Į mojavą lietuvius subūrė latvis dvasininkas

2018-05-11 | Kategorija: Įžvalgos

Parapijos tikintieji po gegužinių pamaldų prie koplyčios. Tarp jų – kunigas A. Trepočka iš Latvijos. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Gegužės mėnesį Bažnyčia kviečia katalikus melstis Švč. Mergelei ir Motinai Marijai. Bažnyčiose kasdien laikomos specialios gegužinės pamaldos (mojavos), katalikų šeimos meldžiasi koplytėlėse, namuose. Šią savaitę atgijo ir Germaniškio Šv. Marijos Magdalenos koplyčia. Kas vakarą kelias dienas koplyčios duris varstė parapijos tikintieji. Skambėjo maldos, giesmės. Šv. Mišias aukojo ir apeigoms vadovavo Uogrės Šv. Meinardo katalikų bažnyčios kunigas Andriejus Trepočka.

„Biržiečių žodžiui“ paskambinus Germaniškio kaimo bendruomenės pirmininkei Kristinai Klyvienei ir pasiteiravus, ar germaniškiečiai nesirenka į gegužines pamaldas, Kristina pasidžiaugė: jiedu su tėveliu, Germaniškio koplyčios zakristijonu Augustu Skadiniu, pirmadienio vakare kaip tik ir kalbėję apie gegužines pamaldas. Ir pripažinę: Germaniškis jau pasiilgęs mojavų. Į savo gimtinę Skaistkalnėn iš Uogrės Šv. Meinardo parapijos trumpam grįžęs sodinti bulvių kunigas Andriejus Trepočka tarsi atspėjo germaniškiečių lūkesčius. Kitą dieną koplyčios zakristijonas Augustas Skadinis sulaukė dvasininko skambučio su pažadu: jis norėtų atvykti į koplytėlę aukoti šv. Mišių. Pravestų ir gegužines pamaldas.

– Kunigas Andriejus – mano tėvelio bičiulis. Kada tik jis atostogauja savo gimtinėje Skaistkalnėje, visuomet užsuka į Germaniškio koplyčią ir aukoja šv. Mišias. Germaniškiečiai džiugiai renkasi ir dalyvauja pamaldose, – pasakojo Kristina Klyvienė.

„Biržiečių žodis“ antradienio pavakarę susiruošė į mojavą Germaniškyje. Atvykome per anksti. Koplyčia dar užrakinta. Pastebime: šios koplyčios šeimininkai labai atsakingi ir rūpestingi. Visa reikalinga informacija – prie durų. Germaniškio koplyčioje pamaldos vyksta kas antrą savaitę. Tikintieji melsis ir gegužės šventadienį. Taigi gegužinės pamaldos parapijoje nepamirštos.

Pradeda rinktis į koplytėlę germaniškiečiai. Atskuba zakristijonas Augustas Skadinis. Į koplytėlę įleidžia pirmąją maldininkę Mildą Juozeliūnienę. Mildą iki koplytėlės atvežė dukra Zita.

Koplytėlė kvepia kaimo darželių žiedais. Zakristijonas Augustas ant altoriaus uždega žvakes. Ir išskuba. Perlėks automobiliu per kelis kiemus, surinks parapijietes. Jo sesuo Džėjienė irgi labai sunkiai vaikšto, ant dviejų lazdų, bet gegužinių pamaldų nepraleidžia.

Takeliu jau ateina ir Augusto Marijona. Marijona Vasiliauskienė rūpestingai išpurentame gėlynėlyje prie koplyčios pastebi prasikalusį žolės kelmelį, jį išrauna. Milda Juozeliūnienė su Marijona Vasiliauskiene „Biržiečių žodžiui“ dalinasi savo vaikystės ir jaunystės metų mojavų prisiminimais.

– Kai buvau dar maža, mūsų babytė per pietus mojavos mėnesį mus, vaikus, vesdavosi melstis į Melėnų kapines. Dienų dienom. Prisirinkdavo apie 30 žmonių. Su maldynėliais, rožantėliais. Kalbėdavome rožinį, giedodavome giesmes. Suklaupę visi ant pievutės kapinėse. Mojavai vadovavo toks jau amžiną atilsį Kirkilas. Jis buvo labai pasišventęs Dievui ir bažnyčiai, toks kaip mūsų Skadinis. Žmonės jį vadindavo šventu Kirkilu, – prisimena Milda Juozeliūnienė.

Moteris apgailestauja: kai sukūrė šeimą ir atsikraustė gyventi į Germaniškį, vaikai buvo maži, dirbo fermoje sunkiai, vakare dar savo ūkio ruoša, todėl gegužinėms pamaldoms pritrūkdavo laiko. Tik šventadieniais stengdavosi nepraleisti gegužinių pamaldų. Melsdavosi Skaistkalnės arba Suosto bažnyčiose.

– Čia, namuose, dabar labai gerai. Nors ir susižeidžiau koją, bet į pamaldas labai troškau patekti. Dukra Zita pavežėjo. Atvyks ir pasiimti, – kalba Juozeliūnienė.

– Mano tėviškėlė buvo Kupiškio krašte, Alizavoje. Gyvenome netoli bažnyčios. Per mojavas rinkdavomės į bažnyčią. Susirinkdavo labai daug mūsų. Žmonių bažnyčioje niekuomet neskaičiuoju, bet vakar ir Germaniškio koplyčioje maldininkų prisirinko. Meldėmės kaip priklauso. Apie dvi valandas. Kunigėlis aukojo Mišias, kalbėjome rožinį, Švč. Mergelės Marijos litaniją, giedojome giesmes, – pasakoja Marijona Vasiliauskienė.

Į mojavą koplyčioje renkasi daugiau moterų. Atskuba ir vienas jaunuolis, Rytis Klyvis, Augusto Skadinio anūkas. Augustas anūku Ryčiu didžiuojasi. Rytis – jo pamaina, patarnautojas šv. Mišiose.

Germaniškietę Oną Bertulienę į koplyčią atveža dukra Dalia. Dalia lieka kartu. Motina ir dukra prisimena: prieš kelis dešimtmečius germaniškiečiai gegužines pamaldas rengdavo namuose. Ir pas Oną Bertulienę į mojavas kelios pamaldžios kaimynės ateidavo. Su vaikais, anūkėliais – nemažas būrys. Po pamaldų pabendraudavo, pasikalbėdavo.

– Kai kunigėlis į Skaistkalnę tik atvyksta, tuoj sukviečia mus į gegužines. Gegužinės pamaldos Germaniškyje kiekvieną dieną nebevyksta. Sveikata daug kam susilpnėjusi, jau nebeįveiktume iki koplyčios ateiti. Laimė: vaikai, Augustas maldininkes suvežioja. Ūkininkams dabar svarbių darbų laukuose metas, pluša iki išnaktų, o mums, pensininkams, lieka tik malda. Meldžiame Dievą ir Dievo Motiną sveikatos, gero oro, kad darbai sparčiai eitųsi, derlius geras užaugtų, – kalbėjo susirinkusieji. Džiaugėsi: šie keli šventi vakarai koplytėlėje jiems sielos atgaiva, bendrystė. Pasibūna, pasimeldžia, pagieda. Ir svarbiausia: priima šventąją Komuniją. Kunigėlis Andriejus šv. Mišias aukoja labai iškilmingai, dvasingai, neskubėdamas. Jis laimingas, kad čia laukiamas. Šiltas dvasininkas.

Prie koplyčios stabteli automobilis. Pasirodo ir laukiamiausias svečias. Kunigas Andriejus Trepočka. Jis tarnauja Uogrės Šv. Meinardo parapijos tikintiesiems.

Kunigas Andriejus „Biržiečių žodžiui“ pasakoja: jo gimtinė – Skaistkalnėje. Kunigas paveldėjęs šiek tiek savo tėvelių žemės, todėl jos neapleidžia. Žemę dirba pats. Aria, sėja. Tik bulvių vienas nepasisodins, todėl į talką jam pasisiūlė parapijiečiai. Po talkos – prie maldos.

– Augustas – senas mano bičiulis. Su juo, Skaistkalnės bažnyčios zakristijonu, susipažinau dar vaikystėje. Mūsų draugystė nenutrūko ir tada, kai mokiausi kunigų seminarijoje, ir tęsiasi jau kelis dešimtmečius, – pasakoja kunigas Andriejus. Ir priduria: germaniškiečius jis labai myli, su jais ir už juos meldžiasi.

Germaniškyje – kunigo A. Trepočkos prosenelių iš motinos pusės šaknys. Iš Germaniškio kilusi kunigo močiutė Elžbieta Balčiūnaitė. Deja, kunigui jos jau nebeteko pažinti. Močiutės paveikslas atmintyje atkurtas tik iš kunigo motinos pasakojimų.

Kunigas Andriejus Trepočka puikiai kalba lietuviškai.

– Mano būsima močiutė iš Germaniškio į Skaistkalnę atsikraustė  šešiolikos metų. Manęs niekas nemokino kalbėti lietuviškai. Baigiau Skaistkalnės vidurinę ir įstojau į kunigų seminariją Latvijoje. Įšventintas į kunigus, 15 metų tarnavau Rygos Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčioje. Sekmadieniais aukodavau šv. Mišias lietuvių bendruomenės tikintiesiems. Viešpats suteikė tokią malonę pramokti ir lietuvių kalbą, – dalinasi savo patirtimi dvasininkas.

Gegužinės pamaldos Germaniškio koplyčioje aukojamos lietuviškai. Šlovinimo giesmė suskamba ir latviškai. Tarp besimeldžiančių – ir trys latvės katalikės iš Rygos: Anastazija, Alina ir Jolanta.

Pasibaigus darbo dienai parduotuvėje prie gegužinių pamaldų dalyvių prisidėjo ir Germaniškio kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Klyvienė.

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Vienas komentaras to “Į mojavą lietuvius subūrė latvis dvasininkas”

  1. nuomonė parašė:

    Manau,Biržų rajono (taip pat Pakruojo,Joniškio,Mažeikių,Skuodo) mokyklose reikėtų dėstyti latvių kalbą,o Latvijos pasienio su Lietuva regionų mokyklose-lietuvių kalbą.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.