Viltys, paliktos Lurde…

2018-06-29 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Biržiečiai Lurdo šventovės aikštėje prie Marijos statulos.
Kelionės archyvo nuotr.

Piligrimystė – viena iš krikščionių tikėjimo formų. Jos tikslas – aplankyti ypatingą šventą vietą, ten melstis turint tam tikrų intencijų. Tai – tikėjimas, išreiškiantis viltį… Piligrimai ypač vyksta į Bažnyčios patvirtintas šventas vietas, garsėjančias įvykusiais stebuklais.

Biržiečiai jau eilę metų turi galimybę patirti piligriminių kelionių džiaugsmą. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kunigas Ernestas Želvys yra užsidegęs šioms kelionėms – kasmet organizuoja po kelionę ar net kelias į užsienio šalis ir ne po vieną Lietuvoje. Birželio pradžioje 32 žmonių grupė, vadovaujama kunigo Ernesto, išsiruošė į Prancūziją bei Ispaniją. Tai buvo kartu ir pažintinė bei poilsinė kelionė. O svarbiausias tikslas buvo aplankyti Lurdą – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą, garsėjančią pasaulyje stebuklingais ligonių išgijimais. Turbūt kiekvienas iš piligrimų savo širdies kertelėje turėjo padėką ar prašymą Dievo Motinai, kurį vežėsi ten, tikėdamasis patirti Jos malonių.

Daugeliui šios kelionės piligrimų šioji nebuvo pirma, todėl galėjome lyginti patirtus išgyvenimus. Ir daugumai būtent ši buvo kažkuo ypatinga, pranokusi lūkesčius.

Kelionę pradėjome šv. Mišiomis Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurias aukojo kunigas Ernestas Želvys. Sustiprinti maldos ir palaiminti, pasipuošę Lietuvos trispalvės skarelėmis, išvykome į Vilnių. Tą pačią popietę lėktuvas mus nuskraidino į Nicos oro uostą Prancūzijoje, kur įsikūrę viešbutyje, vėliau galėjome pasigrožėti vakariniu miestu. Viduržemio jūros pakrantėje įsikūręs senamiestis kerėjo didingumu ir kartu ramybe, spalvingumu, dvelkiančia jūros gaiva, reto grožio žydinčiais medžiais, unikalia laivų įvairove prieplaukoje, žmonių margumynu gatvėse… Ėjome ir pakrantės prospektu, prieš keletą metų nudažytą žmonių krauju po įvykdyto žiauraus išpuolio, kuomet sukvežimis traiškė praeivius, ramiai vaikščiojusius prie jūros.

Kitą rytą pradėjome pažintį su pietine Prancūzija – Provanso kraštu. Tai yra strateginė Europos Sąjungos šalis, turinti apie 60 mln. gyventojų. Kraštas su kalnų masyvais – Pirėnų, Alpių, aukščiausiu Europos tašku – Mumblanu. Keliavome 270 km autobusu į antrąja Roma vadinamą Avinjoną – miestą, įkurtą prieš daugiau nei 2 tūkst. metų. Šis miestas vadinamas popiežių miestu, nes jame gyveno ir valdė 7 popiežiai vadinamojo aukso amžiaus laikotarpiu bei didžiosios shizmos metu – kai valdė du popiežiai. Gynybinėmis sienomis apjuostas viduramžių miestas su katedra, centrine laikrodžio aikšte, senamiesčiu… Lankėme didžiausius pasaulyje gotikinius Popiežių rūmus, įtrauktus į UNESCO paveldą. Rūmų plotas prilygsta 4 katedroms, juose didingos menės, freskomis puošti popiežių apartamentai, koplyčios… Rūmus supa parkai su apžvalgos aikštelėmis, atsiveria apylinkių panoramos. Miesto didybę galima pajusti atsidūrus ant šv. Benezeto tilto, šalia – bažnyčia, kurioje palaidoti popiežiai Benediktas XII ir Jonas XXII.

Lurdo katedra. Kelionės archyvo nuotr.

Keliaujame 200 km iki antikinio Narbonos miesto, kur buvo įkurta pirmoji Galijoje romėnų kolonija. Pro čia ėjo kelias, jungęs Romą su Ispanija. Po Milano edikto miestas tapo krikščionybės centru. Apžiūrime išlikusius statinius – I a. Pirklių tiltą bei IV a. kelio Via Domitia grindinio fragmentą. Grožimės sakraliniais pastatais: gotikine šv. Justo ir šv. Pastero katedra, aukščiausia Prancūzijoje, romanine gotikine XI a. šv. Sebastijono bažnyčia bei XIII a. Dievo Motinos bažnyčia.

Palikę Narboną leidomės į 300 km kelionę – į siektąjį tikslą Lurdą. Piligrimystės centras nuo XIX a., kai paprastai kaimo mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė Švč. Dievo Motina Marija. Miestas įsikūręs Pirėnų kalnų papėdėje prie Ispanijos sienos. Jį supa trys viršukalnės, aukštesnės nei 1000 m.

Apsireiškimo vietoje dabar stovi Notre Dame de Lourdes katedra, sudaryta iš 3 atskirų katedrų. Katedros link veda Pont St-Michel tiltas, kuris yra tarsi įėjimas į šventovę po atviru dangumi. Aikštėje tarsi nava nusidriekusi Procesijų erdvė, šalia – požeminė šv. Pijaus X bazilika, vienu metu talpinanti 20 000 maldininkų. Į ją galima įvažiuoti automobiliais, kad Dievo Motinos malonių galėtų pasisemti ligoniai, atvykstantys čia iš viso pasaulio. Šioje neaprėpiamoje šventovėje įkurta šv. Jono Pauliaus II koplyčia su jo šventomis relikvijomis. Toliau matome Švč. Marijos statulą, stovinčią tarsi altoriaus nišoje. Atsiveria didingas šventovės vaizdas – Žemutinė, neobizantinė Maldos katedra ir neogotikinė Aukštutinė katedra. Ir – grotos: Stebuklingoji, Masabjelės ir Apsireiškimų, kurioje randame stebuklingo vandens šaltinį – jį anuomet aptiko Bernadette. Už grotų įrengta vieta, iš kurios galima pasiimti stebuklingojo vandens, jo atsigerti, ir krikštyklos-baseinai, kuriuose panardinami žmonės, tikint, jog pasinaudojus šiuo stebuklingu vandeniu galima pagyti nuo įvairių kūno ar dvasios ligų.

Lurdo Stebuklingoji grota. Kelionės archyvo nuotr.

Šioje vietoje susipina tikėjimas, viltis ir meilė. Gera būti čia ir mąstyti, medituoti, melstis. Nenutrūkstama grandinė žmonių eina paliesti tą uolą, kuri tarsi verkia – daugelyje vietų per ją teka vanduo. Tikintieji juo liečia kūno vietas, prie Marijos nišos jis laša nuo viršaus lašais. Šalia statulos uoloje visada žydi rožė. Papėdėje didžiulis degančių žvakių stovas. Altorius, prie kurio aukojamos šv. Mišios viso pasaulio kunigų, net ir naktį. Ir – nenutrūkstama piligrimų malda… Sergančiųjų viltys ir troškimai, ir vykstantys išgijimo stebuklai. 70 jų yra oficialiai patvirtintų, o faktų – daugiau kaip 2 tūkstančiai. Šalia šventovės pastatytos didžiulės ligoninės, į kurias atvyksta viso pasaulio ligoniai gydytis, o juos prižiūri savanoriai medikai iš viso pasaulio. Nenutrūkstamai specialiais vežimėliais žmonės baltais chalatais veža ligonius prie Stebuklingosios grotos, vandens, procesijose… Matant visus šiuos reginius, turbūt kiečiausia širdis negalėtų nesuvirpėti.

Bernadettei Lurdo kaimelyje netoli upelio kalno papėdėje Dievo Motina apsireiškė aštuoniolika kartų. Mergaitė nemokėjo skaityti nei rašyti, tik – melstis. Ji vietos vyskupui pasakodama apie susitikimus su gražiąja Ponia, kurie buvo skirtingi, tvirtino, kad toji Ponia buvo labai graži ir miela, ypatinga, kad trečiojo susitikimo metu Ji pirmą kartą jai kalbėjo, kreipdamasi į ją „Jūs“ ir paprašė į tą vietą ateiti dar 15 kartų. Bernadette nesuprato daugelio Gražiosios Ponios pasakymų, kaip „melskitės, kad atsiverstų nusidėjėliai“ ar „aš esu Nekaltas Prasidėjimas“… Madona pasakė mergaitei, kad jos nepadarys laiminga šiame pasaulyje, jos meldėsi kartu, kitus kartus Ponia tylėjo… Tai, ką Madona liepė paskelbti pasauliui, mergaitė pranešė, kita buvo asmeniška. Pirmasis pasirodymas vyko 1858 m. vasario 11 d., todėl ši diena yra paskelbta ligonių diena. Paskutinis – liepos 16 d. Marija prašė šioje vietoje pastatyti bažnyčią ir kad čia vyktų procesijos. Tai ir vyksta – kiekvieną dieną einama eucharistinė bei žvakių procesija. Dalyvaujant pastarojoje, apima nenusakomai geras jausmas, dvasinė ramybė, atrodytų – tarsi esi dabar tų įvykių dalyvis… Vienoje iš bazilikų viršutinėje koplyčioje yra pavaizduoti visi apsireiškimai, per kuriuos mergaitė gavo vis kitokius ženklus. O toje vietoje, kur pasirodė Dievo Motina, uoloje iškasta viena iš visų koplyčių, esančių bazilikos ansamblyje. Būtent joje mūsų grupei teko laimė melstis, kur kun. Ernestas aukojo šv. Mišias. Biržiečių šv. Mišios vyko ir dar dviejose kitose koplyčiose.

Šv. Mišios koplyčioje toje vietoje, kur vyko Apsireiškimas. Kelionės archyvo nuotr.

Bazilikoje viena iš koplyčių yra skirta Bernadettei. Ji ir nebuvo laiminga, sunkiai sirgo. Po stebuklo patvirtinimo Bernadettė išvyko iš Lurdo, tapo vienuole. Vos sulaukusi 35 metų ji mirė. Po mirties paskelbta šventąja. Medikai patvirtino stebuklingus faktus su jos kūnu po mirties. Romoje yra Bernadettes šventos relikvijos.

Už katedros rymo aukštas kalnas, kuriame įrengtas Kryžiaus kelias. Tai kitas gilus išgyvenimų patyrimas šioje maldingoje kelionėje. Kunigo Ernesto vadovaujami kylome į kalną, kur mąstydami ėjome Kryžiaus kelią. Sunkiai nupasakojamo grožio vieta su įspūdingomis milžiniškomis skuptūromis, vaizduojančiomis Kristaus kančios kelią – tarsi atgyja gyvai. Prie kiekvienos stoties kunigas Ernestas meldėsi už mus, Biržus, Lietuvą…

*

Nors dar norėjosi gyventi šioje pasakiškoje vietoje, tačiau vykome toliau – 500 km važiuojame į Ispanijos autonomijos Katalonijos sostinės Barselonos pakrantę – Maresmę. Čia įsikūrėme Calella kurortiniame mieste prie Viduržemio jūros. Mėgavomės jūros bangomis, vaiskiu vakaro saulėlydžiu vandens toliuose…

Išaušo dar viena palaiminga diena, kuomet lankėme švenčiausią Katalonijos vietą – Montserato vienuolyną. Tai aukščiausias taškas Katalonijoje – 1236 m virš jūros lygio. Vienuolynas pastatytas prie uolų, 725 m. aukštyje. Senovė byloja, jog vienuoliai uolose aptiko Madonos su Kūdikiu rankose statulėlę. Pastebėję nepaprastas jos galias, jie bandė statulėlę išnešti į statomą vienuolyną, tačiau nepavykdavo, nes ji staiga tapdavo nepakeliamai sunki ir nepajudinama. Tad vienuoliai nutarė vienuolyną statyti toje vietoje, kur statulėlė buvo rasta. Ji – Juodoji Madona, garsėjanti stebuklais, dabar yra didingoje vienuolyno bažnyčioje. Popiežius Leonas XIII ją paskelbė Katalonijos globėja. Ėjome me prie Madonos ir lietėme jos ranką, palikdami savo norus ir svajones…

Eskalatoriumi kylome į kalno viršūnę. Čia jau vėl verta susimąstyti apie savo menkumą, atsidūrus gamtos grožio ir didybės apsuptyje…

Paskutinė piligrimystės diena – kelionė į Barseloną. Katalonijos sostinė, vienas svarbiausių Ispanijos miestų – uostų. Senamiesčio branduolys – Gotikos kvartalas, viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje milžiniško miesto dalyje stovi centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Lankėmės joje ir grožėjomės daugybe altorių, freskų, vidiniu kiemeliu, kuriame plaukioja žuvytės, gagsi antytės… Nuo katedros stogo atsivėrė Barselonos panorama… Be daugybės architektūros ir kultūros paminklų įžymiausias statinys – Antonio Gaudi neužbaigta katedra Sagrada Familia. Ji statoma daugiau nei 130 metų. Planuojama baigti 2026 m. Mes ją matėome tik pro autobuso langą pravažiuodami… Pasivaikščioję šiame įspūdingame mieste, pro Triumfo arkos vartus išvykome į oro uostą, iš kurio pakilome skrydžiui namų link – į Rygą…

Palaimintos 8 dienos, kupinos patyrimų, vidinių išgyvenimų, tikėjimo, džiaugsmo. Paliktos viltys Lurdo šventovėje. Viltys būti sveikiems ir laimingiems. Lurdo Dievo Motina, garsėjanti stebuklais, gydanti pasaulio žmonių kūnus ir sielas, palietusi mūsų, biržiečių piligrimų, kūnus ir sielas, tepildo jai sudėtas maldas ir viltis…

 

Sandra BALODYTĖ

Piligrimė

„Biržiečių žodis“

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.