Su gėlėmis rankose ir padėka širdyje (III)

2018-02-27 | Kategorija: Įžvalgos

Biržų apskrities ir miesto savivaldybių tarnautojai. Sėdi iš kairės: Jonas Broga, Petras Klybas, Jonas Ignatavičius, Kristoferis Vagneris, Pranas Raščius, Aleksandras Puodžiūnas, Miežiūnas (?). Antroje eilėje: penktas – Apolinaras Norvaiša, aštuntas – Albinas Vasiliauskas. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Tarpukario Biržų apskrities valdžia

Pirmasis Biržų apskrities viršininkas buvo 1918 m. paskirtas Povilas Žitkevičius. Sujungus Biržų ir Joniškėlio apskritis 1919 metais buvo įkurta viena Pasvalio apskritis, kurios viršininku tapo M. Marma. 1921–1925 m. jau Biržuose dirbusiai apskričiai vadovavo Jonas Broga. 1925 m. į jo vietą buvo paskirtas Viktoras Valansevičius. Po 14 mėnesių Jonas Broga sugrąžinamas į senąsias pareigas, kurias jis atliko iki 1927 metų. Tais pat metais jį pakeičia iš Panevėžio į Biržus atkeltas atsargos kariškis majoras Vladas Rozmanas. 1933–1940 m. apskričiai vadovavo Jonas Raščius.

Biržų apskrities agronomais dirbo Alfonsas Žukauskas, Albinas Binkis, Kazys Mikalkėnas.

Vyriausiojo veterinarijos gydytojo pareigas užėmė Petras Nastopka.

Apskrities kultūrtechnikais dirbo: Martynas Nastopka, Stasys Buožis. Jonas Puodžiūnas buvo pienininkystės instruktorius.

1922 m. Biržų miškų urėdu paskirtas S. Šenferis juo dirbo iki 1940 m. Už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

Apskrities švietimo skyriaus vedėju dirbo Kraštotyros muziejaus direktorius Jonas Dilys.

Apskrities gydytoju dirbo Vladas Markevičius, feldšeriu – St. Urniežius.

1933–1944 m. apskrities statyboms vadovavo apskrities inžinierius P. Vilūnas. Jis Biržų krašte suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 17 įvairių pastatų. 1933 m. apgynęs diplominį projektą „Purvo ir vandens gydykla Likėnuose“, P. Vilūnas buvo paskirtas apskrities inžinieriumi. Pirmasis jo projektas – apskrities savivaldybės rūmai, pastatyti 1934–1935 metais. P. Vilūnas parengė Vabalninko (1936), Pasvalio (1937), Biržų (1938) pradžios mokyklų, Pasvalio gimnazijos (1935), Biržų elektrinės (1936) projektus, vykdė Lietuvos Banko Biržų skyriaus statybos darbus. Reikšmingiausi jo projektai: Likėnų kurortas (1935) ir Kraštų plytų gamykla (1937).

Apaščios upę 1927–1937 metais reguliavo hidrotechnikos inžinierius Stasys Buožis.

Tvarką palaikė apskrities policijos vadai Jonas Ignas Ignatavičius, J. Zubrys, policijos nuovadų viršininkai Pranas Traškevičius, L. Kateiva, J. Baltaragis, policijos vadai M. Kregždė, Vladas Sasnauskas, K. Maldutis, V. Tubinavičius.

Ilgametis apskrities politinės policijos viršininkas Kazys Vaišnora Biržuose dirbo 1925–1941 metais.

1928 m. Biržų nuovados taikos teisėjas buvo Bružas, sekretorius L.Trapulionis, teismo tardytojas Bartaševičius. Notarais dirbo B. Kasperavičius, Pranas Lembertas,

Pirmuoju Biržų apskrities valdybos pirmininku 1919 m. buvo išrinktas buvęs savanoris partizanas, Pasvalio šaulių būrio įkūrėjas, ūkininkų partijos narys Martynas Mažuika. Vėliau jis direktoriavo alaus darykloje, vadovavo Biržų šaulių būriui, buvo Žemės ūkio draugijos, Smulkaus kredito banko valdybos narys, Lietuvai pagražinti draugijos Biržų skyriaus sekretorius, dailės draugijos „Mūza“ narys, „Biržų žinių“ redaktorius. Okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, 1940 m. rugsėjo 19 d. M. Mažuika buvo suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, Vilniuje, nuteistas ir išvežtas į Pečiorą. Čia 1943 (ar 1944) m. ir mirė.

Miesto valdžia

Tarpukariu Biržų miestą valdė 5 burmistrai: Povilas Klybas, Jonas Sprindys, Vincas Morkūnas, Kristoferis Vagneris ir atsargos pulkininkas Petras Jurgaitis.

Po 1919 m. rugpjūtį įvykusių rinkimų į nuolatinę Biržų miesto tarybą metu miesto burmistru buvo išrinktas Povilas Klybas. Tapęs pirmuoju Biržų burmistru jis miesto savivaldybėje dirbo ir didesnę dalį jai vadovavo beveik iki sovietinės okupacijos. Su P. Klybo vardu susiję visi to meto Biržų miesto laimėjimai.

Pastatyta daugiau kaip 700 namų, tarp jų: miesto valdybos pastatas, elektros stotis, „Aušros“ pradžios mokykla, gimnazija.

Išgrįsta daug miesto gatvių, šaligatvius padengė betoninės plytelės. Per Apaščios ir Agluonos upes pastatyti nauji gelžbetoniniai tiltai.

Sutvarkyti parkai ir sporto aikštės. Piliakalnyje pastatytas vasaros teatras ir įrengtos teniso aikštelės.

Biržus papuošė net trys paminklai: poetui Stanislovui Dagiliui, kunigaikščiui Jonušui Radvilai ir žuvusiesiems už Lietuvos Nepriklausomybę.

Povilas Klybas mirė 1966 metų pabaigoje Niujorke.

Atkūrus nepriklausomybę, pirmojo burmistro vardu Biržuose buvo pavadinta Pionierių gatvė, kur iki 1944 metų vasaros savo namuose gyveno P. Klybo šeima.

Keičiantis namo savininkams, kadaise čia buvusi burmistrą primenanti granitinė atminimo lenta perkelta į „Sėlos“ muziejų.

Biržų valsčiaus komiteto organizatorius ir daugiametis viršaitis buvo Jonas Šernas. 15 metų ( iki 1944 m.?) valsčiaus viršaičiu dirbo Jonas Vaisiūnas

Svarbiausios miesto įstaigos

Jau minėjau, kad 1918 m. pabaigoje įkurta Žemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijos įgaliotinio įstaiga. Nuo 1922 m. ji buvo pavadinta apskrities Žemės tvarkytojo įstaiga, nuo 1930 m. – Apygardos žemės tvarkytoju. 1930 m. čia dirbo: žemės tvarkytojas J. Perekšlis, tvarkytojo padėjėjas M. Tamulėnas (apskrities matininkas), sekretorius M. Januševičius, tarnautojai J. Gylys, V. Čarbauskas, D. Vanagas, S. Palšis, J. Prunskas, J. Grigaliūnas. Nuo 1939 m. tvarkytoju tapo Konradas Brunonas Vasiliauskas-Vasilis.

Pirmieji 1918 m pabaigoje Biržuose įkurto pašto, telegrafo ir telefono įstaigos viršininkai buvo L. Šušys, P. Kuginys. Ilgametis pašto viršininkas M. Plepys dirbo nuo 1923 metų. 1928 m. pašto tarnautojai buvo apdovanoti 10 metų nepriklausomybės medaliu. 1929 m. Biržų pašto viršininkas M. Plepys Respublikos Prezidento aktu apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu. 1931 metais Biržų pašto įstaiga persikėlę į T. Jansono namus Vytauto gatvėje.

Biržų apskrities mokesčių inspekcijos tarnautojai. Sėdi iš kairės: karininkas V. Snarskis, O. Vaišnorienė, V. Girdauskas, N. Januševičiūtė, J .Broga, x. Stovi: K. Snarskis – Žvaigždulis, A. Urbaitis, x. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Apskrities mokesčių inspekcijoms vadovavo: Krisiukėnas, A. Paltarokas, V. Girdauskas.

Nuo 1930 metų Lietuvos banko Biržų skyriui (tuo metu Kvedaro namuose Rotušės gatvėje) vadovavo direktorius Feliksas Misevičius. Jo pastangų dėka netrukus iškilo nauji banko rūmai. 1948–1956 su žmona buvo tremtyje Irkutsko srityje.

Žemės ūkio smulkaus kredito banke nuo 1927 m. direktoriavo Petras Variakojis (Rinkuškių). Įvairiu metu valdybon buvo renkami: A. Puodžiūnas, M. Mažuika, J. Mikelėnas, P. Jakubėnas, K. Burbulys, M. Nastopka, M. Plepys ir kt.

Biržų apskrities ligoninė

1909–1914 m. dar Biržų valsčiaus ligoninei vadovavo daktaras M. Kuprevičius. Jo anūkas Giedrius – šiandien gerai žinomas kompozitorius. 1919–1920 m. ligoninei vadovavo daktaras Kvedaras.

1920–1941 m. Biržų apskrities ligoninei vadovavęs Jokūbas Mikelėnas garsėjo kaip geras chirurgas. Jis – vienas iš Likėnų kurorto steigėjų 1938 metais. Jis užsiėminėjo ir privačia praktika, buvo Kultūros centro pirmininkas. Rašė straipsnius ir redagavo laikraštį „Biržų žinios“, buvo Žemės ūkio smulkaus kredito banko valdybos narys, pirmininkavo akcinės prekybos „Agaras“ ir spaustuvės bendrovių valdyboms. 1928 m. Evangelikų reformatų kolegijos prezidentas dr. J. Mikelėnas apdovanotas III laipsnio didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Apskrities savivaldybės vaistinei vadovavo provizorius Jonas Bajorūnas, Jegermano įpėdinių vaistinei – provizorius P. Baltušis. A. Puodžiūnas turėjo privačią vaistinę, A. Marcinkevičius – vaistų sandėlį.

Pramonė ir verslai

Naudodami santaupas ar skolindami pinigus kredito bankuose sumanūs žmonės kibo į įvairiausius verslus. Kylantys verslininkai individualiai ar akcinių bendrovių pagrindu steigė malūnus ir vilnų karšyklas, alaus ir vaisvandenių daryklas, lentpjūves, kitokias įmones, atidarinėjo didesnės paklausos prekių parduotuves. Kiek vėliau savo parduotuves čia atidarė suklestėjusios „Pieno centro”, „Lietūkio”, „Maisto” akcinės bendrovės. Astrave sudūzgė stambaus linų apdorojimo ir verpimo fabriko „Siūlas“ staklės.

Biržų žemės ūkio draugijos valdyba ir dalis tarnautojų 1937 m. Sėdi iš kairės: vedėjas Jonas Mekas, x, Kostas Kregždė, Valė Jovaišaitė-Prunskienė, agr. Petras Variakojis, Alfredas Šlikas. Viršutinėje eilėje ketvirtas – Povilas Viederis. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Pirmąją spaustuvę mieste 1912 m. įsteigė žinomi Biržų krašto žmonės: Rusijos valstybės Dūmos deputatas, advokatas Martynas Yčas, reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, poetas ir vertėjas Stanislovas Dagilis, Biržų ligoninės vedėjas gydytojas Mykolas Kuprevičius, Maskvos provizorius Baltrus Čepulis, prekybininkas ir išradėjas Jurgis Trečiokas, ūkininkas K. Prunskas. Spaustuvė spausdino Biržų kalendorių (1913–1914 m.), knygas, brošiūras, kainoraščius, blankus, skelbimus, laikraščius, tarp jų – ir savaitraštį „Biržų žinios“.

Beje, „Biržų žinias“ redagavo daug žinomų to meto biržiečių: dr. J. Mikelėnas (1922–1924), agronomas P. Variakojis (1924–1925), savivaldybininkas, visuomenės veikėjas M. Mažuika (1925–1929), agronomas A. Binkis (1929–1932), pašto viršininkas M. Plepys (1932–1934).

Vieni pirmųjų, panaudoję išeivijoje uždirbtas santaupas, Jonas ir Petras Palšiai ir Jokūbas Tonkūnas 1922 metais Biržuose įsteigė pramonės ir prekybos įmonę „Agluoną“. Joje pirmiausia suzvimbė „Agluonos“ lentpjūvės pjūklai. Kiek vėliau atskirtame stalių skyriuje buvo pradėti gaminti langai, durys, suolai (dažniausiai mokykliniai) ir kt. 1936 m. miško medžiaga pradėta vežioti specialiu automobiliu. 20 km spinduliu gyvenantiems klientams šia mašina iš miško buvo vežiojamos malkos.

1922 m. AB „Agluona“ įrengė iki 90 kW galingumo elektros stotį su kintamos srovės generatoriais “Diesel” ir “Lokom”. Iki 1936 metų, kol  miestas pasistatė savo stotį, ji buvo pagrindinė Biržų miesto elektros tiekėja.

Plėsdama veiklą, bendrovė įrengė mechaninę dirbtuvę su ketaus liejykla. Čia buvo remontuojamos įvairios žemės ūkio ir pramonės mašinos, joms liejamos naujos dalys. Kiek vėliau buvo pradėta gaminti net didelę paklausą turėjusios didesnės metalo gręžimo mašinos.

Prie Drąseikių kaimo bendrovė turėjo plytinę. Čia buvo gaminamos plytos, o vėliau, pradėjus drenuoti laukus, – ir drenažo vamzdžiai.

1918 metais po karo iš Rusijos grįžusiam agronomui Petrui Variakojui (Kvietkelių) nuo 1921 metų prižiūrėti Astravo dvarą pavedė Londone apsigyvenęs grafas Alfredas Tiškevičius.

Palikęs neblogą vietą ir viliojančią perspektyvą Kaune, P. Variakojis 1921 metais čia iš grafo išsinuomojo Astravo dvaro centrą ir 1922 metais su šeima persikėlė gyventi arčiau savo gimtųjų Kvietkelių. Čia P. Variakojis išsinuomojo 80 ha žemės ir iš grafo nusipirko Biržuose alaus daryklą, Užušilių plytinę, o Astrave – žemutinį vandens malūną, karšyklą ir verpyklą.

1923–1924 metais jis įsteigė vieną iš pirmųjų krašte garinę pieninę, malūne įrengė vandens turbinas ir valcus. 1930 metais buvusiose grafo arklidėse pradėjo veikti linų ir pakulų verpimo fabrikas „Siūlas“ vėliau tapęs akcine bendrove. Dvare buvo įvesta elektra. 1939 m. vasarą „Siūle“ dirbo daugiau kaip 300 darbininkų.

Biržuose Petras Variakojis dirbo apskrities agronomu. Žemės ūkis ir agronomija jam buvo per siauras veikimo laukas. Jis steigia žemės ūkio smulkaus kredito banką, akcinę bendrovę „Lietuvos kurortas“, tampa akcinės prekių bendrovės „Agaras“, žemės ūkio draugijos akcininku. Pastatydamas naujus vokiškus įrenginius jis rekonstruoja alaus bravorą.

Kaune jis buvo Prekybos ir pramonės rūmų, Žemės banko ir „Lietūkio“ tarybos, Prekybos ir pramonės amatų rūmų narys.

Daug metų jis buvo miesto tarybos narys, be jo neapsieidavo Gimnazijos tėvų komitetas. 1924–1925 metais jis redagavo „Biržų žinias“. Jo rūpesčiu 1938 metais Astravo metaliniai liūtai padovanoti Kauno karo muziejui. Rytiniame Širvėnos ežero pakraštyje buvo pastatytas pėsčiųjų lieptas.

Ne mažiau aktyvus buvo ir kitas, tik iš Rinkuškių kilęs Petras Variakojis – Prekybos ir pramonės banko Biržų skyriaus direktorius. Be darbo banke, jis dalyvavo Biržų žemės ūkio draugijos, kooperatyvų „Aitvaras“ ir „Agaras“, „Siūlo“ fabriko, Bitininkų draugijos veikloje.

Jonas Morkūnas Biržuose statė pastatus, turėjo savo čekoslovakiškomis mašinomis dirbančias stalių gaminių dirbtuves. Laikui bėgant jis tapo daugelio Biržų miesto ir apskrities statybų rangovas arba jų vykdymo dalininkas ir ženkliai praturtėjo. Sumanaus, bet mažai raštingo, rangovo sėkmę lėmė jo gebėjimas tiksliai įvertinti statybų vertę ir sau palankiomis sąlygomis laimėti varžytuves. Tam jis net samdydavo Biržų apskrities inžinierių Vilūną.

Savo žmonos Sofijos vardu įsigytame Sebentiškių dvare sumanytoms naujoms statyboms vykdyti, tuometinis respublikos prezidentas Antanas Smetona rangovu pasirinko Joną Morkūną.

Žmonos pusbrolis buvo garsusis akademikas Petras Vasinauskas.

1941 metais Morkūnai buvo ištremti. Krasnojarske nuo šeimos atskirtas Jonas Morkūnas buvo nuvežtas į Norilską – šiauriausią Sibiro miestą amžino įšalo zonoje. Ten jis ir mirė.

Biržiečiai – kooperacijos pradininkai

Nuo pirmųjų savo veiklos dienų nepriklausomos Lietuvos valdžia rūpinosi kooperatinio judėjimo plėtra. 1922 m. įvedus nacionalinę valiutą litą pagausėjo kredito draugijų skaičius. Netrukus atsirado būtinybė šią veiklą tobulinti.

Daugiausia tuometinio premjero Juozo Tūbelio pastangomis, 1923 metais atsirado Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga – garsusis „Lietūkis“. Netrukus, 1925 m., buvo įsteigta dar viena „Maistu“ pavadinta kooperatyvų sąjunga.1927 m. „Lietūkis“ dalies savo narių gamybines funkcijas perdavė naujai įsteigtai Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungai „Pienocentras“. 1939 m. linus supirkinėti pradėjo kooperatyvų sąjunga „Linas“.

1932 m. birželio 5 d. Biržų apskrities Tautininkų partijos skyrių atstovų suvažiavimas Miesto savivaldybės rūmuose? (Rotušės g.). I eilėje sėdi iš kairės: apskrities viršininkas V. Rozmanas, x, M. Mažuika, x, x, P. Kaunas. Salėje sėdi: A. Karalius, P. Lukoševičius, A. Norvaiša, J. Mikelėnas (Papilys). II eilėje, šeštas, su peteliške – Motiejus Januševičius. I eilėje trečias Biržų tautininkų vadas Pranas Gelažius. Dalyvavo Ministras Pirmininkas ir Lietuvių tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas J. Tūbelis, Piliečių apsaugos departamento direktorius Novakas, LTS Centro valdybos generalinis sekretorius Rastenis ir Tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva” Centro valdybos pirmininkas Grėbliauskas.
Laimutės Norkienės nuotr.

1933 m. sausio mėn. 21 d. „Lietuvos žinios“ rašė: „Biržų žemės ūkio draugija yra vienas iš didžiausių Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvų. Savo apyvarta gal pralenkia net visų Biržų apskrities žemės ūkio kooperatyvų apyvartą drauge paėmus…“ Draugijai vadovavo buvęs Biržų parapijos komiteto narys Jonas Mekas. Kaip pajėgaus kooperatyvo vadovas jis buvo renkamas „Lietūkio“ valdybos nariu (nuo 1934 metų), „Pienocentro“ tarybos nariu. Jis globojo jaunuosius Biržų ūkininkus – buvo apskrities Jaunųjų ūkininkų ratelių (JŪR) globos tarybos narys. Už aktyvų dalyvavimą JŪR sąjungos veikloje 1939 metais žemės ūkio ministro teikimu, Prezidentas ir JŪR Sąjungos vyriausias globėjas Antanas Smetona Joną Meką apdovanojo didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Jonas Mekas palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

J.Meko vadovaujama Biržų žemės ūkio draugija Kaune turėjo galingą užnugarį. Iš Vabalninko valsčiaus kilęs agronomas Alfonsas Žukauskas 1923 m. rudenį buvo išrinktas žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ pirmosios valdybos nariu. 1926 m. A. Žukauskas, kaip kooperatininkas ir socialdemokratų atstovas, buvo išrinktas į Lietuvos Seimą.

Pirmojo Biržų parapijos komiteto narys, mokytojas, visuomenės veikėjas, kooperatininkas Kostas Kregždė – II ir III Seimų narys (nuo Valstiečių liaudininkų partijos), „Lietūkio“ valdybos ir tarybos narys, „Pienocentro“ tarybos narys, Biržų valsčiaus, apskrities tarybos narys, Biržų žemės ūkio draugijos valdybos narys, smulkaus kredito banko tarybos narys. Kostas Kregždė palaidotas Lyglaukiuose.

Kaune palaidotas Povilas Dagys, 1926–1940 m. dirbęs „Lietūkio“ vyriausiuoju direktoriumi.

Baigiant…

Kaip ir kiekvieną svarbią valstybei datą, šalies gimtadienį Vasario 16-ąją biržiečiai minėjo reikšmingiausioje Biržų vietoje – prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos Nepriklausomybę.

Atidengiant paminklą žuvusiesiems už Lietuvos Nepriklausomybę Biržuose garsėjęs humanistas kun. P. Jakubėnas kalbėjo: „Jie mirė, kad mes būtume gyvi. Bet mes turime būti gyvi ir gyventi taip, kad jiems nereikėtų gėdytis mūsų. Mes visi turime būti atsidavę tautai. Mūsų karžygiai nori įkalti mūsų sielosna šį graudenimą: lietuve, lietuvi, glauskis prie savo brangiosios Tėvynės: šį graudenimą įsmek giliai širdyje…“ Tai buvo pasakyta prieš 87 metus. Ar per šį laiką vykdėme šį priesaką? Gal apie tai pamąstėme dėdami gėles ir uždegdami žvakutes. Beje, P. Jakubėno kapas  Šveicarijoje, Wesseno kapinėse (St. Gallen kantone), šiandien jau užlygintas. Nieko amžino nėra.

Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.