Justinos gyvenimo momentai

2018-09-14 | Kategorija: Susitikimai

Editos Mikelionienės nuotr.

„Visada keliauju su savo nameliu. Į jį galiu pasikviesti draugų, įlįsti ir pabūti pati su savimi“, – sako pasisvečiuoti į gimtuosius Biržus iš Los Andželo sugrįžusi Justina Brazdžionis. Matyt, to namelio pavadinimas yra širdis, į kurią Justina talpina savo tėviškę, namus Los Andžele, šeimą, kurioje auga du vyrai Adomas ir Matas, meilę teatrui, piešimui ir gyvenimo momentams. „Momentai“, taip vadinasi Justinos darbų paroda „Portfolio“ galerijoje, kurios atidarymas – poryt.

 

Biržai – Justinos centras

Justina išeivijoje Los Andžele gyvena tryliktus metus, ten sukūrė šeimą, augina du sūnelius. Tačiau nejaučia nuotolio nei laiko, nei atstumo, kuris būtų atskyręs ją nuo tėviškės, lietuvybės.

– Man Biržai – centras. Visi keliai veda pro čia, viskas ranka pasiekiama. Kažkada, kai išvažiavau mokytis į Vilniaus teatro ir muzikos akademiją aktorystės, turėjau kompleksą dėl savo tarmės, dėl to, kad esu iš mažo miestelio. Paskui supratau, kad klystu. Niekada nesigėdiju pasakyti, kad esu lietuvė, iš Biržų, kad Biržus būtina aplankyti. Biržai yra giliai manyje, – sako Justina.

Justina Brazdžionis su sūneliu Matuku. Editos Mikelionienės nuotr.

Teatras

Los Andžele Justina įkūrė teatrą „Just milli’n Araund“, kas lietuviškai reiškia „binzinėjimas“ – lyg su tikslu, lyg be tikslo. Iš pradžių  po šiuo pavadinimu slėpėsi atvirukų, kuriuos kūrė Justina, kompanija.

– Nuvykusi į Los Andželą pirmiausia bėgau nusipirkti popieriaus ir pieštukų. Piešdama galėjau pabūti su savimi, – pamena Justina.

Tačiau buvusiai Šiaulių dramos teatro aktorei rūpėjo ir teatras. Tuo labiau, kad Los Andžele veikęs lietuvių įkurtas dramos sambūris merdėjo. Pirmasis teatralizuotas renginys buvo skirtas Bernardo Brazdžionio 100 metų gimimo metinėms paminėti.

– Šiauliuose nueidavau į teatrą ir ten viskas būdavo paduota ant lėkštutės: grimuotojai, dekoracijos… Ten pačiai reikėjo daryti dekoracijas, siūti užuolaidas, ieškoti žmonių, kurie sugebėtų nugrimuoti, išmanytų apšvietimą, įgarsinimą… Pati per trylika metų pastačiau tik du spektaklius, nes sunku surinkti į repeticijas dirbančius, didžiuliame mieste išsibarsčiusius lietuvius. Tačiau vyko įvairūs renginiai, poezijos vakarai, nominacijų teikimo ceremonijos. Į mūsų teatrą su programa buvo atvykęs aktorių Storpirščių duetas, rašytojas Donaldas Kajokas, aktorė ir režisierė Birutė Mar, režisierė Olita Dautartaitė ir t. t. Tris kompozicijas sukūrėme kartu su mamyte (Loreta Gasiūnaitė – red. pastaba). Didžiausias projektas buvo įkurti Bernardo Brazdžionio kiemelį, – pasakoja Justina.

 

Bernardo Brazdžionio pėdsakas

Į Los Andželą atostogauti atvyko skulptorius Gintaris Česiūnas. Jam buvo sunku nusėdėti vietoje, todėl kilo mintis: kodėl nesukūrus kokio nors išeivijos veikėjo biusto? Akmenyje buvo įamžintas Bernardas Brazdžionis. Justina pasiūlė biustą pastatyti šeštadieninės lietuvių mokyklos, kur ji tuomet mokytojavo, kiemelyje. Atsirado rėmėjų, kurie šią idėją padėjo įgyvendinti, nors ir netrūko kritikų: kodėl biustas iš akmens, o ne iš marmuro ir panašiai.

– Ėjom atviromis širdimis, todėl atsirado daug pasekėjų. Šalia biusto yra memorialinė siena, kurioje jau įrašyti  teisininko, kultūros veikėjo Prano Lemberto, rašytojos Alės Rūtos, poeto Antano Gustaičio vardai, – džiaugiasi Justina.

O dar labiau džiugina tai, kad šis kiemelis tapo traukos vieta. Kartą naktį jį aplankyti pageidavo du keliautojai iš Lietuvos, kurie į Los Andželą užsuko tik vienai dienai.

 

Piešiniai

Justina sako, kad jos gyvenimas banguoja: jei ne teatras, tai piešimas. Arba atvirkščiai. Nuo paauglystės Justina – ieškotoja. Buvo sportas, drama, paskui – piešimas. Justinos draugai namų sienas puošia jos dar mokykloje kurtais miniatiūriniais piešinukais, kuriuose angeliukai, žmogeliukai, nameliai, teatras ir pan. Dailininkas Vidmantas Jažauskas gabiai merginai siūlė lankyti Dailės skyrių, žadėjo suteikti jai kūrybos laisvę, tačiau taip ir liko. Daugelis bičiulių sako, kad tai į gera: Justinos braižas išliko nepaliestas.

– Man svarbiausia spalvos, mintis, o kompozicijoje yra klaidų. Mano piešiniai animaciniai, o temos keičiasi etapais. Kai gyvenau Biržuose, piešiniuose nebuvo palmių, o kai nuvykau į Los Andželą, atsirado ne tik baltaodžiai, bet ir tamsesnio gymio personažai. Man patinka jūros, žvejų, pliažo tema, vyninių motyvai, kavos pupelių plantacijos, obuoliai. Viskas, ką matau aplinkui. Ten, kur gyvenu, yra senasis Holivudo rajonas. Ten žmonės nebijo savo namus nudažyti ryškiomis, net „zelionkos“ spalvomis. O ir gėlės ten labai spalvingos. Vienos gėlės žiedas – trijų spalvų. Todėl ir mano darbuose yra ryškių spalvų, – pasakoja Justina.

Editos Mikelionienės nuotr.

Momentai

Savo darbus Justina šį kartą atsivežė su savimi. Moteris juokauja: tarpininkavo jos vadybininkė mamytė. Parodą į „Portfolio“ galeriją maloniai priėmė jos savininkė Lijana Judickaitė. Justinos piešiniai „prilipo“ prie šių sienų.

– Los Andžele, dideliame prekybos centre, yra ledų krautuvėlė, kur pardavinėjami ir mano kurti atvirukai. Jie taip tinka toje erdvėje kartu su ledais, – šypsosi Justina.

su ledais ir kava Justinos darbai draugaus ir dabar. Jie galerijai suteikė namų jaukumo. Parodą Justina pavadino „Momentai“. Čia eksponuojami 2014–2018 metų jos piešiniai. Momentus pagauti dideliame mieste labai sunku. Todėl Justina vertina kiekvieną akimirką: bendravimo, žmonių santykių, momentus teatre, pasakose, istorijose ir net politikoje. Justinai labai svarbios taikos su aplinka, gamtos išsaugojimo problemos. Kiekviename Justinos piešinyje galima perskaityti kokią nors istoriją, rasti svarbų gyvenimo momentą. Pati Justina savo darbams skiria miniatiūras.

 

„Paskutinės vakarienės“ tema

Vienas iš mėgstamiausių pačiai autorei piešinių – „Paskutinė vakarienė“. Prie stalo sėdintys žmonės – kvadratinėmis galvomis. Tai – šiuolaikinės technikos įtaka, kai nerandama laiko susėsti kartu, pabendrauti. O kur tų žmonių širdys? Apie ką jie kalbėtų susitikę dabar? Šis piešinys buvo išspausdintas viename Italijos leidinyje tuomet, kai Justina viešnios teisėmis lankėsi tapytojų plenere Italijos mieste Bagni di Lucca ir ten surengė savo piešinių parodą. Plenero dalyviams, atvykusiems iš įvairių šalių, buvo įdomūs lietuvės, gyvenančios Los Adžele, darbai lietuviškumo tema.

 

Laukia šypsenų

Sekmadienį 13 valandą „Portfolio“ galerijoje bus atvertos durys į Justinos kūrybos pasaulį. Atidaryme dalyvaus du aktoriai iš Vilniaus, Vaidas Lengvinas ir Tomas Jagminas. Jie pristatys vaikų dainelių kompaktinę plokštelę.

Justina tiki, kad jos krašto žmonės, kuriuos ji labai myli, į šventę ateis su šypsena, atsives draugus, šeimos narius ir mažuosius. Justina į viešnagę pas senelius ir prosenelius atsivežė ir vieną savo įkvėpėjų – keturių mėnesių sūnelį Matą, kuris dalyvavo paveikslų eksponavimo procese ir visiems šypsojosi. Keturmetis Adomas liko namuose su tėčiu, kur laukia namo grįžtančios mamos.

 

Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.