Europos paveldo dienos Biržuose

2018-09-20 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Ekskursija po tarpukario Biržus

2018 m. visoje Europoje vyksta renginiai, akcentuojantys kultūros paveldo įvairovę. Europos Parlamento ir Europos Tarybos paskelbtų Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti kuo daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti bendrystės jausmą.

Šiais metais Lietuva švenčia valstybingumo atkūrimo 100-metį, todėl renginiai buvo skirti ir šiai progai paminėti. Europos kultūros paveldo metai Lietuvoje ypatingą dėmesį skiria modernizacijos ženklams tarpukario Lietuvoje, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei.

Renginiai Biržuose

 

Šiemet Europos paveldo dienos Biržų rajono savivaldybėje buvo minimos rugsėjo 14–15 dienomis. Jų tema ir pagrindinis renginių leitmotyvas – „Tarpukario Biržai. Modernėjantis kraštas, miestas ir žmonės“. Šia proga Biržų krašto muziejus „Sėla“ bendradarbiaudamas su  Biržų rajono savivaldybe, dalyvaudami Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuojamame projekte, parengė ir išspausdino 16 puslapių gausiai iliustruota knygelę „Modernėjantys tarpukario Biržai“ su žemėlapiu apie Biržų mieste esančius lietuviškojo modernizmo architektūros stiliaus pastatus.

Filmukų peržiūroje dalyvę Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius įvertino  mokinių kūrybinius ieškojimus ir išsakė nuomonę apie išliekamąją filmukų vertę pagyrė moksleivius už entuziazmą, originalias mintis ir pastangas įamžinant paveldą.

Rugsėjo 14 d., Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje vyko viktorina „Tarpukario Biržai. Miestas ir žmonės“. Joje dalyvavo net 65 moksleiviai, susiskirstę į 11 komandų iš „Saulės“ gimnazijos, „Aušros“, Kaštonų pagrindinių mokyklų. Moksleiviams teko atsakyti į penkias dešimtis klausimų apie Biržų istoriją, išversti į dabartinę lietuvių kalbą senovinius posakius, atspėti iš nuotraukų fragmentų pastatus, arba žiūrint į senas nuotraukas pasakyti, koks tai iki mūsų dienų išlikęs paveldo objektas. Visi gausūs Protų mūšio dalyviai buvo apdovanoti prizais su Biržų simbolika.

Vakare Europos paveldo dienų organizatoriai pakvietė biržiečius į ekskursiją „Modernėjantys tarpukario Biržai“. Trys dešimtys miestelėnų susipažino su tarpukario modernizmo lietuviškuoju architektūros stiliumi, iš naujo „atrado“ ir naujai pažvelgė į šimtus kartų matytus šio stiliaus pastatus. Ekskursijos metu papasakota apie Karolį Reisoną, Mykolą Songailą, Vytautą Žemkalnį-Landsbergį, Feliksą Vizbarą, Povilą Viliūną ir kitus žymiausius Lietuvos architektus, palikusius savo pėdsakus Biržuose.

Šimtmečio ženklai aplink Biržus

 Rugsėjo 15 d., šeštadienį, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai pakvietė biržiečius į jau tradicinę pažintinę kelionę, skirtą Europos paveldo dienoms, „Šimtmečio ženklai aplink Biržus“. Pagrindiniai numatyto maršruto punktai: Biržai – Pabiržė –  Kraštai – Gulbinai – Gulbinėnai – Likėnai.

Muziejininkė Emilija Raibužytė – Kalninienė supažindino kelionės dalyvius su tuometine Lietuva, jos gyvenimu. Beveik 50 ekskursijos dalyvių apžiūrėjo neogotikinę Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą pagal inžinieriaus Florijono Vyganovskio projektą. Visus užėjusius pasitiko užrašas „Laisva Lietuva 1918–II–16“, 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, ir 1932 m.- vyskupui M. Valančiui. Romualda Butkevičienė Pabiržės bažnyčioje vargonais pagrojo Teodoro Brazio kūrinį „Petro laivas plauks kaip plaukęs“, o prie brolių Budriūnų namelio papasakojo muzikų Budriūnų istoriją.

Aplankyta Gulbinų geležinkelio stotis (siaurukas Šiauliai  – Biržai buvo nutiestas 1921 m.). Prisiminimais apie kelionę siauruku iš Biržų į Gulbinus pasidalino bibliotekininkė Liuda Prunskienė. Gulbinuose į bendruomenės namus pakvietė, pavaišino ir šio kaimo istoriją papasakojo Gulbinų bendruomenės pirmininkas Vytautas Taura ir jo žmona Valerija Taurienė.

Nedaug biržiečių iki šiol buvo lankęsi dabar Pasvalio rajone esančiame Gulbinėnų dvare.  Šis dvaras garsėjo nuo XVIII a. Tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Nuo 1925 m. iki 1941 m. Gulbinėnų dvaro rūmai priklausė generolui Kaziui Ladigai. Jis stengėsi sukurti modernų ūkį, paversti dvarą tikru apylinkės kultūros centru. Kazio Ladigos rūpesčiu, Gulbinėnuose buvo įsteigtas pašto skyrius, parduotuvė, kelios kalvės, nutiesti keliai, įsteigti papildomi pradžios mokyklos skyriai. Didžiausios vietinių gyventojų paramos jis nusipelnė savo dvare įkurdamas koplyčią, vėliau paremdamas bažnyčios statybą ir parapijos kūrimą. Šiuo metu Gulbinėnuose yra išlikę 10 pastatų: rūmai, svirnas, padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai. Dvarą puošė 16 ha parkas. Tvenkiniai buvo apsodinti akacijomis, šokių aikštelė – liepomis.

 Įdomiausia biržiečiams buvo, kad apie šio dvaro istoriją ir jo savininką generolą K. Ladigą papasakojo dvi jo dukros ir anūkas, specialiai į susitikimą su biržiečiais atvykę iš Vilniaus: Joana Ladigaitė – Ardžiūnienė ir Marija Ladigaitė – Vildžiūnienė bei anūkas Linas Ladiga.

Grįždami ekskursijos dalyviai Gerkiškiuose prie paminklo žuvusiems pokario metais uždegė žvakutes, o kelionę baigė apžiūrėdami tarpukario Lietuvoje pastatytos Likėnų sanatorijos pastatus ir parką.

 

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ir Biržų rajono savivaldybės informacija

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.