Knyga apie Lietuvos patriotą

2018-03-13 | Kategorija: Susitikimai

Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, išvakarėse, Vabalninke ir Biržuose buvo pristatyta Algimanto Katiliaus knyga apie mūsų kraštietį, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, patriotą ir šviesuolį kunigą Alfonsą Petrulį. Susitikimo svečiai – Alfonso Petrulio brolio Boleslovo vaikaičiai bei provaikaičiai, knygos autorius.

Vabalninke

Artėjant Lietuvos šimtmečiui Lietuvos nacionalinis muziejus išleido išsamią knygą apie mūsų kraštietį „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“.

Kaip ir priklauso, važiuodami iš Vilniaus svečiai pirmiausia sustojo Vabalninke. Vabalninko krašto muziejuje juos pasitiko muziejaus vedėja Vida Skujienė ir būrelis vabalninkiečių. Apie Petrulių šeimos genealogiją, artimųjų likimus pasakojo Nijolė Petrulytė-Štriupkuvienė. Kęstutis Petrulis pasakojo apie sudėtingą Alfonso Petrulio gyvenimą, kovą už lietuvybės išsaugojimą Lenkijos įtakoje esančiame Lietuvos krašte, už gražesnį, kultūringesnį kaimiečių gyvenimą, pastangas siekiant Lietuvos nepriklausomybės bei jos įtvirtinimą.

Vabalninko muziejuje kalba knygos autorius Algimantas Kubilius. Dešinėje – Vida Skujienė. Algirdo Garbausko nuotr.

Mintimis apie Nepriklausomybės akto pasirašymą, jo išsaugojimą pasidalino Vabalninko bažnyčios klebonas Edmundas Rinkevičius. Algirdas Garbauskas pasidžiaugė, kad turėsime knygą, kuri išsamiai nušviečia A. Petrulio veiklą, panaudota daug dokumentų, informacijos šaltinių. Priminė, kad Kateliškiuose Signataro gimtinė neliko tuščia. Dar 1998 metais buvo pastatytas paminklinis akmuo Alfonsui ir Vytautui Petruliams. Čia pat stovi Signataro stulpas. Vietovę prižiūri Vabalninko seniūnijos darbuotojai. Kasmet Vasario 16-ąją vabalninkiečiai aplanko, papuošia gėlėmis, uždega žvakeles. Petrulių gimtinę ir su jais susijusias vietas Vabalninke aplankė Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai. Progai pasitaikius, vabalninkiečiai taip pat užsuka į Musninkus, aplanko ir pagerbia bažnyčios šventoriuje Alfonso Petrulio kapą su dar Smetonos laikais (tarpukariu) pastatytu paminklu. Knygos autorius Algimantas Katilius padėkojo vabalninkiečiams, kad domisi šio iškilaus žmogaus veikla, moka gerbti jo atminimą. Įsigijusiems naują knygą svečiai paliko autografus.

Biržuose

Knygos sutiktuvės Biržuose vyko Pilies menėje. „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pasidžiaugė knyga – puikia dovana Lietuvos šimtmečio proga ne tik Lietuvai, bet ir biržiečiams. Tą pačią dieną knyga buvo pristatyta ne tik Biržuose, bet ir Vabalninke. Knygą į savo giminaičio kraštą atlydėjo kunigo Alfonso Petrulio brolio vaikaitis dr. Kęstutis Petrulis, vaikaitė Nijolė Petrulytė-Štriupkuvienė, į susitikimą atėjo Biržuose gyvenanti vaikaitė Teresė Petrulytė-Kubilienė, provaikaitė Giedrė Kubiliūtė su šeima. Renginio svečiai – rajono vadovai, Biržų krašto žmonės.

Kunigo Alfonso Petrulio brolio Boleslovo vaikaičiai: Nijolė Petrulytė-Štriupkuvienė, Teresė-Petrulytė-Kubilienė, Kęstutis Petrulis, provaikaitė Giedrė Kubiliūtė su šeima. Editos Mikelionienės nuotr.

Knygos autorius Algimantas Katilius sakė, jog tai jo antroji knyga apie Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus. Jis yra parašęs knygą ir apie signatarą Jurgį Šaulį. Rašydamas knygą apie biržietį Alfonsą Petrulį, autorius perskaitė daugybę šaltinių. Patikimiausiais jis įvardijo korespondenciją, kunigavimo asmens bylas, nes prisiminimai apie signatarą gali būti truputį subjektyvūs. Knygoje panaudota 100 šaltinių. K. Petrulis stebėjosi, kaip autorius sugebėjo perskaityti tiek daug šaltinių, taip kruopščiai išanalizuoti Alfonso Petrulio gyvenimą.

A.Katilius klausytojams papasakojo keletą faktų iš Alfonso Petrulio biografijos ir žodį perleido jo brolio anūkui dr. Kęstučiui Petruliui. Jo istorinių žinių bagažas išties stebino. K. Petrulis sakė, jog jo tėtis buvo ištremtas į Sibirą. Apie savo garsiąją giminę vaikams papasakojo tik po to, kai vaikai baigė aukštuosius mokslus – bijojo, kad giminės istoriją tuometinėje santvarkoje gali sutrukdyti jų mokslams.

K.Petrulis pabrėžė, kad Alfonsas Petrulis buvo tas žmogus, kuris stiprybės sėmėsi iš savo tėvų, buvo lietuvybės puoselėtojas, bendravo su knygnešiais, sakė pamokslus lietuvių kalba, tuo sukeldamas lenkų pasipiktinimą ir persekiojimą. Jis siekė, kad lietuviai mokyklose mokytųsi lietuvių kalba, kad ūkininkai įgytų žemės ūkio žinių, rūpinosi žmonių sveikata. Jis sakė, jog tie, kas laikys karčiamas, bus nepageidaujami bažnyčioje. Jis švietė žmones, skaitė jiems paskaitas, pasisakė už vyrų ir moterų lygybę ir t. t.

– Petrulis lipdė žmogų – raštingą, sveiką Lietuvos statytoją. Jis – tikras valstybės kūrėjas, kuris dirbo pačioje pirminėje grandyje su žmonėmis, jiems skiepijo valstybingumą, – sakė K. Petrulis.

Vaikaitė Nijolė Petrulytė-Štriupkuvienė negalėjo atsistebėti, koks Biržų kraštas turtingas žmonėmis. Pasak N. Petrulytės, ne veltui sėliai laikomi protingiausiais žmonėmis. N. Petrulytė kalbėjo, jog senelių šeimoje buvo labai svarbu lavinti savo vaikus. Kadangi šeimoje augo penki vaikai, tad lavinti turėjo vieni kitus. Vyriausiasis sūnus Alfonsas buvo išleistas į kunigus. Jis išmokė savo brolį Vytautą, kuris yra prisidėjęs prie lito įvedimo Lietuvoje. Seserys taip pat buvo išmokslintos.

Pasak N. Petrulytės, mūsų visų pareiga išsaugoti lietuvybę. Su nuoskauda ji prisiminė, kaip lenkai nenorėjo sutikti, kad kunigui A. Petruliui Musninkuose būtų pastatytas paminklas. Lenkai taip pat nesutiko, kad Maišiagaloje paminklas A. Petruliui būtų pastatytas šventoriuje. Teko jį statyti prie mokyklos.Tad lenkinimas, anot N. Petrulytės, vyksta ir šiomis dienomis.

Knygos pristatyme dalyvavusi Seimo nario V. Rinkevičiaus padėjėja S. Eitavičienė teiravosi K. Petrulio nuomonės: anksčiau kunigai buvo tautos priekyje. Dabartinėje Lietuvoje kunigai neturi galimybės dalyvauti valdžioje. Ar tai – ne klaida? K. Petrulio nuomone, kunigai turėtų aktyvesni. Jei valdžia nesirūpina žmogumi, tai kunigai turi rūpintis žmonių sielovada, kad jie nepalūžtų. Pasak K. Petrulio, kunigai drąsiau turėtų gėdinti valdžią, kritikuoti nepageidaujamus visuomenės reiškinius.

Svečiams biržietiškų suvenyrų įteikė ir už knygą dėkojo Seimo narių padėjėjos S. Eitavičienė, E. Prokopovičienė, meras V. Valkiūnas, vicemerė I. Varzienė, „Sėlos“ muziejaus direktorius G. Butkevičius bei jo pavaduotoja E. Lansbergienė.

Edita MIKELIONIENĖ

Algirdas GARBAUSKAS

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.