Tenka rauti invazinių uosialapių klevų kelmus

2018-10-05 | Kategorija: Palėpė

Nupjauti uosialapiai klevai iš šaknų išleido daug atžalų. Felikso Grunskio nuotr.

Kova su invaziniais augalais nėra lengva. Kelis dešimtmečius kaunamės su Sosnovskio barščiu, gausialapiais lubinais… Turime pakelėse, parkuose prisisodinę uosialapių klevų. Jie plinta, stelbia mūsiškius. Todėl šiuos medžius galima be gailesčio ir valdžios leidimų pjauti. Kelios dešimtys, o gal keli šimtai uosialapių klevų buvo pasodinta abipus Biržų–Germaniškio plento. Dalis klaikiai atrodančių pasenusių medžių tebeauga. Dalį uosialapių klevų, augusių kelio apsaugos juostoje, nupjovė ir jų kelmus sunaikino kelininkai. Tačiau dešinėje kelio pusėje, važiuojant nuo Biržų Germaniškio link, šie invaziniai medžiai liko keroti. Pasak kelininkų, jie auga privačiose žemėse, ne kalio apsaugos zonoje. Ypač klaikiai šie uosialapiai klevai atrodo rudenį ir žiemą, kai būna be lapų.

 

Dalį medžių nupjovė

Šiemetę žiemą ir pavasarį palei Biržų–Germaniškio plentą ir dešinėje pusėje, privačiuose sklypuose, buvo nupjautos kelios dešimtys uosialapių klevų. Pakelė prašviesėjo, tačiau dalis klaikiai atrodančių pakelės medžių liko. Nors visi tarsi žinome, jog uosialapiai klevai yra invaziniai augalai, todėl juo būtina sunaikinti. „Kodėl nepajėgiama išpjauti kraštovaizdį darkančių visų pakelės invazinių uosialapių klevų?“ – pavasarį klausėme savivaldybės specialisto Vaido Viederio, kuris yra savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas.

Felikso Grunskio nuotr.

V.Viederis aiškino, jog pakelėje augantys uosialapiai klevai auga 12 savininkų sklypuose. Trijuose sklypuose invaziniai augalai nupjauti, o kituose sklypuose medžiai tebeauga. Pasak specialisto, visi savininkai žino, jog tuos invazinius medžius reikia sunaikinti, tačiau dalis medžių tebeauga.

Uosialapių klevų mediena nėra vertinga. Tinka tik malkoms, tad nelabai kas nori dėl malkų pakelėje vargti. Taip šie medžiai plinta. Net Biržuose keli jau auga.

 

Invaziniai skriaudžia vietinius

Invaziniai augalai sparčiai plinta už natūralių mūsų augimviečių. Invaziniai augalai, įsikūrę svetimose vietose, daro žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkiui, kraštovaizdžiui, ekonomikai. Jie  dažniausiai greitai dauginasi, prisitaiko prie įvairių gamtinių sąlygų, neretai plinta be žmogaus pagalbos. Lotyniškas žodis invazija reiškia užpuolimą, įsiveržimą. Tačiau iš tikrųjų invaziniai augalai mūsiškių augalų patys neužpuolė. Ne kartą mes patys tuos augalus atsivežėme – dėl egzotikos, grožio ar tariamos ūkinės naudos. Ir palikome likimo valiai, nesuvaldėme jų plitimo. Todėl turime skaudžias pasekmes. Kovojame su Sosnovskio barščiu, o kažkada manėme, kad iš to pasakiškai greitai augančio barščio turėsime daug vertingo pašaro. Atsivežėme, o dabar kelis dešimtmečius šio pavojingo sveikatai augalo įveikti negalime.

Dėl grožio prisodinome gausialapių lubinių. Ir vėl ta pati pasaka. Nebegalime jų sunaikinti.

Uosialapiai klevai Lietuvos parkuose pradėti sodinti dar tarpukariu. Kai kuriais duomenimis, apie 1930–1936 metus. Susižavėta jais, nes greitai auga. Tačiau greitai ir pasensta. Jau po dvidešimties metų augimo nebetenka savo grožio. Uosialapių klevų tėvynė – Šiaurės Amerika. Ten gal niekas ant jų nepyksta. O štai Lietuvoje uosialapiai klevai išstumia mūsiškius augalus.

Kenkia žmonių sveikatai. Uosialapių klevų žiedadulkės sukelia alergiją, kuri dar vadinama polinoze ar šienlige. Uosialapiai klevai plinta labai lengvai, nes vaisius išnešioja vėjas ir vanduo.

Augalai atėjūnai sparčiai įsitvirtina ir nustelbia vandens telkinių pakrančių buveines, kelia grėsmę vietinėms augalų rūšims. Gamtininkai pastebi, kad uosialapių klevų negraužia mūsiškiai vabalai. Jų ūgliais nesimaitina nei kiškai, nei stirnos. Pro uosialapius, kaip pro tuščią vietą praeina net nelabai išrankūs bebrai. Net mūsiškiai paukščiai svetimžemiuose medžiuose lizdų nesuka.

 

Tenka rauti kelmus

Uosialapius klevus sunaikinti nėra paprasta. Mat juos nupjovus, iš kelmų išauga daug atžalų, kurios sudaro brūzgynus. Todėl nupjovus uosialapį klevą, būtina sunaikinti ir jo šaknų sistemą. Tai padaryti galima į kelmus įkalant kapsules su herbicidais arba herbicidais nudžiovinant medžius ir tik tada juos pjaunant.

Vien pjovimu invazinių medžių įveikti nepavyko – tenka rauti kelmus su atžalomis. Felikso Grunskio nuotr.

Neilgai džiaugėmės ir šiemet po nupjautų uosialapių klevų prašviesėjusia pakele palei Biržų–Germaniškio plentą. Mat iš kiekvieno nupjauto medžio kelmo ir jo šaknų į viršų šovė po keliolika ar net kelios dešimtis vešlių atžalų. Naikinamas medis tarsi pašėlo. Kaip pasakų slibinas nukirstas galvas ataugina, taip uosialapiai klevai vietoje vieno nupjauto kamieno krūvas atžalų užaugino.

Šią savaitę į kovą su pakelėje atžėlusiais uosialapiais klevais stojo „Biržų linų puošto“ mechanizatoriai. Jie galinga technika kelmus su visomis atžalomis rovė. Panašu, kad bent dalis pakelės nuo invazinių medžių išsivaduos visiems laikams. Ūkininkas galės įdirbtoje žemėje javus ar žolę pasėti. Gal toks pavyzdys įkvėps ir kitų sklypų savininkus pakelę nuo uosialapių klevų išvaduoti?

Feliksas GRUNSKIS

,,Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.