Sklaidant senas nuotraukas. Kaimo vaidintojai

2018-05-22 | Kategorija: Istorija ir žmonės

„Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Niūrūs baudžiavinio gyvenimo debesys pamažu nutolo. Sodžiuje ėmė šviesėti. XX a. pradžioje ne tik miestuose, bet jau ir kaimuose pradėjo burtis jaunimo kuopelės, visuomeninės ir religinės organizacijos, draugijos, savišvietos rateliai. Linksmiau pasidarė ir Rinkuškiuose. Kaime atsirado biblioteka. Kaimo jaunuoliai skaitė spaudą, rengė vakarus, statė vaidinimus, lavinosi savarankiškai. Kaimo skudutininkų muzikavimas buvo girdimas ir Astravo dvare.

Vasarą gegužinės buvo rengiamos atvirose aikštelėse arba klojimuose. Kaimo senoliai pasakojo, kad į jas susirinkdavo apie šimtas aplinkinių kaimų jaunuolių. Vakaruškose ar gegužinėse šokdavo kadrilių, polką, valsą, padespaną, vengierką, krakoviaką, aleksandrovką, suktinį.

Prablaivėjo ir Rinkuškių karčema, kur dar neseniai dažnas kaimo gaspadorius palikdavo sunkiai uždirbtą pinigą ar kieme sugautą paukštį.

Vaidintojų kuopos „Vairas“ ir jaunimo pastangomis čia įrengtos salės scenoje pradėta rengti vakarėlius su vietinių ir aplinkinių kaimų artistų vaidinimais.

Kaimo jaunimo kuopa “Vairas” veikė 1923–1930 metais. Joje dalyvavo Rinkuškių, Kvietkelių ir Šlepščių jaunimas. Kuopos veiklai įtakos turėjo tuo metu Biržuose garsėję „Mūzos“ dailės draugijos ir šaulių teatro artistai.

Vaidintojų veiklai vadovavo broliai Jurgis ir Julius Variakojai, Alfonsas Kirkilionis, Jonas Šarkanas, Jonas Pelanis. Pastarasis artimiesiems pasakodavo apie jo atliktą „nabašnyko“ rolę – kaip sunku buvo gulėti nejudant „grabe“ prieš salėje kvatojančius savo kaimynus. Vaidintojai Juozas Krisiukėnas, broliai Dubros dar buvo ir geri muzikantai.

1923 m rugsėjo 23 d. čia buvo surengtas viešas vakaras, kurio metu jaunimo kuopelė “Vairas” suvaidino trijų veiksmų dramą ir vieno veiksmo komediją. Į vakarą susirinko daug žmonių. Iš tolimesnių kaimų vežimais suvažiavo ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Grojo Šlepščių kaimo kapela.

Šiandien buvusi karčema – tai žemėn smenganti, negyvenama ir palengva nykstanti sodyba. Tik gelstančios nuotraukos ir blėstantys prisiminimai primena čia vykusius šviesėjančio kaimo jaunimo artistų spektaklius.

Vienos tokių nuotraukų personažai žiūri į jus. Tai įsiamžinimas po jau minėto 1923 metų rugsėjo 23 d. suvaidinto spektaklio „Kurčias žentas“. Daugumai biržiečių ši nuotrauka jau matyta. Tačiau apie šviesuolių, dažniausiai pasiturinčių to meto ūkininkų atžalų, likimus pavyko surinkti nemažai naujų, įdomių duomenų.

Prieš objektyvą pirmoje eilėje susėdo vaidintojos moterys, iš kairės: Ona Kirkilionytė (Ladygienė g. 1900 metais), Emilija Variakojytė (Januševičienė) (1900–1985), Olga Pelanytė (Grigaliūnienė), Ona Punytė (Šimukėnienė) (1905–?), Antanina Kirkilionytė (Zagorskienė) (1904–~1991), Marė Kvietkauskaitė.

Už jų išsirikiavo vyrai. Iš kairės: Petras Punys (1903–1968), Jurgis Variakojis (1891–1983), Jonas Daugis, Julius Variakojis (1889–1975), Petras Dubra (g. 1907 m.), Jonas Krisiukėnas (1896–1977), Jurgis Šumskas (1903–1975).

Trumpai apie juos ir jų likimus.

Ona Kirkilionytė ( Ladygienė ) gimė 1900 metais – tą pačią dieną, kai mirė jos tėvas. Apie dukters gimimą sužinoti jis dar spėjo. Senieji Rinkuškių Kirkilioniai savo vaikams pasakojo, kad jų protėviai kildinami iš Vakarų Ukrainoje gyvenusių bajorų Tirilių (Kirilų). Ona ištekėjo už Dirvonakių kaimo seniūno Ladygos. Pokariu jis buvo nušautas.

2002.07.27 „Biržiečių žodis“ rašė: „Variakojai (Rinkuškių – B. J.) ir Daugiai – pasiturintys ūkininkaičiai… Joną Daugį ir Emiliją Variakojytę siejo abipusė simpatija, kuri tęsėsi septynerius metus, bet jų santuoka neįvyko tik dėl skirtingų religijų: Variakojai buvo evangelikai reformatai, o Daugių šeima – konservatyvūs katalikai“. Sprendžiant iš palikuonių prisiminimų, draugystė nutrūko daugiau dėl turtinių motyvų abiems kuriant savas šeimas.

Emilija ištekėjo už rinkuškiečio, žemės tvarkytojo įstaigos tarnautojo Motiejaus Januševičiaus.

Po nesusiklosčiusios draugystės su Emilija Variakojyte, Jonas Daugis, kaip sakoma, išėjo į užkurius: vedė vienturtę Ubiškių kaimo ūkininkaitę Mariją Slavinskaitę. Buvo kalintas lageryje.

Jurgio Pelanio ir Kotrynos Variakojytės iš Drąseikių kaimo duktė Olga Pelanytė ištekėjo už Domo Grigaliūno.

Ištekėjusi už Jono Šimukėno Ona Punytė savo vaikų neturėjo. Antrojo pasaulinio karo sumaištyje į Biržus iš Rusijos atklydo nuo šeimos pasimetusios trys seserys. Jauniausia jų buvo 1937 metais gimusi Nina. Mergaites priglaudė tuo metu Bobėnuose gyvenę Šimukėnai.

Didžiuliam motinos džiaugsmui, po karo čia ji savo dukras ir susirado. Vyresniosios dukros išsiruošė su motina grįžti į tėvynę. Nina niekur važiuoti nepageidavo. Pamilo ją ir bevaikiai Šimukėnai. Jie mergaitę įsidukrino ir šešiolikmetė paauglė virto Nina Šimukėnaite.

Tapusi dailininke ji į Vilnių atsivežė savo sunegalavusius įtėvius ir iki mirties rūpestingai juos slaugė, o 2006 m. gruodžio 29 d. ir pati atgulė Rokantiškių kapinėse, greta įtėvių.

Ištekėjusi už Lietuvos kariuomenės karininko Jono Zagorskio brolio Povilo, aktyvi kuopos „Vairas“ vaidintoja Antanina Kirkilionytė-Zagorskienė (1904–1991) su vyru valdė netoli Likėnų turėtą ūkį su malūnu. Nors valdžiai neįtikęs Povilas Zagorskis jau buvo miręs, 1947 m. iš Smardonių kaimo Antanina su keturmečiu sūnumi Eugenijumi buvo ištremta į Irkutsko srities Čeremchovo rajoną. Pasakojama, kad Antaninos tremtį lėmė didelį Zagorskių klojimą pasisavinusio kaimyno skundas. Paaugęs Eugenijus baigė traktorininkų kursus ir dirbo tarybiniame ūkyje. Prakutę jie įsigijo namą. Palaidojusi aštuoniolikmetį sūnų, Antanina apie 1972 metus grįžo į gimtinę. Palaidota Pabiržės katalikų kapinėse.

Dėl nelygios turtinės padėties Marę Kvietkauskaitę mylėjęs vaikinas savo gimtinėje jos vesti negalėjo. Išvykęs į JAV jaunuolis prikalbino emigruoti ir Marę. Bet Amerikoje mergina pamilo kitą jaunuolį, o įskaudintas sužadėtinis ją nušovė.

Petras Punys (sėdinčios Onos Punytės brolis) gyveno Ripeikiuose. Jų brolį Jokūbą sušaudė nacistai.

1949 metų kovo pabaigoje vykdytų vežimų metu Julius Variakojis gydėsi Biržų ligoninėje, todėl baudėjai į Irkutsko sritį išvežė tik Juliaus žmoną Marę Pipinaitę-Variakojienę su dukromis Olga ir Maryte. Tremtyje jos išbuvo 7 metus. Likęs neištremtas Julius su sūnumi Jonu apsigyveno pas žmonos brolį Juodžioniuose, kur dirbo melioratoriumi. Vėliau jis tapo „Tarybinio artojo“ kolūkiečiu ir 1956 metais pasitiko žmoną su dukra Maryte. Olga pasiliko Irkutske baigti studijų.

Palikęs gimtuosius namus Rinkuškiuose Jurgis Variakojis Skrebiškyje susirado nuotaką Emiliją Žemaitytę su 40 ha ūkiu. Naujo namo Skrebiškyje statybai tėvas Jurgį aprūpino medžiagomis ir Biržuose padovanojo dviejų aukštų medinį namą.

1949 metais Jurgio šeima buvo ištremta į Irkutsko srities Usolės rajoną. Prabuvęs tremtyje 9 metus, jis grįžo namo ir dirbo kolūkyje. Palaidotas Lyglaukių kapinėse.

Beje, Juliaus ir Jurgio Variakojų brolis Jonas dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1929–1930 m. XV Juozo Tūbelio ministrų kabinete jis buvo krašto apsaugos ministras. Brolis Petras buvo Prekybos ir pramonės banko Biržų skyriaus direktorius.

Iš Martyno Dubros ir Marės Striužaitės paveldėtą žemę jų sūnus Petras (g. 1907 m.) dirbo kartu su broliu Jonu ir gyveno Rinkuškių ulyčioje tėvų pastatytoje troboje. Petras liko viengungis.

Jonas Krisiukėnas gyveno vadinamojoje Pakapėje. Nei su pirmąja žmona Ona Šimukėnaite, nei su antrąja, Matilda, vaikų nesulaukė.

Paveldėjęs tėvų žemę Jurgis Šumskas ir jo žmona Elžbieta Mažuolytė vieni pirmųjų Rinkuškiuose pasistatė mūrinius namus.

Išsisklaidžius „Vairo“ kuopos vaidintojams, po 1930 metų pasilinksminimai vykdavo ūkininko Gelažiaus klojime. Vaidindavo jaunimo sukaltoje scenoje.

Čia, greta klojimo buvusiame lauke, vykdavo žirgų lenktynės. Vis dažniau pasilinksminimus organizuodavo kaimyniniai Šlepščių ir Kvietkelių kaimai. Padaugėjo renginių Astravo parke. Čia atsirado apšvietimas elektra.

 

Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.