Kunigų palikimas – žodis, gyvoji duona

2018-08-14 | Kategorija: Susitikimai

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, dekanas Algis Neverauskas apžiūri parodą. Židros Užubalienės nuotr.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekos skaitykloje veikė paroda „Kunigai, dirbę Biržų krašte“. Šeštadienį surengtas parodos uždarymas ir aptarimas.

Rajono bibliotekininkių aukso kraityje – dar vienas prasmingas renginys. Paroda „Kunigai, dirbę Biržų krašte“. Parodos rengėja, vyresnioji bibliotekininkė Liuda Prunskienė pasakojo: skaitinėdama Biržų krašte gyvenusių ir dirbusių įžymių žmonių pavardes atkreipė dėmesį: sąraše labai daug dvasininkų, katalikų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigų, savo žodžiu, darbais, asmeniniu pavyzdžiu labai daug prisidėjusių prie žmonių pasaulėžiūros, raštingumo, dvasingumo ugdymo. Kunigų pasakytas žodis buvo ne tik žmogaus gyvenimo, bet ir gyvybės duona. Kunigai nešė ne tik tikėjimo žodį, bet stovėjo ir lietuvybės, lietuvių kalbos ir rašto sargyboje. Tokių iškilių, Biržų krašto tikintiesiems tarnavusių dvasininkų, turimais duomenimis, labai daug. Bibliotekininkė Liuda panorusi kunigus švyturius prisiminti, pristatyti visuomenei. Kolegės pritarė Liudos sumanymui surengti parodą „Kunigai, dirbę Biržų krašte“. Parodoje eksponuojamos knygos, straipsnių iškarpų aplankai, pačių kunigų kūryba, kažkada parapijiečiams dovanoti ir jų išsaugoti daiktai, relikvijos ir kt.

Apžvelgdama parodą, bibliotekininkė Liuda Prunskienė minėjo kunigą Juozapą Rimkevičių, daug prisidėjusį prie Biržų katalikų bažnyčios sutvarkymo, remonto. Biržų dekanas, klebonas Kazimieras Rimkevičius ir  evangelikų reformatų parapijos kunigas Juozas Janilionis –  vieni pirmųjų Biržų gimnazijos steigėjų.

– Dilių koplyčioje kunigavo kunigas Antanas Strazdas (Strazdelis). Priešais koplyčią stūkso nedidelis akmuo, ant kurio sėdėdamas, anot amžininkų prisiminimų, kunigas Strazdelis sukūręs iki šiol bažnyčioje giedamą giesmę „Pulkim ant kelių“. Biržų krašte kunigui poetui Strazdeliui buvo patys kūrybingiausi metai, jis parašęs daug eilėraščių, – pasakojo bibliotekininkė Liuda.

Kunigas Strazdelis ir kaimyninėse parapijose krikštydavo, laidodavo žmones, šventino kryžius. Teigiama, kad tais laikais kunigo lankomos Vabalninko apylinkės ir buvo vienas raštingiausių Lietuvos kampelių. Poetas kunigas Strazdelis Vabalninko ir Kupiškio parapijose nedideliu tiražu platino išleistą savo pirmą eilėraščių ir giesmių rinkinį.

Geidžiūnuose kunigavo kunigas Kazimieras Čiplys (Vijūnas). Paprastas, geranoriškas parapijiečių mylimas kunigas. Dramaturgas ir režisierius. Jis išleido keliolika scenos vaizdelių, didaktinio turinio veikalėlių, vaidinimų sodžiui. Gabus, lietuvybę skleidžiantis kunigas. Sovietinė okupacija kūrybingą asmenybę ir jo planus sužlugdė. Kunigas Kazimieras Čiplys (Vijūnas) buvo suimtas, nuteistas. 1950 m. lageryje jį užmušė kriminaliniai nusikaltėliai.

Biržų krašte, Krikščiuose, gimęs kunigas, poetas, tautosakininkas ir vertėjas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta tarnavo Nemunėlio Radviliškio parapijos tikintiesiems.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas, dekanas Bronius Strazdas rūpinosi tikinčiųjų sielovada, net ligos patale buvo Dvasios Tėvas.

Pabiržės tikintiesiems tarnavusio kunigo Antano Balaišio misija – tvarkyti apleistas lietuvių, žydų kapines, statyti kryžius, paminklus, paminklines lentas tremtiniams, politiniams kaliniams, iškiliems, bet užmirštiems Lietuvos patriotams. Kunigas Antanas Balaišis gūdžiu sovietmečiu sugebėdavo įtraukti parapijiečius į įvairias talkas, pats rodė pavyzdį.

Biržiečiai, senimas ir jaunimas, katalikai ir evangelikai reformatai iki šių dienų mena kunigą Salvijų Pranckūną. Tolerantišką, eruditą, nuo bažnyčios neatstūmusį, bet, priešingai, pritraukusį į tikinčiųjų šeimą ir sugrąžinusį prie altoriaus daug nutolusių, atšalusių nuo Dievo ir parapijos žmonių. Tarp jų daug inteligentų.

Liuda Prunskienė minėjo ir iškiliuosius evangelikų reformatų bažnyčios kunigus: Povilą Jakubėną, Povilą Jašinską, Aleksandrą Balčiauską. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai pačiu sunkiausiu laiku Biržų krašte vadovavo kunigas, vėliau vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas.

Nemunėlio Radviliškio kraštotyrininkas Evaldas Timukas dalijasi savo šeimos artimųjų bei pažįstamų prisiminimais apie kardinolą Vincentą Sladkevičių, MIC. Židros Užubalienės nuotr.

Apie vyskupo, vėliau – kardinolo, Vincento Sladkevičiaus MIC tremtį Nemunėlio Radviliškio parapijoje (1959–1976 m.) pasakojo Nemunėlio Radviliškio parapijos atstovas, kraštotyrininkas Evaldas Timukas. Evaldas priminė didžiausias dvasininko dorybes, kurios iki šių dienų gyvos parapijiečių širdyse: paprastumą, dvasingumą, atlaidumą, pasiaukojimą ir meilę Dievui bei artimui žengiant meilės ir erškėčių keliu. Net ir persekiojamas, nebūtais dalykais kaltinamas, įžeidinėjamas kardinolas ne tik nepalūžo, bet tęsė savo dvasininko misiją. 1972 m. Nemunėlio Radviliškyje vyskupo Vincento Sladkevičiaus palaimintas Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidinys. Darbuojantis Nemunėlio Radviliškyje užsimezgė vyskupo Vincento Sladkevičiaus ryšiai su pogrindine kunigų seminarija, kurios daugelį absolventų pats vyskupas įšventino į kunigus.

Parodos aptarime dalyvavo ir kalbėjo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas Algis Neverauskas, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.  Vabalninko parapijos klebonas Edmundas Rinkevičius dalinosi prisiminimais apie buvusius pažįstamus Biržų krašto tikintiesiems patarnavusius dvasininkus: vyskupą kardinolą Vincentą Sladkevičių, kunigus dekaną Bronių Strazdą, kunigą Aleksandrą Papučką. Kunigas E. Rinkevičius, kelių eilėraščių ir publicistikos knygų autorius, apie kunigą Aleksandrą Papučką išleidęs atsiminimų knygą „Kunigo metai“.

Parodos uždarymą praturtino kunigo Edmundo Rinkevičiaus eilės ir Eglės bei Rūtos muzikinės interpretacijos.

Biržų savivaldybės Jurgio Bielino viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė dėkojo Liudai Prunskienei už kilnų sumanymą, o Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriui Gintarui Butkevičiui – už bendradarbiavimą. Direktorė V. Vorienė dvasininkų prašė: lengva ranka neišmeskite, kaupkite savo rankraščius, pamokslų užrašus ir juos  padovanokite bibliotekai. Išsaugotos mintys, žodžiai – lobis ne tik šiai, bet ir ateities kartoms. Atsidėkodama parodos rengėjai, svečiams, muzikantėms direktorė įteikė po simbolinį duonos kepalėlį.

Kunigo žodis – dvasios duona ir maistas. Šiuo metu žodžio laisvė, todėl dažnai žodis tampa įžeidimo, pažeminimo priemone. Todėl šių dienų ištroškęs pasaulis iš dvasininkų taip laukia to žodžio, gyvybės duonos ir gyvojo šaltinio vandens.

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.