Biržų krašte sužydėjo linai

2018-08-03 | Kategorija: Palėpė

Laimio Undzėno nuotr.

Prieš dvejus metus per Biržų miesto šventę smilgietė kultūros darbuotoja Danguolė mugėje nusipirko linų galvenų puokštelę. Nukūlė ir pavasarį pasisėjo savo darželyje linų. Linai sudygo, pražydo, subrendo. Per bendruomenės renginį Danguolė linų sėklyčių padalino ir kitiems. Ir jos kaimynų darželiuose mėlynavo linai. Šių metų vasarą linai jau žydėjo ir skrebiškietės kultūros darbuotojos Marytės ežioje. Biržų krašte linų daugėja.

Gaižiūnuose per Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydį „Biržiečių žodžio“ dėmesį atkreipė Pačeriaukštės seniūnijos kiemelis. Jis buvo išpuoštas linais. Šeimininkės pristatė ir linų augintoją, Smilgių kaimo bendruomenės pirmininkę Danguolę Plentauskienę. Ji linus užaugino savo gėlynuose. Linų istorija sudomino. Jie į Smilgius atkeliavo prieš metus. Iš Biržų miesto šventės mugės.

Per Biržų miesto šventę smilgietė, liaudies tradicijų puoselėtoja Danguolė Plentauskienė mugėje užmatė linų galvenų puokšteles. Širdį užliejo nostalgija. Apsidžiaugė. Ir nusipirko. Pažįstama pamatė ją ir klausia: ką ji su tais linais veiks? Juk čia ne lietuviški, o kinietiški linai. Lietuvoje linų niekas nebeaugina.

– Grįžau namo ir man pasidarė įdomu. Galvenas iškūliau ir linus pavasarį pasisėjau savo darželyje tarp gėlių. Linai sudygo, pražydo, subrendo. Visi kas matė, kaip gražiai jie mano darželyje žydi, grožėjosi.  Per kaimo bendruomenės šventę nusinešiau lino sėklų ir padauginau, padovanojau žmonėms. Ir kituose smilgiečių darželiuose sužydo linai, – pasakoja Danguolė.

Linų ilgėjosi ir Danguolės kolegė skrebiškietė Marytė Undzėnienė. Marytė svajojo linų sėmenų nusipirkti iš veterinarijos vaistinės. Bet netikėtai linų sėklos rado Biržų turguje vieną pavasario šeštadienį. Už kilogramą – du eurai. Nusipirko kilogramą, parsivežė namo. Atmatavo jiems ežią – dvylikos žingsnių ilgio ir dviejų žingsnių pločio. Gegužės 12 dieną linelius pasisėjo. Ir pradėjo stebėti. Pastabas – į dienoraštį.

– Metai sausringi, nevienodai mano lineliai dygo. Vieni pirmiau, kiti vėliau. Gal per tankiai juos pasėjau. Sudygo už dešimties dienų. Gegužės 22 dieną. Liepos pradžioje pasirodė pirmieji žiedeliai, o liepos 12-ąją sumėlynavo visas laukelis. Didysis žydėjimas baigėsi liepos 21 dieną. Šiuo metu jau susiformavusios galvenos. Kai tik linai paruduos, juos nurausiu, paklosiu kaip senoliai darydavo. Paskui simboliškai lukterėsiu, kol atsiklojės ir surišiu į pėdelius, sustatysiu į gubas. Vėliau gabensiu į pastogę. Labai norėčiau kaimo vaikams ir jaunimui pravesti edukacinę pamokėlę apie lino kelią. Linas anksčiau buvo toks populiarus, žmogaus pragyvenimo šaltinis, – pasakoja Marytė.

Ji apgailestauja: gimusi per vėlai. Jai jau nebetekę savo akimis regėti, kaip žmonės rankomis linus rauna, kaip mina, kulia, šukuoja… Jos augime šį darbą atlikdavo specialios mašinos. Bet Marytė Undzėnienė iki šių dienų išsaugojo autentiškų giminės senolių rankų darbo lino gaminių: austų drobių, rankšluosčių rietimų.

Praėjusiais metais per Biržų miesto šventę šių lino dirbinių buvo galima išvysti teatralizuotame skrebiškiečių turgelyje Rotušės gatvėje. Buvo atsiradę ir rimtų pirkėjų. Bet „prekybininkės“ nenorėjo jų iš rankų išleisti, todėl pirkėjams iškėlė labai aukštus reikalavimus. Įkainavo drobules ne šiuolaikiniais eurais, bet smetoniškais litais. Apetitas pirkėjams dingo.

Šį šeštadienį, kai šventės šurmulys vėl visus sugins į Rotušės gatvę, atgal į praeities Biržus, skrebiškiečiai savo turgelyje vėl išvynios lino drobes.

Beje, linas Biržų kraštui nesvetimas. Vabalninkas nuo seno garsėjo linų auginimu ir prekyba. Vabalninko apylinkėse išauginti linai per Rygą buvo eksportuojami į Vakarų Europą. Vabalninkiečiams linas buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Linas žydi ir Vabalninko miesto herbe: stovintis žmogus vienoje rankoje laiko svarstykles, o kitoje – linų ryšulį.

 

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.