Bibliotekos: išliks ar išnyks?

2018-09-11 | Kategorija: Tema

Ramongalių bibliotekininkė Jūra Pupelienė savo gimtajame kaime bibliotekininke dirba 40 metų. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Tiesioginės bibliotekininko profesijos nebeliko, bibliotekininkų universitetai neberuošia. Kaimo bibliotekose etatai traukiasi, darbo valandos trumpėja. Bibliotekose žiemą šalta. Pasigirsta kalbų: įstaigos nuostolingos, patalpas reikia šildyti, remontuoti. Nuo kalbų – prie darbų…

 

Jūra skęsta knygose

Ramongalių kaimo bibliotekos padalinys – vienas iš mažiausiųjų. Bibliotekininkė Jūra Pupelienė čia darbuojasi daugiau kaip 40 metų. Bibliotekininkės nuoširdaus darbo liudijimas – padėkos už gerą, nuoširdų darbą. Ramongaliai – Jūros gimtinė. Ji žmones, kaip ir knygas, myli, pažįsta. Ir traukia. Nuo pat pirmųjų darbo metų jau keturis dešimtmečius bibliotekininkė kaupia kraštotyrinę medžiagą apie savo krašto žmones. Jūra džiaugiasi: darbas – ne veltui. Bibliotekos lankytojai varto aplankus. Jiems įdomios kaimynų gyvenimo istorijos, jų kasdienybės akimirkos.

Jūra Pupelienė ką tik grįžusi iš kasmetinių atostogų. Ką tik baigė parengti parodą apie kraštietį kunigą Alfonsą Petrulį. Kunigas kilęs iš Kateliškių kaimo. Šiais metais jam sukako 145 metai.

– Kiekvieną mėnesį atnaujinu parodas. Jos įvairios. Stengiuosi lankytojams priminti Biržų krašto žmonių, rašytojų sukaktis, – pasakoja Jūra.

Biržų krašto rašytojų knygos, apybraižų rinkiniai apie garsius biržiečius – atskiroje lentynoje. Tarp biržiečių rašytojų knygų populiarumo nepraranda rašytojo Algimanto Zurbos romanai. Nuo Ramongalių iki rašytojo tėviškės – netolimas kelias.

Bibliotekininkė pasakoja: remontuotos patalpos prieš 10 metų. Prie remonto prisidėta ir savo darbu, savo lėšomis. Žiemą bibliotekininkė šiluma nesilepina. Patalpos šildomos šildytuvu. Bet žiemą skaitytojų daugiau. Vasarą ir rudenį – darbymetis, žmonių sumažėja. Šiuo metu biblioteką lanko 74 skaitytojai. Dažniausiai – suaugusieji. Ir prie kompiuterių Ramongalių bibliotekoje sėdi ne vaikai, bet senjorai. Bibliotekos patalpos ankštos, todėl bibliotekininkė džiaugiasi: bendradarbiauja su vietos bendruomene. Bendruomenės salė pirmame aukšte, todėl visi renginiai ten ir vyksta.

– Buvo kalbų: biblioteką uždarys. Neramus laikotarpis. Sėdžiu kaip ant adatų, – neslepia bibliotekininkė.

Ji nenorėtų bibliotekos palikti. Jeigu netektų darbo, neįsivaizduoja, kur rastų.

 

Biblioteka antrame aukšte

– Oi, kaip pavargau. Nebėra kojų, – aimanuoja ką tik laiptais į biblioteką užkopusi moteris. Bibliotekininkė supažindina: Irena Kuodienė, pati aktyviausia bibliotekos lankytoja. Gyvena netoli, labai dažnai užsuka į biblioteką. Irena neseniai palaidojo vyrą. Amžiną atilsį jos vyras irgi buvo knygų mėgėjas. Našlei Irenai biblioteka kaip paguoda. Jos žodžiais, be bibliotekos – kaip be rankų. Irenai Kuodienei prailgo dienos, kol bibliotekininkė atostogavo. Moterį domina ne tik naujausios knygos, bet ir laikraščiai, žurnalai.

– Bibliotekoje sumažėjo leidinių. Nebėra savaitinių žurnalų. Bibliotekoje pasigendu „Ūkininko patarėjo“ ir kitų respublikinių laikraščių – „Respublikos“ arba „Lietuvos ryto“. Negi senatvėje nebeužsidirbome. Juk pats rajono pakraštys, norėtumėm apsišviesti, kas Lietuvoje, pasaulyje dedasi. Tegul tik nesiteisina, kad nėra lėšų. Tegul netaško pinigų į šalis. Prieš rinkimus prižada visko, – sako Irena Kuodienė. Ireną pirmiausia domina rajono laikraščių naujienos. Laikraščius ji tik pavarto, atidžiau perskaitys namuose.

Bibliotekininkė Jūra pasakoja: dauguma bibliotekos lankytojų nebe pirmos jaunystės. Kai kurie neįgalūs. Bibliotekininkė rūpinasi, kad jie visi nepaliktų be knygos. Knygas į namus pristato pati arba jų šeimos artimieji: vaikai, anūkai, kaimynai.

Į biblioteką užsuka ir Palma Marinskienė. Palma smalsauja: kur pačios naujausios knygos? Jai patinka užsieniečių rašytojų nuotykinės apysakos, romanai.

– Šita knyga turėtų būti įdomi. Iš gyvenimo. Būsiu pirmoji jos skaitytoja, ant šios knygos dar niekas neužkibo, – šypteli moteris. Ir priduria: – Pritrūkau knygų. Žinojau: Jūra jau po atostogų, todėl pirmiausia atskubėjau pas ją. Aš lankausi ir Vabalninko bibliotekoje. Bet šiuo metu bibliotekoje – remontas, – kalbėjo Palma Marinskienė. Ir pastebėjo: bibliotekos fonduose sparčiai mažėja senų knygų. Bet jos ir nebeaktualios, tik užgožia naujausią literatūrą.

Bibliotekininkė pritaria Palmai: senos knygos nebeskaitomos. Bibliotekos fonduose sparčiai mažėja senų knygų. 2013 m. fonduose buvo 5040, 2018 metų pradžioje – 3722, o dar po pusmečiu jau 3230 knygų.

Ir bibliotekininkė Jūra Pupelienė, ir skaitytojai pastebi džiugias permainas: Ramongalių biblioteką pasiekia daugiau naujų knygų nei anksčiau.

 

Knyga ir bendruomenė

Prasidėjus bendruomenių sąjūdžiui pirmoji biblioteka savanorystės pagrindais įsikūrė Vabalninko seniūnijoje Mieliūnų bendruomenėje. Tuometinė kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Šulnienė su savo bendraminčiais biblioteką įsteigė kartu su muziejėliu, antrame aukšte. Iniciatyvą labai palaikė žmonės. Jie dovanojo knygas iš savo namų, lentynos užsipildė knygomis. Knygas keitė savanorė Danguolė. Entuziastus mieliūniečius palaikė ir tuometinis Vabalninko parapijos klebonas kanauninkas Povilas Miškinis. Dvasininkas bibliotekai irgi padovanojo knygų.

Šiuo metu bendruomenei vadovaujanti Mieliūnų bendruomenės pirmininkė Audra Kaziliūnienė „Biržiečių žodžiui“ pasakojo: bibliotekėlė nepasiteisino. Knygos jau visų perskaitytos, pasenusios savo turiniu, sudėliotos į lentynas ir jau nebeskaitomos. Jeigu būtų buvę skaitytojų, buvęs poreikis, problemos, kas keistų knygas, nebuvo. Dangutę buvo pakeitusi savanorė Rita. Mieliūniečiai neliko be knygos. Šiemet knygas iš Vabalninko bibliotekos naujas pradėjo vežioti ir keisti bibliotekininkė Asta. Kadangi į antrą aukštą kur įsikūrusi biblioteka vyresniems žmonėms būtų sunku užlipti, knygos keičiamos salėje kartą per mėnesį. Atsirado ir naujų skaitytojų. bendruomenės pirmininkė Audra apie bibliotekininkės atvykimą žmones informuoja iš anksto. Audros žodžiais, skaitytojų ir knygos mylėtojų daugėja. Juk knygos brangios, neapsimoka pirkti, kur perskaičius ją dėsi? Žmonės skaičiuoja kiekvieną euro centą ir taupo knygų, laikraščių sąskaita.

Mieliūniečių kaimynai gaižiūniečiai savo bibliotekėlę tik kuria. bendruomenės pirmininkas Adolfas Jasinevičius 15 metų vadovaujantis bendruomenei sako, kad tai buvo sena svajonė, tik artėjo prie jos po žingsnį. Pirmiausia susiremontavo patalpas. Biblioteka kuriasi seklyčioje. Jau rikiuojasi ir knygos.

– Knygos senos, bet atsiranda žmonių, norinčių jas skaityti. Juk kaupti bendruomenės biblioteką nieko nekainuoja. Knygas atneša vieni, kiti dovanoja. Kas nors knygą naują nusiperka, perskaitę ir atneš į mūsų bibliotekėlę, kitas pasiims, perskaitys. Biblioteka reikalinga, savotiškas kultūros spindulys padangėje, kai jokios kultūros įstaigos nebelikę, – sako bendruomenės pirmininkas Adolfas Jasinevičius.

Pagirtina suostiečių patirtis. Suostiečių atkurtai savanoriškai bibliotekai – 14 metų. Suostiečiai mėgsta pajuokauti: kol turėsime dvi Aldonas, Kolopailienę ir Vėjelienę, tol mūsų biblioteka gyvuos. Bibliotekos knygas keičia Aldona Kolopailienė. Bibliotekos fonduose jau sukaupta apie 4 tūkstančius knygų. Daugiau kaip 100 – pačių naujausių, populiariausių knygų. Suostiečių bibliotekos knygų lentynas pildo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, A. Mamontovo ir R. Karbauskio paramos fondas „Švieskime vaikus“, leidyklos, biržiečiai, kraštiečiai, politikai. Suosto bibliotekoje ir Biržų krašto rašytojo P. Skodžiaus asmeninės bibliotekos knygos.

2014 m. biblioteka persikėlė į suremontuotas patalpas bendruomenės namuose.

– Prašome, beldžiamės į leidyklas, įvairius paramos fondus laiškais. Ne tik suaugusiaisiais, ir vaikučiais rūpinamės, kad juos pasiektų naujos knygos, kad jie lankytų kaimo biblioteką. Tarp bibliotekos rėmėjų „Alma littera“, „Mijalba“ leidyklos, – „Biržiečių žodžiui pasakojo suostietės šviesuolės Aldonos.

Būginiečiai džiaugiasi, kad juos lanko parovėjietė bibliotekininkė Irena Patkauskienė. Irena ir renginius įdomius organizuoja. Atvykstančiai bibliotekininkei jaukias patalpas sukūrė Rovėjos kaimo bendruomenė. Nebe pirmus metus knygas geidžiūniečiams vežioja bibliotekininkė Regina Kavaliauskienė iš Nausėdžių. Sviliečiams knygas keičia meilūnietė bibliotekininkė Sandra Bieliauskienė, o pučiakalniečiams, likusiems be bibliotekos, knygas pristato Nemunėlio Radviliškio vyr. bibliotekininkė Livija Šmatienė.

– Biblioteka turi 9 knygų išdavimo punktus. Ateityje numatoma įsteigti dar 2. Į juos bibliotekininkai kartą per mėnesį gabena knygas ir spaudą skaitytojams. Knygnešystės tradicija bibliotekose taip pat gyva. Ligotiems, senyvo amžiaus skaitytojams spaudinius gabena knygnešiai: patys bibliotekininkai, kaimynai, draugai, vaikai. Rajone šiandien jų turime 111. Miesto gyventojus aptarnauja 13 knygnešių. Per pirmą šių metų pusmetį tokiu būdu išplatinta 3918 spaudinių, – „Biržiečių žodžiui“ pasakoja Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė.

Pasak direktorės, viena didžiausių svajonių – įsigyti mobilią biblioteką (bibliobusą), kuriame būtų sukomplektuotas ne tik knygų fondas, bet ir kompiuterinė įranga, veiktų internetas. Bibliobuso dėka atsirastų galimybė aplankyti atokiausius kaimus. Taip būtų mažinama socialinė atskirtis. Deja, kol kas tik svajonė, nes to neleidžia daryti finansinės galimybės. Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, Kultūros tarybos finansavimas labiau orientuotas į minkštąsias priemones (veiklas).

 

Padaliniai, etatai, vartotojai

– Biržų rajono bibliotekų tinklas nesikeičia nuo 2004 metų. Jį sudaro Viešoji biblioteka, Vabalninko miesto padalinys ir 25 kaimo bibliotekų padaliniai. Dauguma padalinių (filialų) įsikūrę bendruomenėms, seniūnijoms, švietimo įstaigoms priklausančiuose pastatuose. Bendrą situaciją bibliotekose vertinčiau patenkinamai. Nuolat mažėja gyventojų, mažėja ir vartotojų skaičius bibliotekose, o kartu ir bibliotekos paslaugų poreikis. Lietuvos bibliotekų įstatyme apibrėžiamas būtinas gyventojų skaičius miestelio ar kaimo padaliniui: vidutiniškai 700–800 gyventojų. deja, tokie skaičiai rajone pamažu tampa istorija. Situacija panaši visoje šalyje. Kultūros ministras, atsižvelgdamas į esamą padėtį, 2016 m. įsakymu patvirtino Bibliotekos valdymo tobulinimo rekomendacijas. Jose numatoma, kad kaimuose 1 struktūrinis padalinys steigiamas 300–500 gyventojų. Jam skiriama ne mažiau 0,5 bibliotekininko pareigybės etato. Realybėje bibliotekos išlikimą lemia vartotojų, lankytojų skaičius ir bibliotekinių paslaugų poreikis, – pasakoja bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė.

Ir pateikia skaičius: visas darbo dienas dirba 14 padalinių. Penkiuose padaliniuose bibliotekininkės dirba 0,75 etato, trijuose – 0,5 etato. Šukionių struktūrinį padalinį aptarnauja Vabalninko miesto bibliotekininkės. Į jį vyksta 2 dienas per savaitę. Anglininkų padaliniui buvo skiriama 0,5 etato, tačiau dabar yra tik 17 vartotojų. Kartą per savaitę atvyksta bibliotekininkė iš Nausėdžių. Kartą per mėnesį Nemunėlio Radviliškio bibliotekininkė vyksta į Pučiakalnę. Pernai ji aptarnavo 23 vartotojus, šiemet – 16.

 

Knygų daugyn, periodinių leidinių mažyn. Kodėl?

Pasak bibliotekos direktorės V. Vorienės, bibliotekų knygų fondai formuojami panaudojant Kultūros ministerijos ir savivaldybės lėšas. Ministerija skiria  lėšas atsižvelgdama į rajono gyventojų skaičių. Šiais metais knygoms įsigyti skirta 20521 euras (praėjusiais metais – 19920 eurų). Praėjusiais metais nupirkta 2928 knygos, 910 pavadinimų. Šiemet nupirkta jau 4644 knygos, 1110 pavadinimų. Šios knygos paskirstomos ir  bibliotekai Biržuose, ir jos filialams kaimuose.

– Matome: skaičius metų gale ženkliai skirsis nuo praėjusių metų, nors skirta pinigų suma labai daug ir nesiskiria. Sutaupyti padeda kruopštus ir atsakingas bibliotekininkių, atsakingų už fondo komplektavimą ir viešuosius pirkimus, darbas. Periodiškai inicijuojami viešieji pirkimai: skelbiami pageidaujamų leidinių sąrašai, atrenkami mažiausią įsigijimo kainą siūlantys tiekėjai. Atidžiai sekamos leidyklų ir leidinių platinimo ir prekybos įmonių akcijų ir nuolaidų pasiūlymai. Nemažai leidinių atsirenkama iš  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės mainų fondų. Labai džiaugiamės rėmėjais, kurių dėka nemenkai pasipildo bibliotekų lentynos. Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, „Rotary“ klubas, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, „Agrokoncerno grupė“, Biržų rajono savivaldybė, knygų autoriai ir rengėjai, akcijos „Knygų kalėdos“ metu dovanotos knygos, – pasakoja V. Vorienė.

Direktorė sutinka: jeigu knygų fondais jau galima džiaugtis, tai periodinių leidinių komplektavimas liūdina. Laikraščiai ir žurnalai užsakomi iš savivaldybės biudžeto lėšų, o jos labai ribotos. Stengiamasi užsakyti rajoninę spaudą ir labiausiai populiarius spaudinius pagal skaitomumą. Deja, visų skaitytojų lūkesčių išpildyti negali. Paramą periodiniams leidiniams skiria Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

Darbo sąlygos, remontai, naujovės

– Bibliotekininkių darbo sąlygų gerinimas ir finansinės galimybės – smarkiai susiję dalykai. Deja, toli gražu nėra taip, kaip įsivaizduojame XXI amžiaus biblioteką – šviesią, erdvią, modernią. Pagal galimybes stengiamės atlikti patalpų kosmetinį remontą: perdažyti sienas, grindis. Būna, kad bibliotekininkės remontuoja asmeninėmis lėšomis, norėdamos sukurti jaukią darbinę aplinką ne tik sau, bet ir vartotojui. Remonto reikalauja dauguma bibliotekų. Kai kurios neremontuotos nuo jų įsikūrimo, – sako direktorė Vilmantė Vorienė.

Penkiolikos padalinių patalpos šildomos elektriniais infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Tokiuose padaliniuose kultūrinė veikla rudens ir žiemos periodu apmiršta, nes šalta. Biblioteka vartotojų poreikius tenkina minimaliai – išduoda knygas ir spaudą.

– Šiemet į bendruomenės namus persikels Užušilių biblioteka. Atsiras galimybė šildyti patalpas. Kūrenimo našta teks pačiai bibliotekininkei. Tokia pat padėtis Nausėdžių filiale. Labai praverstų 2 kūriko etatai bent jau sezoniniam darbui, tačiau dėl pinigų stygiaus mažai tikėtina, kad poreikis bus įgyvendintas. Malkomis žada aprūpinti seniūnijos. Prisidės ir vietos bendruomenės. Labai džiaugiuosi seniūnijų, jų darbuotojų geranoriškumu. Šauniai bendradarbiaujame su daugeliu kaimo bendruomenių, nors visi puikiai žinome, kad jų padėtis šiandien yra sunki. Nuoširdūs ir draugiški santykiai su rajono mokyklomis ir darželiais. Kartu organizuojami renginiai, vykdomos projektinės veiklos. Bibliotekininkų darbo sąlygų gerinimui rajono savivaldybė skiria lėšų, tačiau nepakankamai. Šių metų remontui skirtos lėšos bus panaudotos Vabalninko bibliotekos patalpų remontui, – pasakoja V. Vorienė.

Rajono savivaldybė šiais metais visų bibliotekos (ir viešosios, ir kaimo filialų) patalpų remontui skyrė 5000 eurų. Visos lėšos ir bus panaudotos Vabalninko naujų patalpų remontui. Akivaizdu: pinigų trūks, liks nebaigtas vestibiulio remontas, todėl darbų pabaigtuvės nusikels į kitus metus.

– Dar viena naujovė, kuri laukia Vabalninko bibliotekos skaitytojų – nuo kitų metų bus įvestas elektroninis knygų išdavimas. Vartotojams teks įsigyti skaitytojo bilietą, nebeliks popierinių formuliarų. Tai vienas žingsnis link šiuolaikinės bibliotekos, – pastebi V. Vorienė.

 

Reikalavimai, kadrų kaita ir iššūkiai

Šiandieniniam bibliotekininkui, V. Vorienės žodžiais, keliami ypač dideli reikalavimai. Kad galėtų teikti tinkamas paslaugas vartotojui, bibliotekininkas turi orientuotis daugelyje sričių, nuolat domėtis naujovėmis ir mokytis visą gyvenimą, gebėti koordinuoti bibliotekos veiklą, būti pakankamai pasirengęs psichologiškai, ypač dirbti su vaikais ir paaugliais. Tiesioginės bibliotekininko profesijos nebeliko, jų neberuošia universitetai. Pagal Kultūros ministro rekomendacijas, bibliotekų darbuotojai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį socialinių mokslų studijų srities, komunikacijos ir informacijos ar edukologijos, ar vadybos ir verslo administravimo, ar viešojo administravimo studijų srities išsilavinimą.

– Rajono bibliotekose darbuotojų kaita pamažu vyksta. Renkantis darbuotoją svarbu žinoti, kad darbas jam patiks, kad jis pasiruošęs susidurti su galimais iššūkiais ir sunkumais. Pavyzdžiui, žiemą dirbti beveik minusinėje temperatūroje, dirbti poilsio dienomis ir po darbo valandų. Kol kas naujais darbuotojais neteko nusivilti. Darbuotojais džiaugiuosi. Per 4 vadovavimo metus beveik susiformavo komanda. Žinau, ko tikėtis iš kiekvieno darbuotojo, kokios yra kiekvieno galimybės ir kokias užduotis gali jam patikėti. Yra labai stiprių specialistų. Aišku, kad norėtųsi jų dar daugiau, – pripažįsta direktorė V. Vorienė.

Anot V. Vorienės, šiandien labai smarkiai pasikeitusi bibliotekos samprata. Biblioteka nebėra knygų sandėliukas, kurį saugo akiniuota moteriškė su mezginiu rankose (nors dažnai visiems taip atrodo). Biblioteka – gyvas organizmas gyvybingas, pulsuojantis, augantis ir besikeičiantis.

– Vartotojas, lankytojas yra bibliotekos širdis, neleidžianti jai numirti. Biblioteka visur turi ateitį, jeigu ji reikalinga žmonėms. Be jų knygų namai yra niekas, nors ir būtų įkurdinti pačiuose gražiausiuose pasaulio rūmuose, – pabrėžė direktorė.

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

5 komentarų to “Bibliotekos: išliks ar išnyks?”

  1. ... parašė:

    Bibliotekos nuostolingos? O nuo kada tokios institucijos buvo komercinėmis? Uždarykim felčerines, uždarykim mokyklas, uždarykim bibliotekas. Bo anos pelno neduoda. Tai valstybė iki tiek nusistekenusi, kad per rajoną negali būti bent 10-15 kaimo bibliotekų su 10-15 moterėlių, kurios bent pusdienį ant pusės etato padirbtų higienos normas atitinkančiose ir minimaliai šildomose patalpose? Kai kitur taškytis pinigais, tai atrodo gyvenam kaip arabų šeichai…

  2. nuomonė parašė:

    Klauskime Kultūros ministrės,valstiečių žaliųjų atstovės L.Ruokytės Jonsson. Prieš rinkimus labai žadėjo gaivinti regionus ir jų kultūrą.

  3. Romas parašė:

    Knygas perku,nes biblioteka naujų knygų negauna jau kokius 10metų, todėl bibliotekoje nėra iš ko rinktis ir žmonės jose nesilanko, o kaimuose nėbėra ir žmonių, juo labiau skaitančių, todėl bibliotekos vedėjos tik“atsėdi“ valandas ir visas darbas.

  4. Romas parašė:

    Kad jos jau beveik išnyke,o tik egzistuoja popieriuje, kai kurios ir suteikia priešpensijinio amžiaus moterėlėms darbo vietas.

    • Skaitytoja parašė:

      Gerb. Romai, jei nepaslaptis, kada paskutinį kartą lankėtės bibliotekoje?

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.