Sunkus laisvėjimo kelias (III)

2018-04-10 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Biržų visuomenės ir Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos susitikimas Stanislovo Dagilio aikštėje 1927 m. liepos 28 d. Svečiui biržiečiai įteikė ženklą ir raktus (dovaną laiko kariškis).

Kantrybei išsekus

1935 m. rugpjūčio pabaigoje basliais, šakėmis, o kai kurie ir šautuvais ginkluoti Suvalkijos ūkininkai pradėjo blokuoti kelius. Streikuotojai stabdė produktų tiekimą monopolijoms ir supirkimo punktams.

Prasidėjo Lietuvoje, daugiausia Užnemunėje, vykę ūkininkų streikai.

Buvo platinami atsišaukimus – iš valdžios reikalaujama perpus sumažinti mokesčius, 5 metams atidėti skolų mokėjimą, uždrausti varžytinėse pardavinėti nusigyvenusiųjų skolininkų ūkius bei padidinti grūdų supirkimo kainas. Šių reikalavimų valdžia įvykdyti nepajėgė.

Prasidėjo konfrontacija su policija. Tvarkai atstatyti į Prienus iš Kauno atvyko šimtas raitųjų policininkų, pasitelkti pasieniečių būriai ir net šarvuočiai. Mūšių metu žuvo vienas streiko dalyvis. Įtūžusi minia pradėjo deginti vietos administracijos būstines, niokoti maisto perdirbimo punktus, pjaustyti telefono stulpus, deginti streike nedalyvavusių valstiečių ūkius ir šaudyti jų gyvulius.

Pasibaigus riaušėms, iki 1938 m. buvo nuteisti 253 aktyviausi jų dalyviai. Dar keli šimtai buvo nubausti administracine tvarka. Net 19 kaltinamųjų buvo nuteisti mirties bausme, nemažai – kalėti iki gyvos galvos. Vėliau daliai nuteistųjų bausmės buvo sumažintos. Mirties bausmė įvykdyta 4 asmenims.

Dėl neramumų atsistatydino žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa ir vidaus reikalų ministras Stepas Rusteika.

Biržuose – ramiau

Šį audringą laikotarpį Biržai pragyveno ramiau. Miestas sparčiai statėsi.

1936 m. rugpjūčio 5 d. pagaliau buvo pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos prekybos susitarimas, o 1936–1938 m. dauguma nuteistųjų Klaipėdos krašto nacistų buvo amnestuoti.

Nusilenkus Vokietijai, vėl padidėjo kiaulių ir paukščių, linų, javų, sviesto ir kiaušinių eksportas. Kainos ėmė kilti, ūkininkai šiek tiek atsikvėpė.

1938 m. lapkričio 4 d. išrinkus A. Smetoną ketvirtą kartą prezidentu, lapkričio 17 d. „Mūsų krašto” numeryje stambiu šriftu užrašyta: „Gyvenk ir vesk mūsų tautą, mylimas Vade, ilgiausius metus“.

Iš A. Smetonos kalbos išrinkus jį prezidentu: „… Jūs pareiškėte man, kaip valstybės vairininkui, daug pasitikėjimo tuo metu, kai tautos atstovai įgaliojo mane vėl septynerius metus vadovauti Lietuvai… reikia pasitikėti laivo kapitonui, jo vairininkui… Reikia visiems atsiminti, kad audros metu tenka būti savo laive kantriems ir pasitikėti vairininku…”

Tačiau virš Europos jau kaupėsi grėsmingi debesys. Ir vairininko nebevaldomas laivas pavojingai pakrypo…

Apsvaigus nuo laisvės, garbės ir valdžios

Skolinantis iš banko pinigus nuosavo ūkio plėtimui, savo savanorių kovų legendos reputacijai pakenkė generolas leitenantas K. Ladiga. Apskrities valdyboje dirbęs J. Mulokas žiravo generolo vekselius. Pasibaigus terminui K. Ladiga neatsiskaitė. Jo skoloms padengti 1934 metais J. Mulokas buvo priverstas savo ūkelį Biržų priemiestyje parduoti.

1919 metais generolas buvo apdovanotas I rūšies Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ir Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinais.

1925 m. birželio 7 d. „Biržų žinios” pranešė, kad Butniūnų dvare birželio 1 d. sužeisti pas Kregždę atvykęs neblaivūs Kauno sunkių darbų kalėjimo viršininkas Juozas Mikuckis ir jo padėjėjas Baublys: „Kauniečiai atvyko švęsti Sėkminių. Vaišių metu kartu vaišinęsis pradžios mokyklos mokytojas Ramanauskas atsisakė gerti svaigalų. Tai užrūstino J. Mikuckį. Incidento metu, bijodamas, kad jo pirmiau neperšautų J. Mikuckis, Ramanauskas pistoletu sužeidė jam rankas (dešiniosios sulaužytas kaulas). Užkliudant kepenis Baubliui peršauti viduriai“.

1928 m. Juozas Mikuckis buvo apdovanotas Nepriklausomybės, 1932 m. Savanorių medaliais.

1926 m. liepą Biržuose nusišovė 25 metų amžiaus Vyčio Kryžiumi apdovanotas IV nuovados policijos viršininko padėjėjas Jonas Repšys. Paliktame raštelyje jis prisipažino buvęs alkoholikas ir 2,5 metų vogęs valdiškus pinigus. Žmogus skubėjo pasinaudoti vyravusio chaoso atvertomis galimybėmis. Į Lietuvos kariuomenę J. Repšys įstojo būdamas aštuoniolikos. Po 7 mėnesių jis jau buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“. Dėl dalinių dažno kilnojimosi, apdovanojimo dokumentai pasiklydo ir suradus juos pats apdovanojimas J. Repšiui buvo įteiktas tik po 22 mėnesių. 24 metų jaunuoliui buvo patikėtos Biržų nuovados policijos viršininko pavaduotojo pareigos. Padirbėjęs čia 14 mėnesių ir pragėręs iš valdžios pasisavintus pinigus jis nusišovė…

Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo buvusio pašto viršininko ir „Biržų žinių” redaktoriaus M. Plepio pavardė tapo žinoma daugeliui biržiečių. 1929 metais Respublikos Prezidento aktu jis buvo apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu.

Ir štai, 1936 m. gegužės 23 d. Panevėžio apygardos teismas M. Plepį apkaltino pinigų eikvojimu. Nuo 1931 m iki 1934 m. birželio 14 d. jis išeikvojo 46955 Lt. ir 1 ct. Paskutiniame žodyje M. Plepys prisipažino minėtą sumą ir namus bei kitą turtą pralošęs kortomis. Kaltinamasis nubaustas 6 metus kalėti sunkiųjų darbų kalėjime.

Dar viena pilkesnių herojų rezonansinė byla.

1928 m. gegužės 7 d. „Biržų žinios” paskelbė: „Nepaprasta byla. Šiaulių Apygardos Teismo Sesija Biržuose š. m. gegužės mėn. 4 d. pradėjo nagrinėti bylą buvusio Biržų arešto namų viršininko p. Stepo Radzevičiaus ir gaujos kalinių, susidėjusios iš kriminalistų Petro Belevičiaus…“

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kaip buvęs arešto namų viršininkas S. Radzevičius siųsdavęs kalinius vagiliauti. Kartais nurodydavo konkrečius aukų adresus, prireikus nugrimuodavo. Pasiųstam apvogti Pabiržės kleboną P. Belevičiui S. Radzevičius nurodė, kur grobis bus slepiamas. Dažniausiai buvo vagiami pinigai, brangenybės, revolveriai. Grobis buvo pristatomas pačiam S. Radzevičiui.

Buvo planuota apiplėšti net Lietuvos Banko Biržų skyrių. S. Radzevičius siūlęs kaliniams ir kai kuriems prižiūrėtojams spausdinti pinigus, bet tam neatsirado reikalingos įrangos.

P.Belevičius su S. Radzevičiumi buvo seni pažįstami, todėl kalinamas arešto namuose buvo laikomas išskirtinėje viršininko globoje.

Kartą, gavęs trumpalaikių atostogų, vykdamas į Kauną S. Radzevičius pasiėmęs su savimi ir kalinį Belevičių. Neva gydymui. „Ligonį“ jis palikęs Baisogalos stotyje, o pats pasiekė Kauną, kur viešbutyje laukė po „medžioklės“ grįžtančio P. Belevičiaus.

Bet šį sykį sėbrams grobio dalintis neteko. Apvogęs kelis Baisogalos apylinkės gyventojus P. Belevičius Radviliškio stoty nusigėrė ir pateko į policijos rankas. Po to buvo areštuotas ir S. Radzevičius.

Apygardos teismas priteisė kalėti S. Radzevičiui – 6, P. Belevičiui – 4 metus.

Daug kalbų tarp miestiečių sukėlė venerine liga sirgęs ir ja gimnazistes apkrėsdavęs kunigas J. K. Skandalui iškilus viešumon, vengdamas arešto, kunigas iš Biržų pabėgo. Bet policija kleboną surado, o apygardos teismas jį nubaudė 6 metais kalėjimo. Motyvuojant, kad kunigą turi teisti bažnyčia, vyskupijos dvasininkų teismas jį išvadavo ir nuteisė savaip – išsiuntė į mažą bažnytkaimį. Visa tai savo prisiminimuose papasakojo Biržų fotografas P. Ločeris.

Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

 Pabaiga

2 komentarų to “Sunkus laisvėjimo kelias (III)”

  1. Borisas parašė:

    Kandidatuoju į rojų todėl, elgiuosi atsargiai. Jei domina vardas ir pavardė, pasiskaitykite muziejuje Petro Ločerio prisiminimus. B. Januševičius.

  2. Ona parašė:

    Keista,kad visų "nusidėjėlių" pavardės yra,o kunigo-tik inicialai…įdomu,kodėl?

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.