Susitikimai Čypėnų Respublikoje

2018-05-13 | Kategorija: Istorija ir žmonės

 

2007 m. pastatytas paminklinis akmuo istoriniams įvykiams Čypėnuose atminti.

Gegužės 12 dieną visi  buvo kviečiami atvykti į Čypėnus – prisiminti vieną įdomesnių krašto istorijos puslapių – Čypėnų Respublikos sukūrimą. ,,Kaip lietuviai žino, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kadais buvo nuo Baltijos iki Juodosios jūros, taip Biržų krašto žmonių atminty yra išlikusi Čypėnų Respublika“, – sakoma organizatorių kvietime.

Žymesnių istorinių pavyzdžių, kur bendruomenė bandė imti ir su mažesniu ar didesniu pasisekimu kažkuriam laikui paėmė vietos valdžią į savo rankas, Lietuvoje nedaug. XVIII a.pabaigoje respubliką  savo valdose buvo įkūręs Povilas Ksaveras Bžostovskis (kartais ji dar klaidingai vadinama Pavlovo respublika). Jos istoriją talentingai aprašė žurnalistė Aurelija Arlauskienė knygoje ,,Paulavos Respublika“.

Po I pasaulinio karo, siekdami apsiginti nuo plėšikaujančių įvairių kariuomenių likučių, savigynos tikslais Perlojos Respubliką buvo įsteigę ir dzūkai. Ir nors oficialiai ji gyvavo apie pusmetį, faktiškai ji veikė apie penketą metų ir paliko gilią žymę krašto istorijoje.

Čypėnų Respublika iškilo 1905 revoliucijos bangose, kuomet imperiją nualinęs Rusijos-Japonijos karas sukėlė bruzdėjimus visoje Rusijoje, kurie galiausiai baigėsi I-ąja Rusijos revoliucija.

Laukuose išsibarstęs nedidelis Čypėnų kaimas šiandien nelabai beprimena valsčiaus centrą, kuriame 1905 metais vadovaujami vietos šviesuolių   gyventojai nusprendė imti valdžią į savo rankas.

,,1905 m. revoliucija sukėlė pasipriešinimo carizmui bangą ir Biržų apylinkėse: vyko valstiečių mitingai, susirinkimai, senoji valsčiaus administracija buvo keičiama nauja, lietuviška, nutarimai į valsčiaus knygas taip pat imti rašyti lietuviškai, buvo šalinami rusai mokytojai ir kviečiami lietuviai bei įvedamas mokymas gimtąja kalba, uždaromos degtinės parduotuvės. Vyko valstiečių bruzdėjimai prieš dvarininkus dėl žemės, miško, servitutų, valstiečiai organizuotai pradėjo atsisakinėti mokėti mokesčius, kirto dvarininkų miškus, savavališkai ganė gyvulius ir šienavo pievas, užgrobdavo dvarininkų žemę, naikino jų turtą.“

Šventėje kiekvienas galėjo susipažinti su Respublikos istorija.

Tų pačių metų lapkričio 12 dieną dideliu būriu susirinkę čypėniškiai, nepaisydami į kaimą sugužėjusių policininkų ir caro kariuomenės, kurie stebėjo susirinkimą ir galų gale sueigą, vykusią mokykloje, išvaikė, priėmė nutarimą, kuriame išdėstė savo politinius reikalavimus:  „Mes, Čypėnų valsčionys, surėdymui Lietuvos ir išrišimui klausimų, paliečiančių visą mūsų kraštą, reikalaujame sušaukimo Seimo Vilniun, išrinkto lygiu, tiesiu, slaptu ir visuotiniu balsavimu. Lyg Seimo sušaukimui patys rūpinsimės savo reikalais ir patys valdysimės…“

Nutarime buvo reikalaujama ,,numesti tuos valsčiaus sąnarius, kurie eina prieš žmones drauge su caro tarnais“, nuspręsta išvaryti rusus mokytojus, o jų vietoje ,,atkviest mokytojus lietuvius“, nutarta nemokėti mokesčių valdžiai, kadangi šioji už surinktus mokesčius ,,užlaiko pulkus kareivių, visokius činauninkus, žandarus, šnipus, zemskius, sprauninkus, pristavus, urednikus, gubernatorius ir t.t.“, kuriuos nutarime pažadėta varyti iš krašto. Kartu kviečiama nereikalauti nuomos ,,už pleciukus nuo gryčelninkų“, kadangi nutarta nemokėti mokesčių valdžiai. Nutarime numatyta išrinkti ,,delegatus Vilniun ant suvažiavimo XII.4” (Didysis Vilniaus seimas, į kurį delegatais išrinkti buvo E.Galvanauskas ir J.Vosylius) . Be kita ko, nutarime siūloma kiekvienam sodžiui užsisakyti laikraštį ,,Vilniaus žinios“, suėjus vakarais laikraštį skaityti, kad visi žinotų, ,,kaip apsigint nuo valdžios ir patiems tvarkytis“.

Laukiant šventės

Deja, Respublika gyvavo neilgai – tik tris mėnesius. Jos iniciatoriai ir aktyvūs vietinės revoliucijos dalyviai nubausti įvairiomis bausmėmis: K. Matulis, P. Žitkevičius ir J. Sruoga nuteisti visiems laikams ištremti į Sibirą atimant visas teises, tačiau, padavus kasacijos skundą, nuosprendis buvo sušvelnintas, nuteisiant visus kalėjimo 4 metams, o J. Sruogai, dėl amžiaus, bausmė buvo sumažinta iki trečdalio laiko. Kiti du aktyvūs Respublikos kūrėjai – A.Sruoga ir E.Galvanauskas – laiku pasitraukė į užsienį, tad represijų išvengė.

Šią ir kitas Čypėnų istorijas saulėtą šeštadienio popietę galėjo išgirsti gausiai susirinkę buvę ir esami čypėniškiai.

Eilėje prie Respublikos vizų.

Čypėnų Respublikos istoriją, jos dalyvių likimą susirinkusiems pasakojo Vabalninko krašto istorikas Algirdas Garbauskas. Susirinkusiems jis priminė, kad Čypėnų Respublikos istoriniai sūkuriai aprašyti ne vienoje knygoje: ,, XX amžiaus Vabalninkas: datos, įvykiai, žmonės žmonės / sud. Algirdas Garbauskas, Mirdza Garbauskienė)“ (išl.2007 m.), K.Šakenio ,,Vabalninkas ir jo apylinkė praeityje“ (išl. 1935 m., yra skaitmeninis variantas)  , minimi šie įvykiai ir neseniai išleistoje ,,Kupiškėnų enciklopedijoje“.

Čypėnų istirjos akimirkas priminė Vabalninko kraštotyrininkas A.Garbauskas (dešinėje)

Ne vienas kalbėtojas minėjo, kad per šimtmetį po Respublikos įkūrimo kaimas smarkiai sumažėjo: Respublikos įvykių laikais čia gyveno apie 270 gyventojų, 1999 – maždaug 130, o 2001 – apie 100 gyventojų. ,,Dabar gal nė tiek nebus”, – nelinksmai svarstė susirinkusieji.  

Prisiminimais dalijasi K.Latvėnas

,,Čypėnai buvo labai didelis kaimas, vienu metu čia buvo net septynmetė mokykla”, – kalbėjo Kazimieras Latvėnas, taręs sveikinimo žodį, kaip jis pats sakė, nuo emigrantų, nes, anot p.Kazimiero, nors žmonių susirinko daug, bet dauguma jų jau tik atvažiavę, susirinkę į iškilmes. Jis dėkojo organizatoriams už tai, kad sugebėjo surinkti tiek daug su Čypėnais susijusių žmonių.

Bibliotekoje dirbusi E.Vosylienė priminė literatūrinę šio Biržų krašto istoriją.

Panašiai kalbėjo ir bibliotekoje kažkada dirbusi Eugenija Vosylienė, palikusi Čypėnus prieš 33 metus: ,,atsistojau ant kalnelio ir galvojau – ten buvo namas, ir ten buvo namas – o dabar nė vieno nebėra.“  Ji priminė literatūrines šio krašto istorijas – netoliese esančiame Medininškių kaime pas savo meilę Pranutę Adomonytę lankydavosi poetas Kazys Binkis, ne kartą Čypėnuose buvojo Balys Sruoga, Kazys Jakubėnas.

Iš kairės: Vabalninko seniūnė L.Vaitiekūnienė, Biržų rajono meras V.Valkiūnas, renginio organizatorė V.Indrikonienė.

Belieka žavėtis organizatorių talentu suieškoti, sukviesti buvusius čypėniškius – kai kurie išvykę iš gimtojo kaimo prieš pusę amžiaus, vis dėlto rado laiko ir galimybių atvykti ir pabūti su kraštiečiais.

Dėkota organizatoriams. Nuotraukoje – seniūnaitė Kristina Barauskaitė (kairėje), Vabalninko seniųnė L.Vaitiekūnienė ir V.Valkiūnas.

Vilma ir Remigijus Indrikoniai, seniūnaitė Kristina Barauskaitė, kaimynai – Ramongalių bendruomenė įdėjo daug pastangų, kad šventė įvyktų ir pavyktų.

Renginio mecenatas A.Vaitaitis (viduryje), LR Seimo narys V.Rinkevičius.

Renginio rengėjai nuoširdžiai dėkojo mecenatui verslininkas Arūnui Vaitaičiui (jis pats sakėsi kažkada lankęs Čypėnų mokyklą).

Meras nusprendė ,,įeiti į laikmetį“ ir kalbėti nuo ,,bačkos“

Buvusius ir esamus čypėniškius, šventės dalyvius sveikino LR Seimo narys Viktoras Rinkevičius, padovanojęs Respublikai istorinę vėliavą, rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas,  vienintelis kalbėjęs nuo improvizuotos ,,bačkos“, Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė, Salamiesčio bendruomenės pirmininkas Virgilijus Bernotas.  Svečius linksmino muzikantas Jonas Kalinauskas.

Muzikantas J.Kalinauskas aiškinosi, kas su kuo mokėsi vienoje klasėje – paaiškėjo, kad brolio sūnus.

Į šventę sugužėję įvairių kartų čypėniškiai atrodė tarsi atvykę į giminių suvažiavimą: klausinėjo vieni kitų apie kaimynų, bendramokslių likimą, ieškojo sąsajų pagal pavardes ir vardus, dalinosi prisiminimais, džiaugėsi, atpažinę seniai matytus kraštiečius. Atrodė, tarsi tarp žydinčių obelų ir alyvų sklando senojo lietuviško kaimo bendruomenės dvasia, subūrusi žmones draugėn, nors trumpam nustūmusi į šalį kasdienius rūpesčius ir nelinksmas mintis.

Kelios kartos čypėniškių susirinko paminėti Čypėnų Respublikos.

Kiekvienas kaimas turi savo istoriją, kad ir kuklesnę, ne tokią garsią kaip Čypėnai. Šalyje, kur kasmet iš žemėlapio išbraukiama po keliasdešimt gyvenviečių (šiemet Lietuvos žemėlapyje neliko 32 gyvenviečių), net ir mažiausias bandymas išlaikyti, atgaivinti, prisiminti kaimo istoriją yra vertas didelės pagarbos ir palaikymo, kad gera idėja sklistų kuo plačiau. 

Jaunimas, kaip įprasta, laikėsi atokiau, bet taip pat aktyviai dalyvavo šventėje

Renginį palaikė ir labai draugiškas Čypėnų katinas

Plačiau apie Čypėnų Respublikos istoriją:

selonija.lt

Tags: , , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.