Šimtmečio giesmė Būginiuose prie pilies

2018-07-10 | Kategorija: Susitikimai

Kultūros darbuotoja Vida Tatorienė primena valstybingumo dienos prasmę. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Būginiai turi valstybingumo simbolį. A. a. Jono Laumės 2004 m. pastatytą Gedimino pilies kopiją. Valstybės dieną ant pilies iškelta vėliava. Pirmą kartą čia suskambo tautinė giesmė.

Važiuojant pagrindiniu keliu žaliuojančių medžių horizonte suplazdėjo iškelta vėliava. „Gedimino pilies maketas“ – kelrodė rodyklė visus kvietė arčiau, į būrį.

Į būrį Parovėjos seniūnijos kaimo bendruomenes Valstybės dieną parūpo sutelkti Rovėjos bendruomenės aktyvistei Marytei Vaškienei. Marytė su savo bendraminčiais, kaimo vaikučiais šventiškai, nuoširdžiai išpuošė aplinką.

– Turime savo pilį. Todėl ir susiruošėme Valstybės dieną iškelti ant savo pilies vėliavą. Vėliavą su Lietuvos Respublikos herbu Vyčiu padovanojo Biržų rajono savivaldybės meras V. Valkiūnas. Kvietėme prie savo pilies visas Parovėjos seniūnijos kaimo bendruomenes. Džiaugiamės: palaikančių sumanymą daugiau nei neatvykusių, – kalbėjo ne tradicinės šventės organizatorė  Marytė Vaškienė.

Rovėjos bendruomenės aktyvistė Marytė Vaškienė norėtų, kad tradicija Valstybės dienos vakarą praleisti drauge tęstųsi ir kitąmet. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Aktyviai Marytės akciją palaikė Medeikių kaimo bendruomenė. Prisidėjo to paties kaimo Būginių bendruomenės atstovai. Pastiprinimo komanda atvyko iš Parovėjos. Šioje komandoje – seniūnės pavaduotoja Ilona Žvirgždienė, maestro Vytautas Kavaliauskas su savo kolektyvo dainininkais, kultūros darbuotoja Vida Tatorienė, ūkininkė Vaidutė Stankevičienė.

Žmonės pradėjo rinktis nuo aštuntos valandos vakaro. Mediniais ąžuolo laipteliais kopė į pilį, tyrinėjo ją iš visų pusių, fotografavosi. Kai kam tai buvo graži šeimos, pabendravimo su kaimynais šventė. Tarp suaugusiųjų krykštavo vaikai. Suliepsnojo ugniakurai. Pabudo prisiminimai. Rovėjos bendruomenės vyrai vos suspėjo iš savo bendruomenės namų kiemo vežti malkas.

Liepsnoja ugniakurai, bunda prisiminimai. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Įspūdžių, prisiminimų – daug, tačiau visi nekantriai žvilgčiojo į laikrodžius. 20 val. 50 minučių – kultūros darbuotoja Vida pakvietė visus rikiuotis prie pilies. Ji priminė Valstybės dienos prasmę, svarbiausius istorijos momentus. Ir išsiveržė plačiai muzikos akordams palydint iš širdžių šimtmečio giesmė. Ir įsipynė darniai į viso pasaulio lietuvių chorą.

. Būginiuose, prie Gedimino pilies kopijos plevėsuoja vėliava. Pirmą kartą skamba tautinė giesmė. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Po tautinės giesmės parovėjiečiai dainininkai užvedė patriotines dainas. Visi pagavo tų dainų melodiją ir nuotaiką. Dainoms nutilus, Marytė Vaškienė padėkojo visiems susirinkusiems. Tylos minute pagerbtas Gedimino pilies kopijos Būginiuose statytojas Jonas Laumė. Po Jono Laumės mirties šios privačios valdos savininkas jo sūnus Donatas Laumė. Tautinę giesmę prie Gedimino pilies kopijos su visais giedojo Jono sesuo Vanda su vyru, dukromis, žentais ir anūkais.

Gedimino pilies kopijos sumanytojui ir statytojui Jonui Laumei trumpai  teko džiaugtis savo kūriniu. Per anksti ir netikėtai jis iškeliavo į Amžinybę, neįgyvendinęs visų savo sumanymų. Amžiną atilsį Jonas planavo į pilį įrengti keltuvą. Nebepastatė ir dar vienos, Trakų pilies kopijos.

Daugelis čia atvyko pirmą kartą. Vietiniai žmonės mielai dalinosi prisiminimais. Pilies statytojas Jonas Laumė prieš keliolika metų iš Biržų atsikraustė į savo mirusių tėvelių sodybą. Ir penkiasdešimtmetis vyriškis savo rankomis pradėjo puošti savo tėvelių žemę. Kasė aplinkui būsimą pilį tvenkinius. Iškastas žemes pylė į kalnelį. Jonui į pagalbą atskubėjo šeimos nariai, bičiuliai, kaimynai. Buvo supiltas maždaug 7 metrų aukščio kalnelis. Ant to kalnelio ir iškilo Jono svajonė, Gedimino pilies kopija. Prieš keliolika metų „Biržiečių žodžiui“ Jonas Laumė pasakojo: pilis sumūryta iš 3 tūkstančių senų, nugriautų fermų plytų. Sunaudota apie pusė tonos cemento. Pasak vieno iš tos pilies statytojų Jono pagalbininkų, būginiečio Emilio Trečioko, ši pilis – atminimas visai Lietuvai ir mums.

Pamažu į Rovėjos delnus leidosi pavargusi saulė. Vaiskų, šventinį vakarą susibėgus niekam nesinorėjo skubėti namo. Prie stalų po baltais beržais kvietė vaišės ir dainos.

 

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.