Latvijos ir Lietuvos pasienyje liepsnojo aukurai

2018-09-25 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Iš Germaniškio į Skaistkalnę švęsti Baltų vienybės dienos. Reginos Vaičekonienės nuotr.

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną rugsėjo 22-ąją (1236 m.) paskelbė Baltų vienybės diena. Lietuvos ir Latvijos pasienyje ant Nemunėlio (Memelio) tilto šventės švęsti susitiko kaimynai. Baltų vienybės diena sutampa su rudens lygiadieniu, todėl prisiminti ir protėvių papročiai.

Rugsėjo 22-osios vakaras. 18.46 min., kai saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką, Germaniškyje, viename Nemunėlio krante, ir Skaistkalnėje, antrame Nemunėlio (Memelio) krante, būriuojasi žmonės. Su savo valstybių vėliavomis, tautiniais kostiumais. Su muzikos instrumentais. Ir vienoje, ir kitoje upės pusėje sukrauti aukurai, laužai laukia šventinės kibirkšties. Ir latviai, ir lietuviai išsirikiavę nekantrauja. Gal kitoje upės pusėje savo žemėje ant tilto kaimynai jų jau laukia?

Germaniškiečius draugiškai palaiko Nemunėlio Radviliškio Onos Milienės senelių globos namų kolektyvas „Santaka“. Yra biržiečių, rinkuškiečių, obelaukiečių, parovėjiečių. „Santakos“ kolektyvo vadovė Zita Beliakienė – šios akcijos iniciatorė. Baltų vienybės diena Latvijos ir Lietuvos pasienyje minima nebe pirmus metus. Ir šiemet skaistkalniečiai ir germaniškiečiai įsijungė į  pasaulinę Baltų ugnies sąšauką. 2018-ieji Latvijai ir Lietuvai – išskirtiniai metai. Lietuva jau atšventusi, o Latvija dar ruošiasi švęsti savo valstybių atkūrimo šimtmetį.

Vėliavnešiai iš Lietuvos pusės skaistkalniečiams neša tris: Vytį, trispalvę ir Biržų vėliavas. Pasiruošę ir keletą baltų simbolių. Taškas įprasmina visa ko pradžią, kilmę. Trikampis – vandenį, vyrą ir moterį. Rombas – ugnį, žemę, saulę, dieną. Skritulys – amžinybės, ištikimybės simbolis. Kapelos muzikantai suka polką.

Baltų vienybės diena ant Nemunėlio (Memelio) tilto Latvijos ir Lietuvos pasienyje. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Skaistkalniečiai atvyko pirmieji. Jie stoviniuoja savo pusėje, viduryje tilto. Šūksniais sutinka lietuvius. Visi džiaugiasi: labai smagu susitikti ant vienybės tilto Žiemgalių žemėje. Tiltas simbolizuoja vienybę. Baltų vienybės atspirties taškas – Saulės mūšis.

Ant tilto visi rikiuojasi ratu, pagal saulę. Neperžengdami savo žemių ribų. Giedamas Latvijos, o vėliau ir Lietuvos himnai.

Skaistkalniečių delegacijoje daug valdžios atstovų. Įkvepiantį sveikinimo žodį apie tai kokia svarbi dviems tautoms baltų atmintis ir vienybė taria Vecumniekų administracijos direktorius Guntis Kalnins, Skaistkalnės seniūnė Ineta Skusta, Skaistkalnės kultūros namų darbuotoja Liga Balciune ir kiti.

Kultūros darbuotoja Zita Beliakienė perduoda Biržų rajono savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno linkėjimus: meras Baltų vienybės dieną švenčia Jelgavoje ir nesuspės grįžti. Biržų krašto valdžiai atstovauja Seimo nario Audriaus Šimo padėjėja Eugenija Prokopavičienė, Germaniškio kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Klyvienė.

Skaistkalniečiai ir germaniškiečiai pasikeičia suvenyrais. Su latvių liaudies melodijas grojančių muzikantų palyda visi – Latvijos žemėn. Memelio (Nemunėlio) pakrantėje suliepsnoja vienybės aukuras. Prie aukuro istorinę pamoka veda skaistkalnietis mokytojas Arvo Karelsons. Jis primena: Baltų vienybės diena  Latvijai – valstybinė šventė. Lietuvai – atmintina diena. Baltų vienybės diena Latvijoje prisiminta 1986 metais. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Arvo Karelsons džiaugiasi: ši upė nuo seno ne skiria, bet jungia  ir vienija žiemgalių žemes, dvi valstybes. Ant šios upės tilto susitiko ir dviejų Respublikų prezidentai: Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Latvijos prezidentas Valdis Zatleris.

Mokytojas Arvo iš poezijos knygos perskaitė keletą eilėraščių, kuriuose protėvių baltų dvasia, jų gyvenimo atspindžiai. Nuo skaistkalniečių aukuro germaniškiečiai užsidega savo fakelus. Neš ugnį Lietuvos pusėn, savo aukurui. Visą kelią dainuoja ir groja „Santakos“ kapela.

Germaniškio parke latvių dainininkėms niūniuojant dainą apie ugnį suliepsnoja laužas. Nemunėlio Radviliškio kraštotyrininkas Evaldas Timukas prisimena baltų istoriją, savitumą ir Nemunėlio Radviliškio apylinkių archeologinius radinius. Juos net demonstruoja. Kultūros darbuotoja Zita Beliakienė pateikia staigmeną – atneša pilną pintinę baltiškų muzikavimo instrumentų. Kas nori, tas jais groja. Baltiškų protėvių muzikavimo instrumentų, tik medinių, pasiruošę ir svečiai iš Latvijos. Koncertas ne planuotas, bet įspūdingas.

Prisimenami ir rudens lygiadienio papročiai. Deivei Gabjaujai, javų deivei, aukojamas gaidys, duonos kepalas, grūdai, druska. Visas aukas – laužo liepsnai.

Jeigu latvės šeimininkės Baltų vienybės dienai suspaudė ir vaišėms dalino varškės sūrį, tai germaniškiečiai pasirūpino žuviene. Virė ją čia pat ir dalino karštą.

Latviai ir lietuviai šventę ir toliau kūrė patys. Dainavo, grojo, vaišinosi.

 

Regina V AIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.