Jonas Snarskis. Literatas ir Biržų spaustuvininkas (120-osioms Jono Snarskio gimimo metinėms)

2018-07-10 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Kairėje, su pussesere Ona Variakojyte. ~1960 m. Jono Snarskio nuotrauka.

1898 metų balandžio 5 dieną mūsų rajone gimė literatas, spaustuvininkas, visuomenės veikėjas Jonas Snarskis. Tikslesnės gimimo vietos nenurodau sąmoningai. Ir literatūrologas Vytautas Vanagas knygoje „Lietuvių rašytojų sąvadas“, ir Emilis Trečiokas rašo, kad Jonas Snarskis gimė Biržuose. Gal ir taip. Tačiau šiokias tokias abejones kelia paties Jono Snarskio 1980 metais man atsiųstas laiškas, kuriame jis rašo, kad gimęs labai silpnas, todėl iš Marmakiškių kaimo per pavasario polaidį jį skubiai vežė į Biržus krikštyti, kad nenumirtų. Marmakiškių kaimas – jo motinos Daratos Variakojytės gimtinė. Tėvas Petras Snarskis kilęs iš Latvelių. Biržiečio kraštotyrininko Jono Dagilio žiniomis, Snarskiai turėjo prie Biržų ūkį, bet patys žemės nedirbo.

Šeimoje užaugo sūnūs Valerijonas, Emilis, Jonas, Kostas ir dukra Eugenija. Motina vertėsi siuvėjos amatu, turėjo literatūrinių gabumų: kūrė eilėraščius, giesmes, rašė straipsnius laikraščiams. Abu tėvai siekė išmokinti savo vaikus. Geriausiai tėvų lūkesčius įgyvendino Valerijonas, kaip carinės Rusijos karininkas dalyvavęs mūšiuose Karpatuose. Už karinius nuopelnus jam buvo suteiktas bajoro titulas. Sunkiau buvo šešiolika metų jaunesniam broliui Jonui, kurį, paauglystėje užklupus Pirmojo pasaulinio karo nepritekliams, globojo ir rėmė krikšto tėvai iš motinos gimtųjų Marmakiškių.

Mano pažintis su Jonu Snarskiu prasidėjo 1980 metų birželio mėnesį. Praėjus metams po jo brolio Kosto Snarskio laidotuvių, Jonas, prisiminęs rajono laikraštyje išspausdintą nekrologą ir laidotuvių aprašymą, atsiuntė didoką rašinį „Daugiau metai Kostą minint.“ Jame buvo nemažai biografinių žinių. Po kurio laiko gavau retą ir brangią dovaną – nedidelę knygutę rausvu viršeliu, ant kurio buvo nupiešta griūvanti lūšna skylėtu stogu, paramstyta rąstigaliais. Viršum jos plakasi didžiulė juoda vargo vėliava, kurioje užrašas – „Kovos dešimtmečiai.“ Šitaip pavadintos Jono Snarskio eilės buvo išleistos 1926 metų rugsėjo mėnesį „Dirvos“ bendrovės spaustuvėje Marijampolėje. Knygelėje išspausdinti 44 Jono Snarskio eilėraščiai, parašyti Biržuose, Marijampolėje, Mieleišių kaime, Šunskų girioje, Panevėžio apskrities kalėjimo 27 kameroje, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, Biržų gyventojo J. Čekausko lūšnoje, Šiaulių nuovados daboklėje, Biržų kepykloje, Biržų spaustuvėje ir kitur. Jau šie po kiekvienu eilėraščiu esantys adresai daug ką pasako apie jų autorių – atkaklų ir kovingą darbininką poetą, kuris savo kūrybiniais bandymais atvirai pasisakė prieš skurdą, išnaudojimą ir tamsą, skelbė kovą kapitalui, su užuojauta piešė darbininkų vargano gyvenimo vaizdus. Poezijos lygis nėra aukštas, tačiau kai kuriuose eilėraščiuose, ypač ten, kur Jonas Snarskis remiasi savo asmeniniais išgyvenimais, jam pavyksta jautriai užgauti skaudžią beteisio samdinio buities stygą, parašyti ryškesnius posmus.

Jonas Snarskis su laikraščiu „Lietuva“. ~1925 m. Fotogr. než.

Jonas Snarskis parašė ne tik šį eilėraščių rinkinuką „Kovų dešimtmečiai,“ bet ir daug korespondencijų, kurios įvairiais slapyvardžiais (Aldona, Aras, Vaidilainio Atžala, Laisvės Aras, Bedarbis, Jonas, Bemokslis, Vergas, Ardua – šį žodį skaitykite iš antro galo) buvo spausdinamos Klaipėdoje leistame „Valstiečių laikraštyje,“ „Socialdemokrate,“ „Žiežirboje,“ „Kibirkštyje,“ „Darbininkų atstove,“ „Biržų žiniose,“ „Šiaulių naujienose,“ „Šešupės bangose“ ir kitur.

Nuo pat mažens pamėgęs knygą ir laikraštį, kiekvieną laisvą minutę paskyręs savišvietai, lavinimuisi, Jonas Snarskis sakėsi turėjęs jaunesniam broliui Kostui didelę įtaką. Laiške man rašė, kad dar apie 1912 metus, atvykęs iš Marmakiškio kaimo į Biržus mokytis kriaučiauti ir apsigyvenęs pas Joną Jurevičių salkoje, po kuria apačioje buvo Januševičiūtės knygynas, jis gaudavo „Rygos naujienas,“ „Lietuvos ūkininką“ su „Aušrinės“ priedu. Iš 1911 metais pradėto leisti reformatų laikraščio „Pasiuntinys“ sužinojo, kad Rygoje pradės eiti laikraštis „Vilnis,“ kurio ne vieną numerį nusipirkęs iš Juliaus Janonio, platinusio „Vilnį“ reformatų bažnyčios šventoriuje.

Jonas Snarskis yra pasakojęs, kad jo, dar vaiko, pasaulėžiūros pabudimas prasidėjęs nuo dar vaikystėje, carui valdant, šios išmoktos, jam tapusios tarsi „evangelijų evangelija,“ dainos:

 

Ateis laikai – jau nebetoli –

Pažins tad brolis savo brolį

Ir vargint viens kitą nustos,

Pasauly – nieks neberaudos.

 

Karalių sostai sutrupės,

Jų garbint – nieks nebenorės,

Išniks kraujuotos vyriausybės,

Išniks visokios neteisybės

 

Išniks šventieji fariziejai –

Tikri tamsybės apgynėjai;

Teisybės saulė šviest pradės

Ir tikrą Dievą paregės.

 

„Knygutes knygyne pradėjau pirkinėti dar mažas būdamas vietoj saldainių kokia norint proga sutverdamas keletą kapeikų. Knygutėse rasdamas dainą, ėmiau galvoti: kodėl aš turiu tik kitų parašytas dainas skaityti ar dainuoti, o kodėl aš negaliu pats parašyti? Ir ėmiau rašyti pats, dar pas krikštatėvius augdamas Marmakiškių kaime…“, – rašė Jonas Snarskis.

Jau vėliau, dirbant Biržų spaustuvėje, rašančiam Aldonos slapyvardžiu eilėraščius Jonui Snarskiui gimnazijos mokytojas Jurgis Kutra pasiūlęs išversti Bairono poemą „Šiljono kalinys,“ bet Jonas vertimo atsisakęs ir 1924 metų „Biržų žiniose“ pasirodė jo brolio Biržų gimnazisto Kosto Snarskio atliktas šios poemos vertimas, vėliau išleistas ir atskiru leidinėliu.

Rūpėjo Jonui Snarskiui ne tik literatūra. Dar 1923 metais J. Snarskis buvo išsirūpinęs leidimą šaukti steigiamą susirinkimą draugijai „Biržų pilis“ steigti. Užsimota buvo plačiai – ruošti įvairius vakarus, koncertus ir iš tų pajamų palaipsniui atstatinėti pilies rūmus ir juose įrengti muziejų, biblioteką, kitas kultūrines įstaigas. Žinoma, tuo metu tokio utopiško sumanymo nepavyko įgyvendinti.

Jonas Snarskis prie staliuko su laikraščiu „Rytojus“. ~1925. Fotogr. nežinomas.

Neramus, kupinas visuomeninės veiklos ir įvairių sumanymų buvo Jono Snarskio gyvenimas. Už savo politinius įsitikinimus 1923–1924 metais buvo kalintas. Biržų spaustuvės vedėjo Juozo Masaičio atleistas iš darbo. Tikriausiai tokiam sprendimui pasitarnavo „Socialdemokrate“ 1922 metų gruodžio mėnesį Aldonos slapyvardžiu išspausdinta korespondencija apie netvarkingumu pasižyminčią Biržų spaustuvę, kurioje algos darbininkams mokamos mažesnės negu kitur, dirbama 48 valandas per savaitę, vakarais reikia dirbti prie menkos šviesos, nesilaikoma valstybinių švenčių, darbininkų knygelės visai nežinomos, algos išmokamos be sąskaitų ir pan.

1925 metais išvyko dirbti į Marijampolės „Dirvos“ spaustuvę. Ten 1931 metais prarado kairiąją ranką, gavo pensiją. Mauručiuose (Prienų rajonas) pasistatė namelį. Senatvėje gyveno jau Kaune, pas sūnų. Savo laiškuose džiaugėsi sužinojęs, kad pajudėjo Biržų pilies restauracijos darbai, teiravosi apie brolio Konstantino raštų leidimą, krimtosi, kad galbūt nespės jų sulaukti, didžiavosi savo sūnumi Bruno, mokslininku, poetu, puikiu šachmatininku, stebėjosi Kaune negalėjęs užsiprenumeruoti Biržų rajono laikraščio „Biržiečių žodis“, dažname laiške atsiųsdavo savo eilėraščių ir vertimų, kurie nebuvo išspausdinti.

Mirė Jonas Snarskis Kaune 1989 metų rugpjūčio 6 dieną. Prašė palaidoti Vinkšninių kapinėse, arčiau iš vaikystės artimų ir brangių vietų. Greta jo ir žmonos Olgos atgulė 2013 metų kovo 14 dieną miręs sūnus, poetas (eilėraščių rinkinio „Kryptis“ autorius), technikos mokslų daktaras Bruno Jonas Snarskis.

Algirdas BUTKEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.