Pirmoji aviacijos diena ir „Biržietis“

2018-07-24 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Sklandytuvas „Biržietis“. Jame sklandytojas Jonas Pyragius.

„Parodysim lėktuvą provincijai“

Lietuvos kariuomenės savanoris, aviacijos majoras, sklandytojas Jonas Pyragius (beje, gimęs buvusioje Biržų apskrityje, Daujėnų valsčiaus Baluškių kaime) 1936 metais rašė, kad „nusileidusiam provincijos užkampyje lakūnui darosi tikrai skaudu matant kaimietį, žiūrintį į lėktuvą kaip į stebuklą ir į lakūną, kaip į ne šios žemės vaiką“.

„Parodysim lėktuvą provincijai!” – 1936 metų pavasarį nusprendė Lietuvos aeroklubas. Nutarta surengti dešimt aviacijos dienų. Kiekvienai skirti du šventadienius, „nes pasipainiojusi dargana gali priverti sėdėti namie ir lakūnus, ir žiūrovus“.

Aeroklubas kreipėsi į visų apskričių šaulių rinktinių vadus su klausimais: kada suruošti aviacijos dieną apskrities centre ar kitur, ar yra arti tinkamas aerodromui įrengti laukas bent 400×400 metrų dydžio, ar yra kas aviacijos dieną tvarką palaikys, kas galėtų atlikti paruošiamuosius darbus ir pan.

Biržiečiams, pritarusiems aviacijos dienai, Aeroklubas atsiuntė aviacijos dienoms rengti instrukciją.

Visoms Lietuvoje rengiamoms aviacijos dienoms buvo numatyta vienoda programa. Lėktuvai iš Kauno atskrenda rytą. Iki 13 valandos publikai leidžiama apžiūrėti lėktuvus. 13 valandą pakyla lėktuvas ir išmėtomi virš miesto lapeliai, kviečiantys visus ateiti pažiūrėti aviatorių programos. Ji prasideda 14 valandą, kai pakilęs lėktuvas išskleidžia prie sparnų pririštas tautines vėliavas. Jei yra orkestras – sugriežiamas himnas. Po to rodoma, kaip lėktuvas pakelia į orą sklandytuvus, sklandytojų atliekamos įvairios figūros, lakūnų aukštasis pilotažas, dviejų lėktuvų rikiuotėje skrydis, šuolis su parašiutu.

 

Aviacijos šventė Biržuose

Biržų apskrities savaitraštis „Biržų žinios“ buvo nustotas leisti dar 1933 metais, todėl informacija apie rengiamą pirmąją aviacijos dieną Biržuose pasirodė „Mūsų krašto“ (Nr. 33) savaitraščio rugpjūčio 21 dienos numeryje. Joje rašoma, kad pirma aviacijos šventė įvyks rugpjūčio 23 dieną netoli Vilniaus gatvės, prie ūkininko Stukio vienkiemio. Šventėje dalyvauja du dviviečiai lėktuvai, vienas keleivinis lėktuvas ir sklandytuvai. Paskraidyti lėktuvu (10 minučių) kainuos 15 litų. Įėjimo bilietas – 50 centų.

Vėliau (rugpjūčio 28 dieną) apie pirmąją aviacijos šventę „Mūsų krašte“ buvo rašoma, kad rugpjūčio 23 dieną iš pat ryto visi į Biržus vedantys keliai „buvo pilni raitų, pėsčių, važiuotų ir įvairiomis kitomis susisiekimo priemonėmis važiuojančių“. Rytą dangus buvo apniūkęs, galėjęs prapliupti lietumi, tačiau vėliau išgiedrėjo. Žmonių susirinko daugybė, apie 10 000. Kasas tvarkė ir bilietus pardavinėjo jaunalietuviai. Pajamų turėta daugiau kaip 4000 litų (už bilietus – 3090,5 lt., už skridimo bilietus – 945 lt, aukos – 187 lt., ore išbūta 18 val. 20 min.) Programa pradėta labai punktualiai. „Žmonės žiūrėjo ir negalėjo atsistebėti ir atsigrožėti tokiu mūsų civilinės aviacijos lakūnų vikrumu“.

Nors būta ir nedidelių nesklandumų. Keliantis sklandytuvą lėktuvas įvažiavo į avižų kaugę.

 

Aviacijos istoriko prisiminimai

Aviacijos istorikas ir kraštotyrininkas Jonas Balčiūnas, tuomet dar paauglys, prisimena, kad jam apie Biržuose surengtą pirmąją aviacijos šventę pasakiusi iš Pabiržės bažnyčios grįžusi mama. Kol iš Kirdonių pėsčias pasiekė Biržus, skraidymo programa jau artėjo į pabaigą. Buvo likęs tik parašiutininko šuolis. Per garsiakalbį šventės organizatoriai pakvietė biržiečius drąsuolius išbandyti šuolį parašiutu. Norinčius pakvietė užsirašyti. „Įspūdžių ir emocijų paveikti (daugiausia jaunesnių klasių gimnazistai) pasisiūlė pademonstruoti savo drąsą. Sąraše atsirado keliolika pavardžių. Pakilo lėktuvas ir, sukdamas ratu, kopė aukštyn. Publika susikaupusi sekė kiekvieną jo judesį. (…) Ir štai nuo lėktuvo atsiskyrė mažas žmogelis. Netrukus virš jo ištįso balta šilko juosta. Publika lengviau atsiduso. Bet?! Žmogutis nesulaikomai krito žemyn, o parašiuto kupolas, bejėgiai plevėsuodamas lyg dešra vilkosi paskui. Žiūrovų minioje įsiviešpatavo slogi tyla. Netrukus „nelaimingasis“ trenkėsi į žemę aerodromo pakraštyje. Minioje kažkas aiktelėjo. (…) Į nelaimės vietą nuskubėjo sanitarinė mašina. Tačiau, paėmusi auką, nepasuko ligoninėn, bet sustojo prie lėktuvų“, – rašo knygoje „Tėviškės akimirkos“ J. Balčiūnas.

Šventės organizatoriai šaltai ir abejingai pranešę, kad šį kartą šuolis nepavykęs, bet jie žodžio nekeičia, ėmė skaityti šokti su parašiutu užsirašiusių biržiečių sąrašą. „Perskaitė visą sąrašą – prisimena J. Balčiūnas, – bet nė vienas drąsuolis neatsiliepė. Vieni pasislėpę tūnojo minioje, antri davė kojoms valią. Netrukus lėktuvas vėl pakilo. Šį kartą parašiutas išsiskleidė ir lakūnas G. Miliūnas pasiekė žemę. Žmonių veidai praskaidrėjo. Pamiršę nelaimę, ėmė ploti. Po to atnešė ir pirmąjį „parašiutininką“ – šiaudų prikimštą kombinezoną. Nežinau, ką išgyveno išsigandę drąsuoliai, bet specialus triukas buvo gera priemonė jų proteliams atvėsinti“.

 

Aviacijos mėgėjų būrelis

Pirmoji aviacijos šventė biržiečiams paliko didžiulį įspūdį. Kalbų apie ją užteko ne vienai dienai. O Biržų A. Smetonos valstybinėje gimnazijoje tų metų lapkričio 26 dieną buvo įsteigtas aviacijos mėgėjų būrelis. Įstatus paruošė gimnazijos direktorius ir būrelio globėjas J. Vosylius, būrelio vadovu tapo piešimo mokytojas P. Andrijauskas. Būrelio tikslas buvo „ugdyti aviacijos meilę ir žadinti konstruktoriaus talentus“. Iš pradžių buvo 50 narių, vėliau liko 30.

Pirmoje aviacijos šventėje dalyvavęs ir lėktuvu viršum Biržų pakilęs šeštos klasės gimnazistas Vytautas Zubas žurnale „Lietuvos sparnai“ rašė, kad aviacijos mėgėjų būrelio debiutas buvo 1937 metų vasario 21 dieną surengtos aitvarų rungtynės, kuriose dalyvavo kelios dešimtys aitvarų konstruktorių. Vėliau 10 būrelio narių su savo pagamintais modeliais buvo išvykę į Lietuvos aviacijos klubo dešimtmečio šventę Kaune. Gavę gimnazijos tėvų komiteto paramą (300 lt.) ir dvi Lietuvos aeroklubo stipendijas, trys klubo nariai (vėliau dar du) mokėsi sklandyti Nidos sklandymo mokykloje.

1938 metų gegužės 29 dieną Biržų gimnazijos aviacijos mėgėjų būrelis surengė aviamodelių varžybas, į kurias pakvietė Kauno „Aušros“ ir Pasvalio P. Vileišio gimnazijų aviamodeliuotojus. Aeroklubo dovanotomis knygomis buvo apdovanoti geriausių modelių autoriai – A. Beresnevičius (Biržai), V. Ožinskas (Kaunas) ir V. Astrauskas (Biržai).

Būrelio nariai ruošėsi pasistatyti savo sklandytuvą, tačiau Lietuvai lemtingi 1940-ieji neleido jiems įgyvendinti šio sumanymo.

 

Biržiečių dovana Aeroklubui

Po įspūdingos aviacijos šventės biržiečiai sumanė padovanoti aviatoriams sklandytuvą. Biržų apskrities mokytojai, gydytojai, agronomai, paštininkai, kiti patriotiškai nusiteikę žmonės sumetė Aeroklubui apie 9000 litų. Už juos, įsigijus Vokietijoje geriausio tais metais Europoje sklandytuvo brėžinius, jį Kaune, Aleksote, savo dirbtuvėse pagamino meistras Petras Mainelis. Biržiečiams dėkingi aviatoriai naująjį sklandytuvą nutarė pavadinti „Biržiečio“ vardu.

„Biržietis“ yra pastatytas specialiai termiškam skriejimui. Dėl savo nepaprastai ilgų sparnų (18m) ir geros formos sklandytuvas turi labai mažą žemėjimo greitį, todėl juo galima laikytis ore esant visai silpnam vėjui. Sklandytuvas tinka aukščio ir atstumo rekordams siekti“, – rašė apie sklandytuvą „Lietuvos sparnai“

„Biržietis“ buvo pakrikštytas Kauno aerodrome 1937 metų gegužės 26 dieną surengtoje Lietuvos aviacijos klubo (LAK) šventėje. Krikšto tėvai – Prezidento žmona Sofija Smetonienė ir švietimo ministras profesorius Juozas Tonkūnas.

 

„Biržietis“ JAV padangėje

1937 metų pradžioje paaiškėjo, kad du Lietuvos sklandytojai su dviem sklandytuvais galės vykti į JAV ir dalyvauti aštuntajame JAV sklandytojų sąskrydyje. Nutarta pasiųsti Joną Pyragių su „Biržiečiu“ ir Bronių Oškinį su savo sukurtu sklandytuvu Bro–4 „Rūta“. Birželio 3 dieną sklandytuvai buvo sudėti į dėžes ir išvežti į Klaipėdos uostą. Iš Niujorko dėžes su sklandytuvais už 250 dolerių nuvežė iki Elmairos, kur vyko sklandytojų sąskrydis. Išpakavę dėžes, „Biržietį“ rado kiek apgadintą. Per dieną sutvarkė. Kaip lengvesniam, „Biržietį“ teko pilotuoti B. Oškiniui.

Liepos 5 dieną „Biržietis“ išbuvo ore 4 valandas ir pasiekė 1600 metrų aukštį. Tai buvo naujas Lietuvos rekordas. O po dviejų dienų jį ištiko nesėkmė. B. Oškinis, po antro pakėlimo taip ir neradęs tinkamo termiko, buvo priverstas leistis kalnuotoje vietovėje. Vengdamas atsitrenkti į medžius, sklandytojas visa jėga patraukė stabdžio rankeną, stumdamas vairalazdę nuo savęs – sklandytuvo nosį spausdamas prie žemės. „Biržietis“ konvulsingai susikraipė, užpakalyje tarsi šūvis pokštelėjo. Ir sklandytuvas sukniubo… Tirtančiomis rankomis Bronius atsirišo diržus ir išlipo. Jam užėmė kvapą. „Biržiečio“ liemuo buvo lūžęs pusiau ir užvirtęs ant sparno. Kitas sparnas buvo atsirėmęs į kupetą. Geriausias Lietuvos sklandytuvas tysojo Elmairos dobilų lauke“, – rašo knygoje „Žmogaus sparnai“ rašytojas Jonas Dovydaitis.

Per dvi dienas, nustebindamas amerikietį inspektorių, kuris remontui skyrė dvi savaites, „Biržietis“ buvo suremontuotas ir vėl sukinėjosi žydroje Elmairos padangėje. Susumavus varžybų rezultatus, „Biržiečiui“ iš 52 dalyvių atiteko dešimtoji vieta.

Iš Elmairos lietuvių sklandytuvai traukiniu atkeliavo į Čikagą. Čia liepos 18 dieną turėjo įvykti lietuvių aviacijos šventė. „Išpakavę sklandytuvus, abu „Biržiečio“ sparnus radome įlaužtus keturiose vietose. (…) Remontuojant teko sugaišti visą dieną. „Biržietis“ po antro remonto iš arti atrodė ne kaip, nes įlaužtoms sparnų vietoms kaip reikiant ištaisyti nebeužteko drobės, dažų ir laiko“, – rašė „Lietuvos sparnuose“ Jonas Pyragius.

Ištemptas į 500 metrų aukštį B. Oškinis atsipalaidavo nuo „Biržietį“ tempusio lėktuvo ir, aptikęs gerą termiką, kilo aukštyn ir netrukus dingo tarp debesų. Praeina valanda, antra, trečia…“Biržietis“ vis dar sukiojas Čikagos padangėje. „Biržietis“ tuo tarpu čia pasirodo, čia vėl dingsta kamuolinių debesų tarpuose. (…) Čikagiečių stebėjimuisi nėra krašto, mat, prieš tai jokio sklandytuvo Čikagos padangėje nėra buvę. Mane nuolat klausinėja, ar dar ilgai jis skraidys. Atsakau – kol atsibos“  – prisimena Jonas Pyragius.

Pagaliau nusileidžia ir Bronius Oškinis su „Biržiečiu“. Ore jis išsilaikė 4 valandas ir 41 minutę. Vėl naujas Lietuvos rekordas!

„Publika kaip bičių spiečius puolė prie sklandytuvo, kuris buvo vėsus nuo šaltų debesų. Rodės, smalsuoliai užgrius ant „Biržiečio“ ir sutriuškins jį ar pradės laužyti gabalėliais suvenyrams. Atbėga tvarkdarių būrys, kuris šiaip taip praskyrė taką minioje ir nutempė mašiną į angarą. Šventės komiteto nariai tuoj paskelbė per garsiakalbį: „Norinčius apžiūrėti „Biržietį“ prašom į angarą! Už įėjimą 10 centų“. Tuoj išsirikiavo ilga smalsuolių eilė“, – rašo J. Dovydaitis.

 

Tolimesnis „Biržiečio“ likimas

1938 metų liepos 25 dieną Jonas Pyragius šiuo sklandytuvu nuskrido 173 kilometrus ir pasiekė 2660 metrų aukštį. Tai buvo dar vienas Lietuvos rekordas. Už šį pasiekimą tarptautinė sklandymo federacija suteikė aviatoriui tarptautinio „D“ piloto geriausią kvalifikaciją.

1940 metų balandžio 21 dieną skrisdamas „Biržiečiu“ sklandytojas Stasys Čekanauskas patyrė avariją. „Biržietis“ buvo remontuojamas Lietuvos aviacijos klubo dirbtuvėse. 1940 metų liepą, sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, visi Lietuvos aeroklubo lėktuvai ir sklandytuvai iš Kauno buvo nuskraidinti į netoli Vilniaus buvusią Aukštagirio sklandymo mokyklą. Čia juos saugojo ir prižiūrėjo Stasys Čekanauskas, kol 1941 metų birželio mėnesį Lietuvą okupavo vokiečiai. Jie čia dar kurį laiką mokėsi sklandyti, o vėliau išsikėlė kitur. Didesnė dalis Lietuvos lėktuvų ir sklandytuvų, tarp jų ir „Biržietis“, buvo išgabenti į Vokietiją.

Dvidešimtmetis lakūnas ir sklandytojas Jurgis Steikūnas „Lietuvos sparnuose“ (1940 m. liepos 1 d. Nr. 12) vaizdingai aprašęs skrydį sklandytuvu „Biržietis“, ore iškabojęs 5 valandas ir pakilęs į 2600 metrų aukštį, savo pasakojimą baigia žodžiais: „Dėkui ir tau, Biržieti, už šį iš atminties neišdilsiantį skridimą“.

 

Algirdas BUTKEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.