Biržų pilies gynybai patrankos paruoštos!

2018-11-21 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Balio Žygelio nuotr.

Biržiečiai tikriausiai jau spėjo pastebėti, kad Biržų pilies rytiniame bastione susirikiavo trys pabūklai, kurie pasitinka visus Biržų pilies svečius ir primena, kad pagrindinė šio objekto funkcija buvo gynybinė.

Jei biržiečiai baiminasi, kad patrankų vamzdžiai nukreipti į jų namų ar kurios pamėgtos parduotuvės langus, jų baimė yra nepagrįsta, nes pylimus puošia ne tikri pabūklai, bet jų kopijos, o už pačius vamzdžius netgi tikresni yra juos laikantys lafetai (gaminti vietinių meistrų Parovėjoje) – iš tvirto lietuviško ąžuolo, apkaustyti tikrai visoje Lietuvoje žinomų kalvių brolių Sapkų iš Šiaulių krašto.

 

P.Ločerio nuotr. Muziejaus ,,Sėla“ fondas

Ant pylimų susirikiavo ne bet kokios patrankos, bet šiuo metu Biržų krašto muziejaus „Sėla“ karybos ekspozicijoje arsenale eksponuojamų patrankų kopijos. Ilgus metus tikrosios patrankos pasitikdavo visus, įeinančius į Biržų pilį, dar prie tilto, nes čia jas tarpukariu, 1927 m.,  ant bokštelių užkėlė entuziastingi „Lietuvai pagražinti“ draugijos Biržų skyriaus nariai. 1927 m. birželio 19 d. „Biržų žinios“ pranešė, kad Draugijos rūpesčiu „piliakalnyje tvarkomos patrankos, užsakyti ir dirbami suolai, tvarkomi takai“. „Biržų žiniose“ tikriausiai ir minimos šios gerokai apgadintos savo vaidmenį jau seniai atlikusios patrankos, karuose patyrusios daug negandų, tad mūšiui jau nebetinkamos ir tegalinčios būti tik puošmena, menančia Biržų pilies galybę. Gal prie patrankų buvo priskirtas ir trumpavamzdis pabūklas – mortyra, išstovėjęs pilies teritorijoje ištisus šimtmečius, o tarpukariu užkeltas ant betoninio lafeto.

Na, o jau minėtos dvi patrankos, viena netgi nudaužtu vamzdžiu, taip ir saugojo pagrindinį įėjimą į Biržų pilį net tada, kai tilto dar nebuvo, o kai pradėjus pilies atstatymo darbus per gynybinį griovį buvo nutiestas tiltas,  jos tarsi tapo tilto sergėtojomis.

 

Muziejaus ,,Sėla“ fondo nuotr.

Prieš kelerius metus Biržų Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje organizuotoje Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus parodoje buvo eksponuotas grafo Eustachijaus Tiškevičiaus bičiulio, Vilniaus universiteto auklėtinio, geometro ir dailininko Jurgio  Šantiro atlaso (Atlas zamkow, horodyszcz i okopiszcz staroźytnych na Litwie i Rusi Litewskiej) puslapis  „Archeologiniai radiniai Biržų pilies teritorijoje“, kuriame šalia kitų gerai mums pažįstamų muziejinių vertybių pavaizduotos ir šios dvi patrankos.  Pamačius XIX a. viduryje išleistame atlase mūsų pilies tilto sergėtojas greta didžiosios mortyros ir itin retų karybos eksponatų – keturspyglių (varnų pėdų), kilo mintis, kad patrankas privalome kaip reikšmingus artefaktus saugoti nuo aplinkos poveikio ir  jas eksponuoti Biržų pilies arsenale, karybą pristatančioje ekspozicijoje. Tiktai neramu buvo, kad „uždarius“ originalias patrankas arsenale pilies vaizdas labai sumenkėtų, tad užvirė muziejininkų diskusija: ir kaip originaliąsias patrankas tinkamai saugoti, ir kaip pilies lankytojų akyse Biržų tvirtovės didybės nesumenkinti.

Apsispręsti padėjo muziejaus gera bičiulė, savo gimtuoju miestu – Biržais – besididžiuojanti Doloresa Kėželytė-Gleba, papildžiusi „Sėlos“ fondus ne vienu vertingu eksponatu ir pasiūliusi muziejui finansinę paramą. Kai pasidalinome mintimis, kad norėtume už jos aukojamus pinigus padaryti patrankų kopijas, ji tam pritarė ir netgi apsidžiaugė, kad jos auka bus taip prasmingai panaudota, kad tam pritaria ir jos vyras Jurijus Gleba. Taip praėjusiais metais buvo nulietos trys patrankų vamzdžių kopijos pagal sveikesnės patrankos pavyzdį. Vienintelės detalės, kurias meistrai pridėjo, – taip vadinamos ausys, kad vamzdžius būtų galima uždėti ant lafetų. Lafetams tuokart pinigų nebeužteko…

Tačiau šių metų pradžioje Doloresa su vyru Jurijumi vėl atvažiavo  su dovanomis į Muziejų – atvežė medinių šventųjų skulptūrėlių, papildžiusių  ekspoziciją. Pakviesti kartu švęsti Muziejaus 90-metį, apgailestavo, kad negalės dalyvauti, nes tuo metu nebus Lietuvoje, tačiau pasakė norintys vėl skirti piniginę auką gražų jubiliejų mininčiam Muziejui –  jo jubiliejiniams renginiams bei kitoms reikmėms. Pasidžiaugėme, kad jų dosnumo dėka jau nulietas patrankų kopijas galėsime užkelti ant Biržų tvirtovės pylimo.

Labai norėjome, kad patrankos susirikiuotų ant pylimo rugsėjo pradžioje, prieš šachmatų paminėjimo Kristupo II Radvilos laiškuose Rygos meistrui 400-ųjų metinių šventę, kad Biržų pilis pasitiktų šachmatininkus iš visos Lietuvos tinkamai apsiginklavusi. Nežinia, ar biržiečiai pastebėjo, kad šachmatų šventės savaitgalį visiems, keliaujantiems į pilį, nuo rytinio bastiono mojo patranka.

Dar praėjo laiko, kol buvo baigti ir impregnuoti kiti du lafetai, paruoštos aikštelės. Spalio pirmosiomis dienomis ant pylimo susirikiavo visos trys patrankos, net ir lietingomis rudens dienomis traukiančios Biržų pilies lankytojus būtinai paėjėti  į rytinį bastioną.

Muziejaus mecenatai Doloresa ir Jurijus kartu su mumis džiaugiasi atnaujinta Biržų pilies ginkluote, tačiau labai norėtų, kad Muziejui pavyktų įsigyti nors ir mažytę, bet veikiančią patranką, kuri galėtų šūviais paskelbti  pačius svarbiausius Biržų įvykius.

 

Edita LANSBERGIENĖ

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.