Vydūnas ir Biržai. 150-osioms Vydūno gimimo metinėms

2018-05-15 | Kategorija: Įžvalgos

Rašytojo, filosofo Vydūno viešnagė Biržų gimnazijoje 1934 m. balandžio 23–24 dienomis. Iš kairės: Tėvų komiteto atstovas Pranas Lembertas, vicedirektorius Jurgis Kutra, Jonas Radzivonas. Reverse įrašas ranka: Vydūnas Biržuose / 1934–IV 23–24 d. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Lietuvos Seimas 2018 metus paskelbė Vydūno metais. Prieš 150 metų (1868 m. kovo 22 d.) Jonaičiuose (Šilutės rajone) gimęs Vydūnas (tikroji pavardė Vilhelmas Storosta) buvo įžymus filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas. Jo literatūrinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 knygų. Tai įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių – vokiečių kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai. Daug jo įvairių tekstų išspausdinta laikraščiuose ir žurnaluose.

1940 metais Vydūnas buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo literatūrinė Nobelio premija tais metais nebuvo skiriama. Jei ne karas, gal ir lietuviai būtume turėję savo Nobelio premijos laureatą?

Kauno universitetas Vydūnui suteikė filologijos garbės daktaro laipsnį, jis buvo išrinktas tarptautinės rašytojų sąjungos PEN ir Lietuvių rašytojų draugijos garbės nariu.

Biržiečiai smerkė smurtaujančius hitlerininkus

Vydūno darbus žinojo ir jį gerbė ir Biržų krašte. Tai paliudija ir 1932 metų lapkričio 13 dieną „Biržų žinių“ (Nr. 45) pirmajame puslapyje išspausdintas toks tekstas: „Didžiai gerbiamam mūsų Tautos veteranui ir lietuviškos dvasios žadintojui Dr. Vydūnui dėl barbariško vokiečių elgesio reiškiame širdingiausią užuojautą. „Jaunosios Lietuvos“ Biržų rajono valdyba, K.V.C. Biržų skyriaus valdyba, Ev. Reformatų Kolegija, Ev. Liuterių parapija, Biržų Apskrities Savivaldybė, Biržų miesto savivaldybė, šaulių Sąjungos XVIII rinktinė, Savanorių Sąjungos Biržų skyrius, Lietuvos Tautininkų Sąjungos Biržų skyrius, L.K. Sąjungos „Pavasario“ Biržų rajonas ir Ev. Reformatų Jaunimo Sąjunga „Radvila“.

Antrame laikraščio puslapyje išspausdinta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Biržų skyriaus vado L. Šukio ir sekretorės O. Viliušaitės pasirašyta užuojauta: „Mylimam „Jaunosios Lietuvos“ Garbės nariui Dr. Vidūnui, Tilsit, Kasernestrasse 14 L.T.J. „Jaunosios Lietuvos“ Sąjungos Biržų rajono vadovybė protestuoja prieš barbarišką hitlerininkų smurtą ir reiškia tamstai, Brangusis jaunalietuvių Bičiuli, nuoširdžiausią užuojautą. Biržiečiai jaunalietuviai linki Tamstai ilgo amžiaus ir nenuilstamos patvaros stovint prūsų lietuvių ir tautinio darbo priešaky“.

Ten pat paaiškinta, kodėl Vydūnui siunčiamos šios biržiečių užuojautos. Spalio 30 dieną Tilžėje grįžtantį po paskaitos Vydūną užpuolė būrys hitlerininkų. Jie keikėsi, o vienas trenkė Vydūnui į veidą. Tai nebuvo vienintelis išpuolis.

Grasinimų būta ne vieno

Vydūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas Vacys Bagdonavičius yra rašęs, kad panašių grasinimų 1932 metais būta ne vieno. Didžiausią nacių neapykantą sukėlė 1932 metais vokiečių kalba pasirodęs jo istorijos veikalas „Vokiečių-lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“, kuriame atskleidžiama, ką iš tikro davė septynis šimtmečius trūkęs Mažosios Lietuvos nutautinimas. Knyga buvo pripažinta kaip kenkianti reicho interesams ir policijos konfiskuota. „Tiesiog antivydūniška, kartu ir antilietuviška demonstracija virto 1932 m. vasario 14 d. įvykiai, kilę kaip reakcija į vokiečių ir lietuvių santykių paaštrėjimą Klaipėdos krašte“, – rašo V. Bagdonavičius.

Tą dieną vienoje iš Tilžės aikščių buvo surengtas vokiečių mitingas, nukreiptas prieš Lietuvos politiką Klaipėdoje. Netoli tos vietos „Kultūros“ draugijos susirinkime Vydūnas skaitė pranešimą. Nebaigė, nes jį nutraukė iš mitingo atskubėję kai kurie jo dalyviai. Jie iš salės išėjusį Vydūną sekė iki pat namų grasindami ir šūkaudami „Šalin išdaviką!“, „Lietuviškas šuo!“ ir pan. Tos dienos popietę kaip įpratęs Vydūnas ėjo į čiuožyklą, bet ir čia jį puolė minia, ir teko grįžti namo. „Vėl visą kelią lydėjo keiksmais besišvaistantis ir besispjaudantis fašistuojančių fanatikų būrys. Nuo tąsymo mąstytoją apsaugojo policija, bet nuo svaidymo apsaugoti nepavyko, ir mestas kietas daiktas pataikė į kairįjį žandą. Vydūnui grįžus namo, minia, susibūrusi prieš jo langus, visą valandą skandavo „Šalin išdaviką!“ (…) 1935 m. gegužės 17 d. Aikštėje susirinkusi minia šūkavo prieš Vydūną, o paskui ėmė daužyti jo buto langus. Akmenų prilėkė ir į kambarį. Vydūno žmona bijojo, kad tik jo neužmuštų“ – rašo V. Bagdonavičius.

Viešnagė Biržuose

1934 metų balandžio 23 dienos vakare į Biržus atvyko filosofas, rašytojas ir kultūros veikėjas, daktaras Vilius Vydūnas. Aplankyti biržiečius jį pakvietė Biržų gimnazijos direktorius dr. Antanas Juška. Stotyje pasitiktas moksleivių ir Biržų visuomenės atstovų, svečias buvo palydėtas į butą (manyčiau, kad į jį kvietusio gimnazijos direktoriaus),  kuriame jis „pavakarieniavo“: suvalgė keletą riešutų ir išgėrė pusę stiklinės vandens su uogų sunka. Pusryčiams suvalgė ragaišio riekutę su sviestu ir išgėrė stiklinę arbatos iš savo paties rinktų ir džiovintų žolelių.

Apie Vydūno viešnagę Biržuose Šiauliuose leisto laikraščio „Mūsų kraštas“ „Biržų žinių“ skyriuje rašęs Vingėla (tai galėjo būti tais metais buvusio „Biržų skyriaus“ redaktoriaus, pašto viršininko, šaulių teatro režisieriaus, spaudoje paskelbusio ne vieną rašinį Mykolo Plepio slapyvardis) skaitytojus informavo, kad Vydūnas – griežtas vegetaras jau daugiau kaip 40 metų. „Griežtai tvarkingas ir jo visas gyvenimas. Miega, pav. ant kietos patalynės ir plonutės pagalvėlės ir visuomet galva į šiaurę, o kojomis į pietus“.

Balandžio 24 dienos rytą Vydūnas aplankė įžymesnes Biržų vietas , užlipęs į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštą gėrėjosi Biržų panorama. 13 valandą gimnazijos salėje moksleiviams skaitė paskaitą „Tauta ir jaunuomenė“. „Iš gana populiariai dėstytų minčių galima buvo suprasti, kad didžiausias jaunuomenės uždavinys – sielos taurinimas ir žmoniškumo ugdymas. Mūsų siela minta gerieji ir blogieji žmogaus palinkimai. Maitindama geruosius – siela lyg atitrūksta nuo žemės, pakyla ir giedrėja. Melas, žodžio netesėjimas, geiduliai, neapykanta ir kt. neleidžia žmogaus dvasiai pakilti“, – rašo V. Bagdonavičius.

Po paskaitos, už kurią Vingėlos žodžiais, jaunuomenė padėkojo dar negirdėtais aplodismentais, „Mūsų krašto“ laikraščio bendradarbis keliolika minučių kalbėjosi su Vydūnu.

Į klausimą, kad biržėnai, išgirdę kai ką apie svečio paskaitą Dotnuvoje, domisi kokių „teigiamos rūšies savybių“ daktaras randa vokiečiuose, Vydūnas atsakė, jog teigiamas yra Hitlerio gyvenimas ir elgesys. „Jis – nerūko, nevartoja svaigalų, nevalgo mėsos, nuo algos atsisakė, norėdamas pats būti pavyzdžiu tautai. Imponuoja jo įvesta drausmė krašte. Yra sveikų įstatymų: gyvulių globai sustiprinti, uždraustos vivisekcijos, eugenikos įstatymas, spaudai nuo nepadorumų apvalyti taisyklės, šiaip viešąjį gyvenimą tvarkantys parėdymai, tautiškumo dvasiai stiprinti priemonės“.

Į klausimą, kaip daktaras reaguoja į vokiečių išsišokimus prieš jį, Vydūnas atsakė, kad tai yra liūdnas dalykas. „Gaila man tos tautos, – kalbėjo svečias, –- kuri gimdo peštukus. Aš pats vaikystėje buvau peštukas ir mėgdavau ir pajėgdavau įveikti vyresnius už mane. Judrus buvau. Bet kartą tėvas sudraudė ir pasitaisiau. Reikia ir tautai sudrausti savo peštukus. Ypač nekurstyti jų. Čia daug gali patarnauti spauda, susilaikydama nuo agitacijos. Apie pasikėsinimus prieš mane aš bendra tvarka pranešdavau policijai, bet kartu prašiau nebausti neišmanėlių. Jie man garbės neatima, o tik pažemina savo tautą. Hitlerio drausmė ir čia pasirodė – jau yra įsakymas policijai saugoti mano asmenį. O buvo grasinimų ir nušauti mane“.

Pirmoji filosofinė Vydūno knyga (šio teksto autoriaus įsigyta Vilniaus antikvariniame knygyne 1963 metais už 25 kapeikas)

Į paskutinį, Vingėlos nuomone, patį nekukliausią klausimą apie veikalus, kuriais greičiausiai pradžiugins savo skaitytojus, Vydūnas atsakė: „Baigiu ruošti 5 aktų su įžanga tragaidą. Pavadinimą manau duoti „Laimės sąšvaita“. Galutinai apdirbu, kaip tas skulptorius savo stovylą, ir operetę „Jūratė“. Jei pajėgsiu – manau abu veikalu greitai išleisti“.

Pokalbis baigėsi, kai Vydūnas po pakartotinių kvietimų išėjo nusifotografuoti su biržiečiais.

17.30 val. „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Biržų skyriaus vadovybė sveikino Vydūną kaip šios sąjungos garbės narį. Vydūnas pasirašė garbingų svečių knygoje, o 18 valandą gimnazijos salėje susitiko su skautais. Išklausę svečio kalbą, skautai, dainuodami „Ilgiausių metų“, jį ant rankų nunešė į skautų būstinę. Pasirašęs svečių knygoje, su dainomis palydėtas iki buto, susijaudinęs Vydūnas jaunuomenei pasakė kalbą, ją baigdamas žodžiais: „Geriau keletą metų gyventi tauria dvasia, negu šimtą metų pypkę rūkyti“.

Paskaita Gimnazijos salėje

19 valandą paklausyti Vydūno pranešimo apie tautas, kurios eina pasmerkimo ar sveikėjimo keliais, susirinko pilna gimnazijos salė. Po Antano Juškos įžanginio žodžio, sutiktas ovacijomis, kalbėjo Vydūnas. „Jo paskaita buvo labiau panaši į vaizdžiai atpasakotus regėjimus. Vydūnas pats prisipažino, kad jo mintijimo (mąstymo) būdas yra savotiškas. Ir tikrai, jo paskaitos mintys, kad ir siekė vieno tikslo, vienok buvo palaidos, be aiškiau matomo sąryšio“ – rašo Vingėla.

Vydūnas kalbėjo, kad pasaulyje yra daug nepaprasto ir nesuprantamo, o žmonės yra pažinę vos mokslo jūros pakraščius. Bet žmonija numano, kad yra dar didelė dalis pasaulio tikrovės, kurią palaipsniui tiria. Iš čia ilgesys, nerimastis, naujų vertybių ieškojimas, nervinimasis, tarptautiniai konfliktai, karai, krizė. Ieškoma naujų žmoniškumo pradų ir įstatymų. Mūsų tautai duotas ne mažesnis uždavinys kaip kitoms. Tą uždavinį ir tautos garbingumą turi jausti visi tautos nariai. Pasmerktosios tautos, kad ir daugėja nariais, bet dvasiškai menkėja, nes aprūpinti, sveiki ir kultūringi tėvai pasitenkina tik 1–2 vaikais, arba visai lieka bevaikiai, kai tuo tarpu visi kiti smarkiai dauginasi. „Ne smarkiai daugėti reikia, – sakė Vydūnas, – bet sveikėti. Su sveikėjimu eina žmoniškumo ir dvasios šviesa. (…) Kiekvienas vaikas turi augti tėvų meilėje, tik tuomet jis įgys žmoniškumą“. Vydūnas kvietė gerų savybių mokytis net iš priešų, aiškino, kad „lietuvių tautos paskyrimas yra skelbti žmoniškumą, o tautos nario gyvenimo prasmė – tą žmoniškumą išreikšti. Tauta, gyvenanti prasmingą gyvenimą, negali būti sunaikinta“.

Balandžio 25 dienos rytą Vydūnas išvažiavo iš Biržų.

Neteko girdėti, kad Vydūnas Biržus būtų aplankęs dar kartą. O hitlerininkų grasinimai ir persekiojimai jo nepalaužė. 1938 metais jis net buvo areštuotas ir įkalintas Tilžės kalėjime. Tik pasigirdus pasaulyje protesto balsams, po dviejų mėnesių buvo paleistas.

1944 metais pasitraukė į Vokietiją. Po varginančių klajonių apsistojo Vestfalijoje esančiame Detmoldo mieste. „Čia prabėgo dar gana darbingi ir ramūs paskutinieji septyneri gyvenimo metai. Susirgęs gripu, kuris komplikavosi į plaučių uždegimą, Vydūnas mirė 1953 metų vasario 20 dieną“ – rašo V. Bagdonavičius.

Vydūno kapas. Algirdo Butkevičiaus nuotr.

Palaidotas senosiose Detmoldo kapinėse. 1991 metais jo palaikai perkelti į gimtąjį Šilutės rajoną, Bitėnų kapines. Jo amžino poilsio vieta yra netoli bendraminčio, carinės Rusijos metais draustų lietuviškų laikraščių ir knygų leidėjo bei spaustuvininko Martyno Jankaus (iš jo spaustuvės Bitėnuose knygas ir laikraščius į Lietuvą gabeno garsiausias knygnešys Jurgis Bielinis) kapo.

Algirdas BUTKEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.