Pro memoria. ROŽĖ KAIRYTĖ–ZELTINIENĖ 1917.08.05–2018. 08.04

2018-08-07 | Kategorija: Krašto naujienos

Nužydėjo mūsų Rožė Zeltinienė. Liaudies meistrė, tautodailininkė, trijų sūnų motina, močiutė ir promočiutė. Bet artimiesiems, kaimynams, visiems išdalinti Jos gyvenimo žiedai – nevystantys.

Rožė Kairytė gimė Zarasų rajone Pašilės kaime. Mokėsi Avyžų, Dusetų pradžios mokyklose. Antalieptės žemės ūkio mokykloje išmoko dailiųjų amatų – megzti, siuvinėti, nerti, austi. Pirmoji Jos darbovietė – „Kauno audiniai“. Šeimą sukūrė Kaune. Vyras Jonas, kilęs iš Biržų krašto, pedagogas, vėliau – Biržų II vidurinės mokyklos (dabar „Aušros“) direktorius 1945 m. žmoną parsivežė į Biržus. Biržuose ir išsiskleidė Rožės Zeltinienės talentai, Jos širdies gerumas, motinystės spalvos.

„Nuo aštuoniolikos metų – našlaitė. Bet gyvenime Dievas saugojo, Marija globojo, ir aš nepaslydau, nepaklydau. Mano tokia dalia: būti ten, kur sunkiausia“ – „Biržiečių žodžiui“ ne kartą pasakojo Rožė Zeltinienė. Po karo Biržuose rajono valdžios įpareigota Ji įkūrė biblioteką, o vėliau – „Tulpės“ cechą Astrave. Nuo 1967 iki 1973 m. – „Tulpės“ cecho meistrė, vyriausia meistrė.

Audėjos Rožės Zeltinienės raštai puoselėjo tautiškumą. Juostos, suvenyrinės juostelės, rankšluosčiai, lovatiesės, portjeros, tautiniai kostiumai… Audėjos kraityje – net 15 tautinių kostiumų.

Liaudies meistrė Rožė Zeltinienė surengė 5 autorines tekstilės darbų parodas. Pirmąją – 1982, o paskutiniąją  – 2010 metais. Jos darbai išvaikščioję ne tik visą Lietuvą, jos muziejus, bet ir svečias šalis: Vokietiją, Ameriką, Japoniją…

Austi juostas tautodailininkė Zeltinienė išmokė net 30 mokinių: moksleivių, studentų, tarnautojų. Ir 95 metų sulaukusi turėjo savo mokinę, biržietę gydytoją, kuriai su džiaugsmu perteikė audimo paslaptis ir patirtį. Garbingo amžiaus sulaukus, Jos darbščios rankos nenustygo – audė suvenyrines juosteles ant rėmelio ir dovanojo kitiems.

Rožė Zeltinienė su vyru išaugino ir į aukštuosius mokslus išleido 3 sūnus: Arnoldą Laimį bei dvynius Aleksandrą ir Valdemarą.

Rožė Zeltinienė mylėjo lietuvių liaudies dainą, šokį. Šoko ir dainavo mokytojų meno mėgėjų kolektyve, Biržų kultūros namų kolektyve „Bočiai“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių Biržų meno mėgėjų kolektyve. Ne vienos respublikinės Dainų šventės dalyvė. Apdovanota gausybe įvairiausių Garbės ir Padėkos raštų, suvenyrų, prizų. Juos labai brangino.

Rožė Zeltinienė – ir Biržų parapijos Gyvojo Rožinio kalbėtojų būrelio narė. Malda Ją lydėjo ir stiprino iki pat mirties.

„Esu labai laiminga. Todėl ilgai ir gyvenu,“ – dalindavosi su visais savo ilgaamžiškumo paslaptimi. Rožė Zeltinienė savo šimtmetį atšventė 2017 metais. Ji visą laiką domėjosi pasaulio, Lietuvos, Biržų krašto įvykiais. Jau įkopusi į 101 metų kalną, šių metų žiemą neišsigando siaučiančios gripo epidemijos, slidaus, užpustyto kaimo kelio ir susiruošė į kelionę viename atokiausių Biržų krašto kaimų pasveikinti 100 metų švenčiančios Sadauskienės.

Šiemet, švenčiant Lietuvos atkūrimo šimtmetį, Biržų krašto šviesuolė davė paskutinį interviu televizijai. Veržli, pasitempusi, nuoširdžiai pasakojo apie savo gyvenimo kelio džiaugsmus. Tautai linkėjo vienybės. Ir neslėpė: juostų ir juostelių priaudusi tiek, kad jomis ji, šimtametė, atkurtos Lietuvos šimtmečiui iš Biržų iki pat Vilniaus nutiestų kelią.

Kiek čia seniai liaudies meistrė Rožė Zeltinienė vartė, skaitinėjo sveikinimus šimtmečio proga ir spėliojo: „Liepė nepasiduot. Skrist ir skrist. Bet nepasakė kiek!..“

… Iki Amžinybės slenksčio Jai buvo likęs tik pusmetis kelio.

Dėl liaudies meistrės, tautodailininkės, ištikimos „Biržiečių žodžio“ skaitytojos Rožės Zeltinienės mirties nuoširdžiai užjaučiame Jos sūnus Arnoldą Laimį, Aleksandrą ir Valdemarą Zeltinius, jų šeimas bei artimuosius.

 

„Biržiečių žodžio“ redakcija

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.