Sąjūdžio dalyviai žygeiviams: „Būkit vilties žmonėmis“

2018-06-05 | Kategorija: Įžvalgos

Pagerbti Biržų sąjūdiečiai: V. Kareckas, V. Butkus, V. Linkevičius, K. Armonas, F. Grunskis, A. Bukys, A. Vaitaitis, P. Gasiulis. Editos Mikelionienės nuotr.

„Sėlos“ muziejus, kariai savanoriai ir jaunieji šauliai antrą kartą pakvietė biržiečius ir miesto svečius į žygį po Biržų kunigaikštystę. Šiais metais žygeivius iš Pilies kiemo išlydėjo trisdešimtmetį mininčio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyviai. Jie žygeiviams perdavė simbolinį ąžuoliuką, kuris nukeliavo į Lietuvos šimtmečio giraitę prie Karvės olos. Ten nuvykę sąjūdiečiai ąžuoliuką pasodino. Pirmosios mūsų rajono Sąjūdžio tarybos pirmininkas Povilas Gasiulis pacitavo žurnalisto Andriaus Tapino žodžius, linkėdamas ąžuoliukui deramai simbolizuoti mūsų jauną demokratiją.

Gražu, jog istorinis patriotinis žygis kunigaikščių Radvilų keliais sudomina vis daugiau jaunimo. Šį kartą į žygį atvyko svečių net iš Gargždų – asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“, Joniškio Skaistgirio jaunimo klubas, žygiavo Biržų kariai savanoriai, šauliai, pavieniai asmenys, į grupeles susibūrę bičiuliai. Simboliška, jog šiais metais žygio data sutapo su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsikūrimo trisdešimtosiomis metinėmis. Tad vicemerei Irutei Varzienei kilo mintis: būtų gražu į vieną būrį surinkti Biržų sąjūdiečių aktyvą ir pasodinti Sąjūdžio ąžuoliuką. Šią mintį padėjo įgyvendinti „Sėlos“ muziejininkai.

Editos Mikelionienės nuotr.

Pilies kieman rinkosi ir vienas kitam ranką spaudė į Steigiamąjį Sąjūdžio suvažiavimą vykę Algimantas Bukys, Vladas Butkus, Arūnas Vaitaitis, Kęstutis Armonas ir Feliksas Grunskis. Deja, tarp mūsų nebėra gydytojo, Biržų garbės piliečio Gyčio Januševičiaus. Kolegos sąjūdiečiai ant jo kapo uždegė žvakelę. Pilies kieme kartu su kolegomis ąžuoliuką išlydėjo pirmosios Sąjūdžio tarybos rajone pirmininkas Povilas Gasiulis, nariai Vytautas Linkevičius ir Vidmantas Kareckas.

Renginį pradėjusi „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė kvietė jaunimą, žygio dalyvius puoselėti ąžuoliuką, gautą iš rankų tų žmonių, kurie mums dovanojo laisvą Lietuvą.

Povilas Gasiulis trumpai priminė Sąjūdžio pradžią. 1988 m. birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje susirinko visuomenės atstovai, meno, mokslo žmonės ir diskutavo tema, kaip įveikti biurokratizmą. Tačiau diskusiją pasisuko kita, politine linkme ir baigėsi nutarimu kurti Lietuvos persitvarkymo sąjūdį. Sąjūdis išjudino Lietuvos visuomenę ir pradėjo dainuojančiąją revoliuciją. Ši revoliucija vainikavosi Lietuvos atkūrimu. P. Gasiulis dėkojo renginio organizatoriams, kurie sumanė paminėti šią svarbią datą. Linkėjo branginti laisvę kaip orą. Nes kai oro pritrūksta, žmogus ima dusti. O ąžuoliukui linkėjo žurnalisto Andriaus Tapino žodžiais: „Deramai simbolizuoti mūsų jauną demokratiją“.

Žygeiviai į Šimtmečio giraitę sodinti nešė Sąjūdžio trisdešimtmečiui skirtą ąžuoliuką. Editos Mikelionienės nuotr.

Vytautas Linkevičius dėkojo vicemerei I. Varzienei, muziejininkams už tai, kad pakvietė į Pilies kiemą. Mat pirmoji sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė Pilyje. Muziejaus direktoriumi tuo metu buvo Biržų garbės pilietis šviesaus atminimo Algimantas Baublys.

Kunigas Vidmantas Kareckas žygeiviams linkėjo būti vilties žmonėmis: kol būsime viltyje, tikėjime ir madoje, viltis mūsų mūsų neapleis.

Simboliškai ąžuoliuką sąjūdiečiai perdavė žygeiviams, kurie pasikeisdami jį nunešė į Šimtmečio giraitę prie Karvės olos, o sąjūdiečiai jį pasodino.

Žygio po Biržų kunigaikštystę vienas iš iniciatorių bei maršrutų kūrėjas Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų 509-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas kapitonas Modestas Lapienis. Editos Mikelionienės nuotr.

Tačiau iš pradžių – vieno iš žygio iniciatorių Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų 509-osios lengvosios pėstininkų kuopos vado kapitono Modesto Lapienio instruktažas. Jis parengė žygeiviams maršrutus, įteikė žemėlapius. Pirmąją žygio dieną žygeiviai keliavo pro Kirkilus, aplankydami svarbias mūsų krašto vietas, kitą – pro Kilučius, aplankydami įžymių biržiečių gimtines.

Žygio dalyviai – ne tik biržiečiai, bet ir iš Gargždų, Joniškio ir kitų kraštų. Editos Mikelionienės nuotr.

Žygio dalyviai rinkosi savo kelionės atstumą: 50, 22 arba 14 kilometrų. Pirmąją dieną 50 kilometrų žygiavo 18, 22 – 40, 14 – 7 žygeiviai, antrąją dieną 50 km rinkosi 5, 22 – 28, 14 – 11 žygio dalyvių. Iš Pilies kiemo išlydėti jie grįžo taip pat į Pilies kiemą ir buvo apdovanoti dalyvio diplomais. Žygio dalyvius taip pat išlydėjo ir pasitiko jaunieji šauliai bei jų vadas Vidutis Šeškas.

 Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.