Tautinės šeimos kūrimas tarpukariu (2)

2018-12-22 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Plk. ltn. Jonas Variakojis (1892 Rinkuškiuose–1963 Ilinojaus valst., JAV) su žmona Helena Grabovska-Koncza-Variakojiene (1893 Zadzevo dvare, Vilniaus kraštas–1970 Čikagoje). „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Ponių portretai tarpukario Biržuose.  Grafaitė ponia Helena

Ji nebuvo biržietė. Kažin, ar ji Biržuose yra buvusi. Gausiame Rinkuškių Variakojų šeimos nuotraukų albume jos lankymosi šiame krašte  neradau. Tiesa, išliko užuomina, kad ši mišraus tikėjimo pora tuokėsi Papilio reformatų bažnyčioje.

Tačiau Helena – kovų už Lietuvos nepriklausomybę didvyrio žmona. Grafaitė, Vilniaus ir Minsko sričių bajorijos maršalkos dukra, tapo besikuriančios valstybės karininko „litvino“ Jono Variakojo  „pageistinąja žmogysta“. 

Abejotina, ar ji kur nors buvo minima vyro pavarde. Net lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje ant poros kapavietės paminklo išgraviruotas užrašas: „Pulk. Jonas Variakojis 1892–1963 ir žmona Helena Grabowska 1893–1970“. Be jokių  ten Variakojienių ir su nelietuviška w raide.

Todėl susipažinkime su ja kaip garsiojo lietuvių išsilaisvinimo didvyrio žmona.

Brandaus amžiaus Šešuolėlių dvaro (dabar Širvintų rajonas) įkūrėjo Petro Povilo Končiaus (Koncza) rūmuose dažnai lankydavosi Respublikos Prezidentas A. Smetona su šeima ir palydomis. Į svitas dažnai patekdavo ir kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyvis pulkininkas Jonas Variakojis.

Laikui bėgant šis jaunas karininkas pamėgo pasivaikščiojimus parko alėjomis dviese su dvaro šeimininko žmona, grafaite ponia Helena Grabowska–Končiene (1893–1970). Brendo romanas.

Helenos tėvas grafas Liudvikas Grabowskis buvo paskutinis DLK Stanislovo Augusto karaliasu ketvirtos generacijos proanūkis. Jis buvo Vilniaus ir Minsko sričių bajorijos maršalka, vėliau – Vilniaus teismo teisėjas.

Su Petru Povilu Koncza Helena  susipažino ir susituokė Petrapilyje. Čia 1915 metais ji baigė Filologijos instituto Prancūzų kalbos fakultetą.

Pora apsigyveno vyro paveldėtame Šešuolėlių dvare.

Po kelerių metų vyras sumanė apsigyventi Vakarų Europoje. To priežastis galėjo būti ir žmonos romanas. Helena su tuo nesutiko. Pora išsituokė. Palikęs mažamečiam savo sūnui pusę dvaro, Petras Povilas Končius išvažiavo į Paryžių. Helena su sūnumi Liudviku (g. 1922 m.) liko gyventi Šešuolėliuose.

Užsimezgęs suartėjimas 1929 metais baigėsi Jono ir Helenos vedybomis. 1932 metais jiems gimė sūnus Jonas. Nusipirkęs žemės kaimynystėje Jonas (tėvas) dvarą praplėtė ir 1938 metais  Šešuolėliuose apsigyveno galutinai.

Šeimininkaujant Jonui Variakojui, Šešuolėlių dvare svečių taip pat nestigo. Dvare kambarine dirbusi Petronėlė Sinicienė pasakojo: „Čia dažnai lankydavosi labai aukšti svečiai: Prezidentas A. Smetona su žmona, ministrai Tūbelis, Aleksa su žmonomis ir vaikais.“

Variakojai turėjo du lengvuosius automobilius: gražuolį „Mercedes Benz“ ir seną „Volksholį“, vieną sunkvežimį ir vieną traktorių. Giruliuose, prie jūros, Variakojai buvo pasistatę dvi vilas, kurių vieną nuomojo vasarotojams.

Artėjant frontui, 1944 m. liepos 5 d., Variakojai su sūnumis neseniai  įsigytu sunkvežimiu išvyko į Vokietiją.

1949 m. balandžio 7 dieną  Bremenhafeno uoste šeima sėdo į nedidelį JAV karišką ligoninės laivą,  „US Mercy“ ir pajudėjo Amerikos link. Po 14 dienų, 1949 m. balandžio 21 dieną, laivas pasiekė Masačiusetso (Massachusetts) valstijos Bostono uostą.

1944 m. liepos 5 d. Šešuolėliuose prasidėjusi klajonė baigėsi. Ji tęsėsi  4 metus ir beveik 10 mėnesių. Naujomis, neįprastomis sąlygomis teko pradėti kurtį naują  gyvenimą.

1963 m. mirus vyrui, Helena našlavo dar 7 metus. Ji mirė 1970 m. lapkričio 27 dieną. Palaidota prie vyro Lietuvių Tautinėse kapinėse Justice, Čikagos priemiestyje.

 

„Sadutės“ kūrėja Elena Kraftaitė-Šlekienė  (1893–1981)

Pedagoge, šokių vadove, meno saviveiklos žymūne, liaudies švietimo pirmūne tituluojamos Elenos Šlekienės tėvas – Latvijos vokiečių kilmės valstietis liuteronas Jonas Kraftas iš grafo Tiškevičiaus nuomojo netoli Kupreliškio buvusį Šmaragdavos dvarą. Vėliau tarnavo Butautų dvare.

Pradinį mokslą Elena baigė pas privačius mokytojus. 1909–1911 Rygoje lankė privačią E. Reinš mergaičių septynklasę I kategorijos mokyklą, mokėsi užsienio kalbų. Mokėjo vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų, latvių kalbas.

Baigusi septynklasę mokytojavo turtingoje Peterburgo šeimoje, Dubovkos miestelyje prie Volgos  ir 1915 m. kartu su šeima ji pasitraukė į Rusijos gilumą.

Biržų gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1922 m. lapkričio 6 dienos. Dėstė vokiečių, rusų kalbas, nuo 1931 m. įsigijo teisę dėstyti kūno kultūrą vidurinėse mokyklose. Gimnazijoje dirbo iki 1960 m.

Už gimnazijos piešimo mokytojo Vilio Šlekio ištekėjo 1923 m. Išaugino sūnų Vytį ir dukrą Jūratę.

Elena – liaudies šokio „Sadutė“ kūrėja, renginių, sporto švenčių organizatorė. Daugelyje respublikinių renginių būdavo šokamas mokytojos Elenos Kraftaitės-Šlekienės sukurtas šokis, plastika, pantomima, net – baleto scenos.

Elena Kraftaitė-Šlekienė, Biržų gimnazijos mokytoja apie 1924 m. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

                                                                     

Trys Bražionių dukros    

Prieš atvykdamas į Biržų kraštą lietuvių kilmės zarasiškis  Juozas Bražionis (1875–1925) su žmona Domicele gyveno Peterburge ir  tarnavo caro Nikolajaus II rūmų arklių ūkio vedėju.

Šeimoje užaugo dukterys Elena, Ona ir Valerija. Elena ir Ona buvo baigusios Ušerovo kilmingųjų mergaičių kursus.

Po bolševikų revoliucijos, apie 1918–1919 metus, Domicelė Bražionienė su trimis dukromis pasitraukė į Lietuvą ir apsistojo pas Zarasų apskrityje gyvenusius vyro gimines. Ona ir Elena įsidarbino Kaune ir greit ištekėjo.

Duktė Elena (1899–1990) 1921 metais ištekėjo už buvusio Zarasų ir Šiaulių apskričių viršininko, valstybės veikėjo Igno Urbaičio.

 

Ponia Ona Variakojienė

1920 metais Ona Bražionytė ištekėjo už Kvietkelių kaime gimusio agronomo Petro Variakojo. 1922 metais pora apsigyveno Astravo dvare. Jie susilaukė keturių vaikų: Sauliaus – 1921 m., Ritos – 1922 m., Danutės – 1925 m., Petro – 1932 m. 

Astravo dvare pas Variakojus dažnai atsilankančius frakuotus vyrus ir vakarinėmis suknelėmis šlamančias damas pasitikdavo aukšta, liekna, elegantiškų  judesiu skoningai apsirengusi,  nuolat baltomis pirštinaitėmis mūvinti namų šeimininkė Ona Bražionytė Variakojienė (1900–1974).

Ona Petrograde buvo baigusi Ušerovo kilmingųjų mergaičių kursus. Ji puikiai išmanė etiketo taisykles, mėgo žaisti lauko tenisą, lošti preferansą, gerti kavutę, rūkyti (to išmoko lankydamasi Paryžiuje). Vargu ar kuris kitas nepriklausomos Lietuvos šaulių moterų būrys turėjo šaunesnę vadę. Esant šaulių moterų stygiui jai užteko  nueiti į vyro audimo fabriką  ir 30 moterų būrys buvo suformuotas.

Borisas JANUŠEVIČIUS

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.