Jurgis Kutra. Pedagogas, kalbos ir kultūros puoselėtojas

2018-06-05 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Jurgis Kutra – Biržų gimnazijos vicedirektorius. Nuotr. B. Michelsono

Tai buvo kūrybinga, tauri ir veikli asmenybė, paskatinusi ne vieną Biržų krašto jaunuolį pamilti ne tik gimtąją kalbą ir literatūrą, bet ir visada, net sunkiausiais metais, laisvės siekusią Lietuvą. Todėl jo prasmingo gyvenimo kelias, kaip ir daugelio to meto šviesiausių Lietuvos žmonių, baigėsi lediniu šalčiu ir mirtimi alsuojančioje Sibiro tremtyje.

Gimė Jurgis Kutra 1891 metų balandžio 25 dieną Šniurkiškių kaimo ūkininko šeimoje. Nuo pat mažens siekė mokslo. Todėl nepasitenkino Biržų pradinėje liaudies mokykloje įgytomis žiniomis, o išvažiavo mokytis į Bauskės vidurinę mokyklą. Ją baigęs, kurį laiką mokytojavo Žagarės pradžios mokykloje.

Voroneže

Pirmojo pasaulinio karo metais, pasitraukęs į Rusiją, gilino pedagogines žinias Martyno Yčo suorganizuotuose mokytojų kursuose ( M. Yčas Voroneže įsteigė dvi gimnazijas pabėgusiems nuo karo lietuviams). Mokytojų kursams vadovavo vėliau oficialiai Lietuvos mokyklos kūrėju vadintas pedagogas Juozas Vokietaitis.

Liaudies mokyklų mokytojams skirti kursai Voroneže buvo surengti todėl, kad čia gyveno M. Yčo gimnazijoje lietuvių kalbą mokęs įžymiausias to meto kalbininkas Jonas Jablonskis. Kursuose, kuriuos lankė Jurgis Kutra, daug dėmesio skirta gimtajai kalbai. J. Jablonskis skaitė kursą „Rašomoji lietuvių kalba,“ kalbininkas Kazimieras Būga – apie lyginamąjį lietuvių kalbos mokslą ir tautos kilmę, rašytoja Sofija Čiurlionienė dėstė lietuvių literatūros istoriją, kitas įžymus rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas kalbėjo apie kultūros veiksnius, turėjusius įtakos literatūrai, Juozas Balčikonis – lietuvių kalbą, Jonas Murka – lietuvių kalbos dėstymo metodiką.

Neabejotina, kad šios įžymių gimtosios kalbos ir literatūros žmonių pamokos buvo labai naudingos jaunam pradedančiajam pedagogui Jurgiui Kutrai, kurį po keliolikos metų buvusi jo mokinė Biržų gimnazijoje rašytoja Halina Nastopkaitė (Korsakienė) prisimins kaip ypač reiklų, karštą kalbos norminimo šalininką ir entuziastą. Kalbėjusį pabrėžtinai akcentuojant skiemenis, balsių ir dvibalsių priegaides. Su tikru įniršiu „blusinėjantį“ barbarizmus.

Mokytojų kursuose kilo sumanymas įsteigti mokytojų institutą. Šiai minčiai pritarė Voroneže įvykusio lietuvių mokytojų suvažiavimo dalyviai. Institute klausytojais užsirašė 47 žmonės. Tarp jų buvo ir Jurgis Kutra, siekęs kuo tobuliau mokėti savo gimtąją kalbą.

Biržų gimnazijoje

1918 metais iš Voronežo grįžęs į Lietuvą J. Kutra buvo paskirtas Biržų pradžios mokyklų inspektoriumi, o 1919 metais atėjo į Biržų gimnaziją (tais metais ji dar buvo vadinama Biržų progimnazija), kurioje dirbo iki ištrėmimo į Sibirą. Visą laiką gimnazijos aukštesnėse klasėse dėstė lietuvių kalbą bei pasaulinę literatūrą. Buvo gimnazijos pedagogų tarybos sekretoriumi, o nuo 1925 metų paskirtas gimnazijos vicedirektoriumi ir šias pareigas atliko iki 1941 metų.  954 metų žurnalo „Mūsų sparnai“ 6-7 numeryje spausdintame J. Kutrai skirtame nekrologe rašoma: „Per 22 mokytojavimo metus mok. Kutra stengėsi įkvėpti savo mokiniams lietuvių kalbos ir tėvynės meilę, pažadinti kiekvienam estetinius jausmus, apšarvuoti kiekvieną jaunuolį ne tik mokslo žiniomis, bet ir išugdyti iš jų tvirtas asmenybes“.

Jo buvęs mokinys – pedagogas, literatas, muzikas, režisierius (įkūręs Rokiškio liaudies teatrą) Vytautas Vajėga prisimena mokytojo pamokas, kuomet jis jausmingai pasakodavo Vinco Pietario istorinio romano „Algimantas“ turinį, mokiniams talkininkaujant, vos ne ištisai pateikdavo Maironio „Jaunąją Lietuvą“, pabrėždamas Rainio pasiaukojimą gimtam kraštui. „Vertingiausia jo pamokose buvo literatūros kūrinio betarpiškumas. Ne jis kalbėjo klasei apie Baranauską ar Maironį, o patys šie poetai kalbėjo vaikams. Mokytojas tik reikšmingai šypsodavosi, jiems pritardamas, ypač, kai jie dainavo apie meilę… O reikšti savo sugebėjimus jis mokė „laisvosios kūrybos“ pamokose. Tam reikalui skirtuose ir visaip išgražintuose sąsiuviniuose mokiniai kas mėnesį privalėdavo parašyti po „kūrinį“ – eilėraštį, feljetoną ar šiaip vaizdelį – ir pakloti ant suolo. Eidamas per klasę mokytojas atrinkdavo vieną kitą „šedevrą“ ir liepdavo paskaityti klasei. Jei čia susilaukdavo pritarimo, tai pristatydavo literatų būreliui, o iš jo kartais ir į moksleivių laikraštėlius rekomenduodavo“, – rašo V. Vajėga.

Rūpėjo mokytojui ir moksleiviškų laikraštėlių leidyba. Savo archyve turiu gimnazijos laikraštėlio „Svirplys“ komisijos prašymo, adresuoto Biržų dailės draugijos „Mūza“ valdybai, nuorašą. Vienas iš šio rašto autorių mokytojas Jurgis Kutra prašo leidimo pasinaudoti „Mūzai“ priklausančiu šapirografu, kuriuo turėjo būti padaugintas gimnazistų laikraštėlis. Siekdamas praplėsti mokinių literatūrinį akiratį ir bendrą jų išprusimą bei lavinti iškalbos meną, jis gimnazijoje ruošdavo populiarius literatūrinius teismus.

Vertė pasaulinės literatūros veikalus

Talentingas ir veiklus inteligentas pamokose moksleiviams suteikdavo kalbos ir literatūros žinių daugiau negu reikalavo programa. Tačiau jam to nebuvo gana. Kartu su savo mokiniais Jurgis Kutra aktyviai talkino profesoriui Juozui Balčikoniui, rinkusiam medžiagą lietuvių kalbos žodynui – siųsdavo žodyno redakcijai tūkstančius kortelių su retesniais Šiaurės Lietuvos žodžiais ir posakiais.

Matydamas, kad moksleiviams labai trūksta pasaulinės literatūros veikalų lietuvių kalba, J. Kutra pasitelkė į pagalbą mokinius ir paskirdavo jiems išversti į lietuvių kalbą po keliolika puslapių teksto. Baigdami gimnaziją moksleiviai mokėdavo lotynų, vokiečių ir anglų kalbas. Redaguodamas moksleivių išverstą tekstą, aiškindavo ir taisydavo mokinių padarytas klaidas. Vėliau šiuos vertimus išleido Spaudos fondas, Kultūros ir šv. Kazimiero draugijos atskiromis knygelėmis. Šitaip pasirodė pirmieji lietuviški V. Šekspyro „Otelo“, „Venecijos pirklio“, Č. Dikenso „Deivido Koperfildo“, „Oliverio Tvisto“, M. Servanteso „Don Kichoto“ ir kitų klasikų vertimai. Ne vienos paruoštos knygos nespėta išleisti. Jų likimas šiandien nežinomas.

1927 metais su šeima. Nuotr. V. Bortkevičiūtės

J.Kutra taip pat redagavo Biržų gimnazijai skirtą leidinį „Biržų gimnazija“ (1931 m.), bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Mokykla ir gyvenimas“, dažnai savo straipsnius spausdino savaitraštyje „Biržų žinios“.

Buvo Lietuvių tautosakos archyvo narys. Padedant moksleiviams, surinko archyvui daug dainų, pasakų, patarlių. 1929 metais buvo išrinktas V Kultūros kongreso Kultūros sąjungos tarybos nariu. Kurį laiką priklausė Lietuvos valstiečių sąjungai.

Kultūros puoselėtojas

Jurgiui Kutrai visą laiką labai rūpėjo Biržų miesto kultūrinis gyvenimas. Prieš keliasdešimt metų vienas iš „Mūzos“ draugijos steigėjų Kostas Burbulis, kartu su Jurgiu Kutra mokyklon ėjęs, man pasakojo, kad 1918 metų lapkričio mėnesį Balčiūno namuose susirinkę mokytojai Jurgis Kutra, Jonas Dilys, Konstantinas Kregždė, jo brolis Petras Kregždė, kiti biržiečiai inteligentai nusprendė įsteigti dailės draugiją. „Draugijai „Mūzos“ pavadinimą davė mokytojas Jurgis Kutra. Jis buvo labai pramanus, sugalvojo pavadinimus ir akcinei bendrovei „Aitvaras“ (kad neštų pelną), ir „Agarui“. Visi tada plojom, kad labai gražus ir geras pavadinimas“, – prisiminė K. Burbulis.

Du vakarus posėdžiavę, kol išsirinko valdybą, pasiskirstė sekcijomis. Petras Kregždė perskaitė draugijos statutą. Valdybos pirmininku buvo išrinktas Astravo pradinės mokyklos mokytojas Konstantinas Kregždė, o vicepirmininko pareigos patikėtos Jurgiui Kutrai. Iš amžininkų atsiliepimų ir kai kurių išlikusių dokumentų matyti, kad jis buvęs ne tik „Mūzos“ draugijos kūrėjas, bet ir aktyvus dalyvis, vaidinęs, režisavęs, vertęs scenos veikalus, rūpinęsis, kad aktoriai taisyklingai kalbėtų lietuviškai.

Recenzuodamas 1922 metų rugsėjo 4 dienos „Biržų žiniose“ Jono Skiauterio gastroles, pastebi gastrolieriaus manierų nenatūralumą, balso dirbtinumą, karikatūringą kraipymąsi, be jausmo ir intonacijų atliktas deklamacijas, artisto daromas kalbos klaidas. „Scenos kalba turėtų būti mažu mažiausiai bent taisyklinga“ – rašo J. Kutra.

Nė vienas gimnazijos spektaklis neapsieidavo be jo kaip režisieriaus pagalbos. Režisuoti jį kviesdavosi ir Biržų šauliai, skautai, kitos organizacijos.

Tragiškas likimas

Vedęs mokytoją Aleksandrą Mačiukaitę, augino trejetą vaikų. Tragiškas buvo jo gražios šeimos likimas. 1941 metų birželį enkavedistai Jurgį Kutrą suėmė ir išvežė į Sibirą.

Vytautas Vajėga rašo matęs į Sibirą tremiamo savo mokytojo iš vagono rašytą atviruką to meto Švietimo komisarui Antanui Venclovai: kodėl mane vežat baltųjų meškų mokyti? Gal čia apsirikimas? Aš gi šviečiau liaudį, rinkau tautosaką, leidau knygas… Žinoma, niekas jo šauksmo neišgirdo.

Lietuvos gyventojų genocido suvestinėse liko įrašas: „Išvežtas į lagerį 1941 m. birželio 19 d. – Norilskas, Krasnojarsko kraštas, 1943 m. – Taišetlagas, Irkutsko sritis; Ypatingo pasitarimo 1942 m. rugsėjo 12 d. nuteistas dešimčiai metų kalėti; mirė lageryje 1943 m. rugsėjo 27 d. Šeima ištremta 1949 m.“ Aleksandra Kutrienė su dukra Dalia mirė tremtyje. Sūnus Vitas (žinomos žurnalistės Dalios Kutraitės-Giedraitienės tėvas) paleistas 1956 metais.

Algirdas BUTKEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Dalios Kutraitės-Giedraitienės archyvo nuotr.

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.