Mielų garsenybių šaknys Jokūbiškiuose

2018-10-28 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Jokūbiškiuose, prie Jono Palšio sodybos, apie 1960 metus. Pirmoje eilėje iš kairės: Mykolas Variakojis, Vilhelmina Palšytė-Variakojienė, Irena Palšytė-Ulinskienė, Marija Kregždaitė-Palšienė, Irenos ir Rimgaudo tėtis Algirdas Teodoras Palšis, Edvardas ir Vaidotas Palšiai. Antroje eilėje už Irenos: jos brolis Rimgaudas Palšis ir Petro Palšio augintinis Teodoras Palšis. Palšių albumų nuotr.

Gerbiamas skaitytojau! Ar Jums neatrodo, kad įklimpę gyvenimo smulkmenose  nepastebim, kaip tarp mūsų atsiranda įdomių, dėmesio vertų  asmenybių?  Šio rašinio tikslas – supažindinti Jus su dviem  talentingomis ir mielomis iš Biržų krašto kilusiomis pusseserėmis. Jų pavardės skamba net  „svetimoj šalelėj“ – prieš šimtą metų taip pasakytų  mūsų  protėviai emigrantai.                                                          

Palšiai

Lietuviai paskelbė nepriklausomybę. Panaudodami svetur uždirbtas santaupas ar skolindamiesi pinigus bankuose sumanūs namo grįžtantys tautiečiai  kibo į įvairiausius verslus. Individualiai ar akcinių bendrovių pagrindu jie steigė įvairias  įmones, atidarinėjo didesnės paklausos prekių parduotuves.

Štai tokiu metu Biržuose gana garsiai skambėjo Palšių pavardė.   

Šiuo metu dažnai minimos lengvaatletės Airinės Palšytės senelio senelis (proprosenelis) Jonas Palšis (1880–1944)  gimė Jokūbiškiuose, Jokūbo (g. 1850 m.)  ir Elžbietos Povilonytės (g. 1859 m.) iš Iškonių Palšių šeimoje. 

Jonas ir Petras Palšiai Waterbury (CT) mieste (Konektikuto valstijoje) apie 1910 metus.
Palšių albumų nuotr.

1903 metais Jonas Palšis  išvyko  į JAV uždarbiauti. Čia Waterbury (Conn) mieste (Vorberyje, Konektikuto valstijoje) jis  apsigyveno jurbarkiečių Linkų šeimoje. Apie 1905 metus Jonas  į JAV parsikvietė brolį Petrą. Broliai buvo ne eiliniai juodadarbiai. Įsigydami ir skaitydami knygas jie siekė tobulėjimo: Jonas žemdirbystės, Petras – technikos klausimais.  1909 m. Jonas vedė  buto šeimininko dukterį  Juzefiną Linkutę  (1885–1957) ir tais pat metais su žmona grįžo į Jokūbiškius.

Prasidėjus I pasauliniam karui Jonas buvo pašauktas  į carinę kariuomenę. Kad jos išvengtų, Jonas  nutarė grįžti  į JAV. 1914 metais jis dingo iš namų. Geležinkeliu pervažiavęs visą Rusijos imperiją jis pasiekė Vladivostoką. Čia bėglys įsidarbino kūriku viename į JAV plaukusiame japonų krovininiame laivų ir juo pasiekė Ameriką.

Apie 1920 metus galutinai grįžęs namo, Jonas pradėjo ūkininkauti pavyzdingai tvarkomame savo 28 hektarų  ūkyje Jokūbiškiuose. Virš jo  namo stogo netrukus pradėjo suktis  elektrą gaminantis   „Zenit“ markės malūnėlis. Namuose prabilo radijas, kieme suburzgė sunkvežimis. Ant sienų atsirado iš JAV atsivežtų termometrų, manometrų, lentynose – pažangaus ūkininkavimo knygų ir kitokių šiuose kraštuose  nematytų dalykų. O brolis Petras iš JAV tempė literatūrą technikos klausimais. Tai pravertė kuriant „Agluoną“.

1922 metais Jonas ir Petras Palšiai  bei gretimame Klausučių kaime gimęs Jokūbas Tonkūnas  buvusio Biržų dvaro centro teritorijoje (tarp Dvaro gatvės ir Agluonos upės)  įsteigė pramonės ir prekybos įmonę „Agluona“.

Joje  pirmiausia suzvimbė  lentpjūvės pjūklai. Kiek vėliau atsirado stalių dirbtuvės.

1922 m. AB „Agluona“ čia  įrengė elektros stotį. Iki  miestui pasistačius nuosavą  stotį (1936 m.)  „Agluonos“ stotis buvo pagrindinė Biržų miesto elektros tiekėja.

Nuo 1936 m. miško medžiaga pradėta pristatinėti  įmonės automobiliu.

Toliau plečiant veiklą, bendrovė įrengė mechaninę dirbtuvę su ketaus liejyklą. Prie Drąseikų kaimo bendrovė turėjo plytinę. Čia buvo gaminamos plytos, o  ūkininkams pradėjus drenuoti laukus – ir drenažo vamzdžiai.

Tarybų valdžia „Agluonos“ bendrovę nacionalizavo.

Jonui Palšiui mirus, jo žmona Juzefina buvo išbuožinta. Nepaisant to, ji su keturiais vaikais: Vilhelmina (Variakojiene), Algirdu Teodoru, Jonu ir Aldona (Dagiene) liko gyventi savo sodyboje.

Airinė 

Airinės protėvių liniją pratęsė Jono ir Juzefinos sūnus Algirdas Teodoras Palšis (1913–1990). Jam su žmona Marija Kregždaite (1915–2003) gimsta sūnus Rimgaudas Palšis (1945–2003).  Rimgaudas su 1947 metais gimusia Virginija Augustinaityte 1968 metais susilaukė sūnaus Aurimo – Airinės tėčio. Išsiskyrusi su Rimgaudu Virginija (dabar Berenienė) šiuo metu gyvena Čikagoje.

Netolimoje praeityje Aurimas Palšis buvo profesionalus krepšininkas, žaidęs ir Kauno „Žalgiryje“, ir Vilniaus „Lietuvos ryte“.  Jo profesionali karjera truko 14 metų. Studijuodama Kūno kultūros institute Airinės mama  Daiva (Dudurytė, g. 1968 m.) taip pat daug sportavo, mėgėjiškai žaidė krepšinį.

Beje, reportažus LNK televizijai rengia Airinės teta ir krikšto mama Asta Dudurytė.

Airinė gimė 1992 metais. Ji  turi 1994 metais gimusį brolį Dominyką.

Rašinio pradžioje jau buvo minėta, kad XIX amžiaus pabaigoje Jokūbiškiuose gyvenusiems Jokūbui ir Elžbietai Palšiams Airinė yra penktos kartos Palšių atžala.

Kaune gimusi Airinė jau nuo penkerių metų lankė baletą, šokio studiją, grojo pianinu, fleita, dainavo chore. Ji yra dviejų Dainų švenčių dalyvė.

2014 m. Airinė baigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos bakalauro studijas. Ekonomikos fakultete pradėtos magistrantūros studijos kol kas nebaigtos. Šiandien daug laiko jai atima sportas.

Airinė šuolyje. Ar girdit, kaip ūžia tribūnos? Palšių albumų nuotr.

Pakviesta ji mielai dalyvauja fotosesijose ir madų pristatymuose. Airinė galėtų suktis grožio ir mados pasaulyje, bet ji pasirinko sportininkės kelią. O jis fantastiškas.   Šuolių į aukštį sektoriuje A. Palšytė skynė pergales nuo pat paauglystės. 2011-aisiais peršokusi 196 cm aukštį, A. Palšytė   pakartojo 17 metų senumo Lietuvos rekordą.

Vėliau prasidėjo pergalės stipriausiose jaunių, jaunimo varžybose. 2017 m.  Europos uždarų patalpų čempionate ji tapo pirmąja aukso medalį iškovojusia lietuvaite ir buvo pripažinta geriausia  metų Lietuvos sportininke.

Kiti Airinės titulai: Nacionalinė čempionė, Europos jaunimo vicečempionė, Europos U23 vicečempionė, 2011 m. Universiados vicečempionė, 2015 m. Universiados čempionė.

Lina

Airinė turi pusseserę Liną. Abiejų merginų  proprosenelis buvo tas pats Jonas Palšis (1880–1944). Jonas Palšis su žmona Juzefina Linkute sulaukė 5 vaikų. Iš jų Algirdas Teodoras Palšis (1913–1990) su žmona Marija Kregždaite iš Aulių (1915–2003) susilaukė sūnaus Rimgaudo (1943–2003) ir dukters Irenos (Ulinskienės, g. 1945 m.). Laikui bėgant Rimgaudas tapo Airinės seneliu, Irena – Linos močiute.

Airinė ir Lina – įžymiosios Palšių atžalos. Palšių albumų nuotr.

Ištekėjusios už   Alfredo Ulinsko (g. 1944 m.) Irenos šeimoje 1969 metais gimė duktė Daiva.  Ši ištekėjo už Afganistane 1986–1987 m. kariavusio Evaldo Jurevičiaus. 1994 metais gimė duktė Lina. Ji turi sesę Laurą, brolius Kajų ir Nojų bei seserėčią Eleni. 

Dar būdama trejų Linutė  pradėjo dainuoti vaikų grupėje „Tu ir Aš“. Po dar dviejų metų ji jau suokė  šou grupėje „Saulės vaikai“.

„Atėjo“ eilė operai.  Ir 5 metų „primadona“ už rankutės atvedama  į  Kauno muzikinį teatrą. Čia O. Hammersteino ir R. Rodžerso miuzikle “Muzikos garsai”, o  vėliau – ir  Ž. Bize operoje “Karmen” ji vaidina ir dainuoja vaikiškus vaidmenis.

Bet tuo jos siurprizai  nesibaigia. Nuo 6 metų ji jau lipa į džiazo scenas. Tarptautiniame vaikų pop džiazo konkurse “Baby sing” ji  pelnė I vietą. Su įžymiais šio žanro atlikėjais Lina pasirodo festivalių “Kaunas jazz”, “Birštonas jazz”, “Vilnius Band”, Pažaislio muzikos festivalio džiazo scenose.

Ji matoma  įvairiuose televiziniuose projektuose:  „Dainų dainelė“ (tapo laureate), TV3 Nomedos išsipildymo akcijoje, TV3 „Tau, mama“ ir kt.  2000 m. Lina dalyvavo Ostankino televizijos (Maskva, Rusija) muzikinio konkurso „Utrenniaja Zvezda“ finale.

2001 m. pirmą kartą Lietuvos muzikinėje istorijoje Lina atstovavo savo šaliai Bolonijoje vykusiame muzikiniame vaikiškos dainos autorių konkurse „Zecchino D‘Oro“. 2003 m. kaip svečias ji su „Saulės vaikais“ dainavo Vaikų eurovizijos nacionalinės atrankos finale Rygoje. 2006 metais tapo LTV muzikinės laidos „Mažųjų žvaigždžių ringas“ nugalėtoja.

2010 m. šlagerių konkursas Šventojoje. Su Lietuvos simfoniniu orkestru dainuoja Lina. Tuomet šlagerių karaliumi ir karaliene tapo Merūnas Vitulskis ir Daiva Genyte. Vicekaraliais buvo išrinkti Radžis su Lina. Palšių albumų nuotr.

Be koncertų Lietuvoje Lina dainavo Taline, Sankt Peterburge, Maskvoje, Zlaty Piasky (Bulgarijoje), Čenstohove (Lenkijoje), Bolonijoje (Italija), Berlyne, Los Angeles (JAV, Hollywood) ir kitur. Iš kur tiek atkaklumo  5–10 metų mergaitėje ?

Daugiau nei prieš 10 metų  Lina Jurevičiūtė atstovavo Lietuvai Vaikų eurovizijoje. Ji,  daugeliui žinoma Lina Joy slapyvardžiu, buvo pirmoji Vaikų eurovizijos nacionalinės atrankos nugalėtoja.  Jos populiarumas dar paaugo kai 2007-aisiais Roterdame (Nyderlandai) vykusioje  Vaikų eurovizijoje: su savo daina „Kai miestas snaudžia“ ji užėmė tryliktą vietą.

Dar besimokydama 11-oje klasėje  pagal mainų programą  pasimokyti anglų kalbos Lina išvyko į išsvajotas JAV. Čia metus ji mokėsi  Niujorko menų mokykloje ir turėjo galimybių studijuoti net keliuose Niujorko universitetuose. Tačiau Lina išvyko į Londoną. Po kelerių metų čia  baigė televizijos ir kino industrijos specialistus ruošiančią aukštąją mokyklą ir įsidarbino  kūrybinėje vaizdo kūrimo kompanijoje. Londonas iš pagrindų pakeitė jos gyvenimą. „Europos kultūra ir žmonės man tikrai kur kas labiau prie širdies“, – pasakojo 24-metė Lina Jurevičiūtė.

Čia Lina Jurevičiūtė susidraugavo su  britu Jasonu de Vyea. Ir taip savo gyvenimo be scenos neįsivaizdavusi Lina atlikėjos karjeros atsisakė. Ir liko bendrauti su  kinematografija ir joga – indų filosofijos mokymu.

Šių metų balandį Indijoje vykusiuose kursuose  ji gavo savo pamėgtos jogos instruktorės tarptautinį sertifikatą. Šiuo metu joga yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Savo klientus ji priima nuomojamoje salėje.

Nuo šių metų birželio Lina su draugu  gyvena Barselonoje. Ji – su įvairiais projektais ir kūrybinėmis kompanijomis dirbanti, laisvai samdoma prodiuserė. Jasonas – kompanijos RUN TV ir filmų prodiuseris.

Lina tikisi, kad jos gyvenime tai  ne paskutinė stotelė. Neatmetama ir grįžimo į Lietuvą galimybė.

*

Taigi, susipažinom su dviem net „svetimoj šalelėj“ žinomomis jaunomis panelėmis. Tai štai kokius „zemliokus“ turi Biržai… Tik ar jos pačios žino, kad jų šaknys Biržų krašte? Ar lankosi Biržuose, kurių Dvaro gatvėje jau 96 metai stovi jų protėvių statyti, buvę akcinės bendrovės „Agluona“ pastatai. Ar nulenkia galvas Biržų evangelikų ir Jokūbiškių kapinėse amžino poilsio atgulusiems Palšiams?

Pabaigai pafantazuokim. Biržiečiai savo kraštietes pasikviečia į Biržus. Tikrai būtų įdomu. O gal kam braška sąnariai – gal reikia jogos pratimų? Pastovėti ant pakaušio (žiūr. nuotrauką) jums padės Lina. Juokauju. Tarp kitko. Linos močiutė jau laukia Kalėdoms į Kauną atvažiuosiančios.

Už šiam rašiniui suteiktą informaciją ir nuotraukas nuoširdžiai dėkoju Linos močiutei p. Irenai Ulinskienei ir mamai Daivai Jurevičienei.

Borisas JANUŠEVIČIUS

Tags: , , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.