Mano brangiausias mokytojas. Koks jis?

2018-10-05 | Kategorija: Įžvalgos

Spalio 5-ąją minime Tarptautinę mokytojo dieną. Ši diena paskelbta ir minėtina UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. „Biržiečių žodžio“ pašnekovai dalinasi mintimis apie savo mokytojus, pedagogo darbą ir mokinių svajonių mokytojus.

Povilas KLEZYS, Spitrėnų Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės parapijos klebonas:

Esu Biržų 1-os vidurinės mokyklos  XIII laidos absolventas. Mokyklą baigiau 1975 metais. Iš moksleiviškų dienų man pirmiausia išplaukia pirmosios mokytojos Skrinienės motiniškas veidas. Mes, pirmokėliai, be darželių susirinkome į pirmąją klasę nedrąsūs, išsigandę. Ji, anos kartos Smetonos laikų mokytoja, mus globojo. Jautėme jos motinišką gerumą. Vis nepamirštu, kaip mes su klasioku jai padėdavome rudenį skinti obuolius. Mokytoja mums už talką atriekdavo salintos duonos ir atrėždavo bryzą lašinių. Taip gardu… Buvo bedievystės laikai. Mūsų mokytoja kartą ir sako: būsite spaliukais, Lenino anūkais, vaikeliai. Parodė mums ženkliuką. Ženkliukas toks gražus, su garbanotu vaikučiu. Užrašė ir mane. Nors mama nuo mažų dienų mums primindavo: niekada nesirašykite į jokias partijas! Grįžtu po prirašymo namo patenkintas ir pasidžiaugiu: „Aš – Lenino anūkas!“ Motina iškart suprato koks… Pas mus gyveno močiutė, mama paaiškino man: aš bobutės, o ne Lenino anūkas, todėl kitą rytą nuėjęs mokyklon būtinai turiu pareikalauti, kad mokytoja išbrauktų iš spaliukų sąrašų. Bėda – kaip pasakyti. Drožiu rytą mokyklon ir ruošiu pamokslą. Iš Saločių gatvės į mokyklą, rodos, toks ilgas kelias. Skambutis pamokai. Į klasę įeina mokytoja. Nubėgu prie jos ir pradedu raudoti: „Nebenoriu būti Lenino anūku“. Mano mokytoja – anos kartos, suprato. Paglostė man galvelę ir nuramino: „Tu nebe Lenino anūkas, Poviliuk“. Man nuo širdelės nukrito labai sunkus akmuo.

Vėliau turėjau ir kitų puikių mokytojų. Istorikę, klasės auklėtoją Genovaitę Dambrauskaitę. Ji mokykloje buvo įkūrusi muziejėlį. Bet užkliuvo patriotiškumas ir muziejėlį panaikino. Auklėtoja mus mokė šokti, vesdavo mandagumo pamokėles. Mokytojas Juozas Černiauskas – griežtas, reiklus, bet jį mylėjome. Medžio darbų, drožybos mus mokė darbų mokytojas Juozas Šlažys. Automobilio vairavimo pamokas dėstė mokytojas Jonas Gumbelis.

Augau tikinčioje šeimoje ir savo mokytojams dėkingas: jie manęs nežemino, nevertė stoti į pionierius, komjaunimą.

Pirmąją mokytoją Skrinienę, kol ji gyva buvo, aplankydavau. Ji gyveno Pasvalyje pas dukrą. Kai mokiausi Kunigų seminarijoje, prieš kiekvienas Kūčias atveždavau jai „plotkelių“.  Ji labai džiaugdavosi. Pats mokytojui Juozui Černiauskui aukojau laidotuvių šv. Mišias ir palydėjau į kalnelį. Aukštajame kalnely ilsisi daug mano mokytojų, palikusių širdy gilų pėdsaką. Juos prisimenu maldoje.

 

Gediminas JANELIŪNAS, Germaniškio daugiafunkcio centro direktorius:

Baigiau Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą. Turėjau puikų klasės auklėtoją Vytautą Simonavičių. Jis laikėsi savo žodžio, reiklus, teisingas.

Didelės svajonės būti mokytoju neturėjau, bet labai patiko istorijos mokslai. Baigiau tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Biržų rajone dirbu nuo 1981-ųjų metų. Buvo laimė susipažinti ir pažinti mokytoją Janiną Pilėnienę.  Ji man padarė didžiulį įspūdį. Mokiniai, kurie turėjo šią mokytoją, turėtų būti laimingi.

Mokytojai ir jų mokiniai keičiasi. Į kurią pusę? Žiūrint kokiu matu matuosime. Mokinių šuolis į aukštį dėka šiuolaikinių technologijų. Šių dienų mokiniai daug keliauja. Bet iš kitos pusės, priklausomybė nuo tų technologijų žeidžia vaikų sielas, jie praranda jautrumą. Nebeskaito knygų. Pagal emocinį intelektą tai – šuolis atgal.

Kokie šių dienų mokytojai? Išvarginti. Sovietiniais laikais buvo pernelyg daug sąstingio, reikėjo liežuvį laikyti prikandus, bet viskas buvo aiškiau, nebuvo tiek nerimo ir viešų patyčių. Pradedant aukščiausios valdžios vyrais ir baigiant… Ką reiškia tokia jų idėja iki 2025 metų pakelti mokytojo profesijos prestižą? Juk tie patys valdžios vyrai lankė mokyklas, juos mokė tie patys mokytojai. Šių dienų mokytojai išvarginti ir fiziškai, ir dvasiškai. Galėtų juos išleisti anksčiau į užtarnautą poilsį.

 

Vitalija JABLONSKYTĖ, gydytoja:

Gyvenimo kelyje sutikau daug šaunių mokytojų. Mokytojo profesija – viena iš kilniausių. Juk ir po daugelio metų, sutikęs savo mokytoją, su juo sveikiniesi kaip anksčiau: „Laba diena, mokytoja (au)“. Niekad neužmirštu savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Janinos Pangonienės iš Juliaus Janonio vidurinės mokyklos internato laikų. Šilta, nuoširdi, artima. Neįžeis. Kaip motina. Jos balsas švelnus, niekuomet nepakels tono. Nepatogu per jos pamoką net sukosėti. Mokytoja pasakoja apie rašytoją, nagrinėja kūrinį, o klasėje mirtina tyla. Ji taip užburdavo, kad norėdavau jog pamoka tęstųsi ir tęstųsi… Mokėmės anais laikais, bet ši mokytoja pradėdavo kalbą ir kartais nagrinėdavome kūrinius, rašytojus, kurių nebuvo to meto mokymo programose, bet apie juos privalėjome žinoti.

Susitikdavome  vėliau gatvėje. Pasisveikindavome. Ji nusišypsodavo.

Vienuoliktoje klasėje persikėliau mokytis į Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas buvo Jonas Laucė. Įdomus, charizmatiškas. Labai laukdavau jo pamokų. Mokytojas Laucė niekada nestovėdavo priešais klasę. Jis vis vaikščiodavo iš vieno klasės galo į kitą, rankose laikydamas ir vis sukiodamas tušinuką ir pasakodavo, pasakodavo. Deja, po kelių mėnesių mūsų mokytojas iš mokyklos dingo. Ir mes nežinojome kur.

Kartą jau medicinos instituto studentė pamačiau mokytoją Laucę vėl Biržuose. Mano mokytojas žingsniavo gatve su šluota po pažastimi.  Žingsniavo aukštai iškėlęs galvą. Orus ir nepalaužiamas. Mokytojas į mokyklą jau nebesugrįžo. Dirbo kroviku. Jonas Laucė – ne tik mokytojas, bet ir kelių knygų autorius, prozininkas. Vėliau perskaičiau savo buvusio mokytojo knygas ir radau visus atsakymus į klausimus kodėl ir kur mano mokytojas buvo dingęs, kiek jis iškentėjęs. Bet nepalūžęs.

 

Greta STYRAITĖ, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentė:

Didžiausią įspūdį man paliko istorijos mokytoja Audronė Garšvaitė. Ji buvo ir mano klasės auklėtoja. Ši mokytoja visada mokėdavo mane sudominti istorijos pamokomis savo išraiškingais ir gyvybingais pasakojimais. Ypač – Lietuvos istorija. Kai mokytojas myli savo dėstomą dalyką, tai perduoda tai ir savo mokiniams. Ji buvo griežta, tačiau tuo pačiu mokėjo išlaikyti ir  palaikyti draugišką ryšį su mokiniais. Ir pajuokauti. Prireikus pagalbos tiek moksluose, tiek kitose gyvenimo srityse visada galėdavau kreiptis į ją pagalbos. Ji visada surasdavo laiko mokiniams.

 

Ieva MASKOLIŪNAITĖ, Medeikių vaikų globos namų socialinė darbuotoja:

Žmogus, kuris dar iki šiol lieka įstrigęs kaip puikaus pedagogo pavyzdys, man – Biržų „Saulės“ gimnazijos rusų kalbos mokytoja Jadvyga Džiugienė. Nes ir po kelių metų galiu patikinti: rusų kalbą išmokau būtent pas šią mokytoją. Žavi ne vien tik šios mokytojos profesionalumas. Ir tai, kad visuomet galėdavai pas ją ateiti pasikalbėti, jei tik iškildavo sunkumų. Ji niekada neatsisakydavo padėti bei išklausyti. Retai sutiksi mokytoją, su kuriuo dar ir gali taip nuoširdžiai pasikalbėti. Ji labai ryški asmenybė, kuri iki šiol man kelia susižavėjimą ir pasitikėjimą. Mokyklą baigiau prieš ketverius metus, bet ir dabar sutikus ją labai malonu pabendrauti. Mokytoja visada suteikia šiek tiek optimizmo!  Manyčiau, kad ši mokytoja stengiasi būti bičiule kiekvienam mokiniui. O to iš pedagogo ir nori kiekvienas mokinys.

 

Pašnekovus kalbino Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Reginos Vaičekonienės ir šeimos albumų nuotr.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.