuisi. Baisiogalos stoty viršininkas savo prižiūrimąjį paliko ,,gastrolėms”, o pats viename Kauno viešbučių laukęs su grobiu atvykstančio Belevičiaus. Bet nesulaukė. Nusigėręs vagišius pateko į policijos rankas. Netrukus  buvo areštuotas ir pats arešto namų viršininkas Radzevičius.

Prieš pat jubiliejaus minėjimą:  „Švaros savaitės” komitetas, išnagrinėjęs visas apystovas ir galimumus, skelbia „švaros savaitę” nuo š. m. gegužės mėnesio 6 d. iki 13 dienos ir kviečia visus susirūpinti švara ir atlikti švaros savaitėje komiteto nustatytą programą. Piliečiai, sukruskime ir išsivalykime. Padarykime, kad mūsų kraštas švarumo atžvilgiu susilygintų su labiausiai pažengusiomis pasauly tautomis, kad lietuvių tauta būtų pripažinta viena iš švariausių. Tuo mes įrodysime savo kultūringumą ir subrendimą“ ( gegužės mėn. 7 d. „Biržų žinios“).

Kažin kaip biržėnams pavyko susilyginti su pažangiausiomis pasaulio tautomis po to, kai tos pačios „Biržų žinios“ prisipažino, kad „Naujamiesčio rajono duobėse vietomis po keletą šunų ir kitokių gyvulių primesta ir nepakasta. Matyti žiemos metu kavota sniege, o dabar varnos maitinasi, oras teršiamas. Pažiūrėję į Agluonos vandenį, matome daug riebalų… Riebalai į upę daugiausiai mazgojamųjų gelžkelio garvežių paleidžiami, o retkarčiais gal ir iš kai kurių įmonių patenka…“

Pagaliau apsikuopta. Jubiliejinių metų kulminacija prasideda.

Pastatas (Reformatų g. 6 ), kuriame 1928 m. vasario 16 d. buvo įkurtas Biržų muziejus. Iš kairės: x, Pranas Lembertas, x, L. Petrauskas, Mykolas Staškevičius, pastorius Artūras Plamša, Biržų apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, muziejaus steigimo iniciatorius, muziejaus tarybos pirmininkas ir numizmatikos skyriaus vedėjas. Iškabų įrašai: Š. M. Valstybės centralinis knygynas Biržų skyrius; Biržų muziejus. Fotografuota 1930 m. lapkričio 23 d. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Gegužės 20 d. „Biržų žinios”: „Šaltas žiemos laikas, vasario mėn. 16 d., nebuvo tiek patogus platesnei visuomenei iškilmingiau minėti 10 metų Nepriklausomybės sukaktuves… Šių metų platesnis visuomenės 10 metų Nepriklausomybės minėjimas, nors ir apyšalčiam, bet gražiam pavasario gegužės 15 d., orui esant, Biržuose ypatingai gražų įspūdį darė visiems. Iškilmės, kaip ir kituose Lietuvos kampuose, prasidėjo gegužės mėn. 14 d. 7 val. vak. pamaldomis bažnyčiose ir maldos namuose už žuvusius dėl nepriklausomybės. Po to įvyko iškilminga organizacijų ir skaitlingos minios eisena į Ev. Reformatų kapines, kur superintendentas kun. P. Jakubėnas atlaikė trumpas pamaldas žuvusiems ir kapinėse palaidotiems kariams… Ant karininko Nastopkos kapo sudėta visa eilė vainikų. Dviems orkestrams griežiant organizacijos ir minia su skaitlinga fakelų eile užpildė nuo kapinių iki pat Vytauto gatvės, arti kilometro, Pasvalio gatvę. Rinkos aikštėje fakelai sudedami į didžiausį aukurą ir, gaisrininkų orkestrui griežiant, dega gausingai miniai triumfuojant… Gegužės 15 d. visas miestas pasipuošęs vėliavomis, žalumynais… Organizacijos su vėliavomis iš bažnyčios ( reformatų) vyksta į iškilmių aikštę apie St. Dagilio paminklą… Po to pradeda rinktis visos organizacijos ir gausinga minia kuri užpildo visą aikštę. Matomi pirmojo Ministerių Kabineto nariai M. ir J. Yčai. Iškilmių Komiteto pirmininkas M. Krikščiūnas sutinka atvykstančius valdžios atstovus. Atidengus iškilmes kalba karo komendantas pulk. Kaunas… apskrities viršininkas p. Rozmanas skaito vyriausybės atsišaukimą į tautą. Gimnazijos direktorius… siūlo pasiųsti pasveikinimus Ponui V. Prezidentui , Vyriausybei ir kariuomenei… Apskrities viršininkas perskaito Valstybės Prezidento apdovanotųjų sąrašą ir, sveikindamas, įteikia dovanas… Po to daromas visų organizacijų  paradas… eisena atvyksta į Radvilų piliakalnį… Uždėtas kampinis akmuo Janušo Radvilos paminklui… Paminklą dirba skulptorius p. Zikaras…Vakare, tautos vėliavą nuleidus, pradedamos gražios vaikštynės po piliakalnį. Širvėnos ežeras ir piliakalnis gražiai iliuminuoti. Į padangę skrenda įvairiaspalvės raketos…“

Aprimus šventiniam šurmuliui miestas grįžta prie kasdieninių  rūpesčių.

Gegužės 4 dieną Biržuose įsisteigė Vilniui vaduoti sąjungos skyrius, kurios tikslas – atvaduoti okupuotąją Lietuvą.

Birželio 6 ir 7 d. Biržuose gastroliavo Kauno valstybės teatro artistai O. Rymaitė, Laucius ir kiti.   

„Biržų gaisrininku metinė šventė šįmet įvyko pirmą Sekminių dieną (gegužės 27 d.). Iškilmėse ir parade dalyvavo Lietuvos Gaisrininkų organizacijų Sąjungos Valdybos Pirmininkas inž. p. Skardinskas, lydimas Sąjungos Sekretoriaus p. Malako. Parado laiku įteikti ordinai „Artimui pagalbon“ III laipsnio p. p. A. Jansonui, Biržų Gaisrininkų Draugijos Valdybos Pirmininkui ir A. Puodžiūnui – Draugijos Valdybos Vicepirmininkui, ir ženklai už 30 metų tarnystę Z. Gendleriui, už 25 metų – P. Snarskiui ir už 35 metų – Aukštikalniui“ (birželio 3 d. „Biržų žinios“, Nr. 12).

Nuo liepos  9 d. iki rugpjūčio 9 d. pradžios mokyklų mokytojams organizuoti dainavimo ir muzikos kursai. Kursų vedėju paskirtas muzikas A. Likerauskas. Lektoriais sutiko būti kompozitorius Vl. Jakubėnas, smuikininkas Lėškevičius ir kiti.

 Respublikos Pezidentas apdovanojo D.K. Gedimino ordinais: antro laipsnio – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentą dr. kun. P. Jakubėną; trečio laipsnio – Ev. reformatų kolegijos prezidentą dr. J. Mikelėną. 

 „7000 kilometrų keliautojas biržietis J. Vasiliauskas, liepos mėn. 13 d. apvažiavęs Vokietiją, Vengriją, atvyko motociklu į Biržus ir tęsia kelionę per Latviją ir Estiją” (liepos 15 d. „Biržų žinios“).

Rugpjūčio 9 d. visuomeninis teismas Biržuose, Vasiliausko salėje teisė Lietuvos inteligentą. Toks viešas teismas Biržuose įvyko pirmą kartą. 

Rugpjūčio 26 d. pradėti Biržų–Parovėjos  plento statybos darbai.

Plento Biržai–Parovėja tiesėjai. 1928 m. nuotr. Borucho Michelsono. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Rudenį dėl didelių liūčių iš krantų išėjo upės, upeliai, grioviai. Sutriko statybų ir laukų darbai.

Gyventojų nuotaika prislėgta. Spalio mėn. supuvo nenupjautas vasarojus, liko nenurauti linai, nenukastos bulvės, nepasėti  rugiai, kviečiai. Truko pašarų. 

Nepaisant blogo oro namų statybos Biržuose nesustojo. Be statomų medinių namų gausos,  pastatyta keletas mūrinių namų. Naudojantis paskola miesto savivaldybė pastatė 1038 kv. m. ploto mūrinę skerdyklą. Nesustojo ir gražaus gelžbetonio tilto per Agluonos upę statyba.  

Rugsėjo 1 d. įsteigta Biržų „Aušros” mokykla.

1928 m. lapkričio 25 d. „Biržų žinios” rašė: „Pasikėsinimas prieš miesto centre sodnelį. Teko patirti, kad palei numatomą vietą žuvusiems už nepriklausomybę paminklui, Apskrities Valdyboje pateko prašymas apie leidimą vienam mėsos prekiautojui atidaryti kioską mėsa ir dešromis prekiauti. Šis reiškinys liudija apie netinkamą vietos savivaldybės rūpesnį miesto pagražinimu…” 

Kioskas prekiauti mėsa ir jos gaminiais pastatytas nebuvo. O viešasis tualetas išdygo.

Baigėsi jubiliejiniai 1928 metai. Pasaulyje prasidėjo ekonominė krizė. Lietuvos laukė nauji išbandymai.

1929 metai – vieni juodžiausių Biržų istorijoje. Dėl katastrofiško nederliaus 1928 m. rudenį Biržų ir kituose šiauriniuose rajonuose siautėjo badas.

Borisas JANUŠEVIČIUS

 

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.