Su gėlėmis rankose ir padėka širdyje (II)

2018-02-20 | Kategorija: Įžvalgos

1926 m. gegužės 15 d. prie Biržų evangelikų kapinėse palaidoto Lietuvos kariuomenės savanorio karininko, Vyčio kryžiaus kavalieriaus Jono Nastopkos kapo. Jis žuvo 1919 m. gegužės 28 d. bolševikų fronte prie Ėriškių. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Šaudymui nurimus

Pagaliau, birželio pradžioje bolševikai Biržų miestą ir apskritį paliko galutinai. Grįžo įgaliotinis agr. P. Kregždė. Panaudojus prieš išsislapstymą paslėptus P. Variakojo turto aktų nuorašus, įgaliotinio įstaigos darbas buvo atgaivintas.

Apskrities komendantui leidus, išrinkta laikinoji Biržų miesto valdyba. Burmistras tapo Povilas Klybas.

1918 m. gruodžio pradžioje teismo įstaigas pradėjo organizuoti į Biržus pagal paskyrimą atvykęs taikos teisėjas Bernardas Fridmanas. 1918 m. gale apskrities gydytoju buvo paskirtas Tomkūnas. Biržų notaru paskirstas Stanislovas Odiniec.

Kaimuose pradėtos steigti pradinės mokyklos. Iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis, pradėtos leisti „Biržų žinios“, suremontuotos Nemunėlio Radviliškio katalikų ir reformatų bažnyčios.

Visuose valsčiuose komitetai ir tarybos pradėjo veikti dar būnant vokiečiams.

1922 m. Biržų-Pasvalio apskrityje sudaryti Budbergio, Nemunėlio Radviliškio, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių, Vabalninko valsčiai.

1925 metais Biržuose jau buvo miesto ir valsčiaus valdybos, gimnazija, dvi pradžios mokyklos, dvi latvių pradžios mokyklos, lenkų, žydų pradžios mokyklos, veikė žemės tvarkytojas, miškų urėdija, paštas, geležinkelio stotis ir depo. Biržuose buvo nuovada, kriminalinis policijos punktas, taikos teisėjas, teismo tardytojas, notaras, areštinė. Piniginius klausimus sprendė: prekybos ir pramonės banko ir smulkaus kredito banko Biržų skyriai, žydų liaudies bankas, ūkininkų sąjungos liaudies bankas.

Veikė Biržų apskrities ligoninė, 3 vaistinės, dirbo 6 daktarai (iš jų 2 – dantų), 3 advokatai. Veikė 23 stambesnės prekybos ir pramonės įstaigos.

Valstybės kūrėjai – inteligentai

Po I pasaulinio karo pasaulyje ir Europoje pradėjo formuotis tarpukariu vadinamas vidurinysis tautinis miestiečių sluoksnis – inteligentai. Susilpnėjus carinio režimo aršumui, išsimokslinusio jaunimo pradėjo rastis ir Lietuvoje. Augančias laisvos Lietuvos inteligentų eiles papildė iš Rusijos grįžtantys karo pabėgėliai. Jie papildė besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Daug jų iš caro armijos atsivežė ten užsitarnautus kariškus laipsnius ir žinias, kurios labai pravertė savai kariuomenei. Kiti grįžusieji tapo gerais įvairių žinybų vadovais. Kelis jų prisiminkime…

Save seniausiu Lietuvoje farmacininku vadinęsis įtakingasis miesto provizorius A. Marcinkevičius, kartu su iškiliosiomis Biržų krašto asmenybėmis M. Yču, A. Macijausku, E. Galvanausku 1905 m. buvo Didžiojo Vilniaus Seimo delegatai.

Paminėtinų Biržų krašto inteligentų – kūrėjų sąrašo priekyje, suprantama įrašėm Vasario 16-osios Akto signataro Jokūbo Šerno (palaidoto Nemunėlio Radviliškyje) ir kun. Alfonso Petrulio (palaidoto Musnininkų bažnyčios šventoriuje) pavardes.

Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos švietimo ministru tapo mokslininkas Jonas Yčas (palaidotas Kaune). Jo brolis, įžymus teisininkas ir politikas Martynas Yčas Lietuvos reikalus pradėjo ginti dar 1912 metais, išrinkus jį Rusijos IV Valstybės dūmos nariu. Nepriklausomoje Lietuvoje jis tapo pirmuoju finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministru. Palaidotas Rio de Žaneire.

Lito tėvu pavadintas Vytautas Petrulis – Ministras Pirmininkas, net keturių kabinetų finansų ministras, Seimo narys ir prezidiumo pirmininkas. Sušaudytas 1941 m. gruodžio 3 d. Komijoje (Uchtos apylinkėse).

Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas Ernestas Galvanauskas – Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių. 1919 m. jis buvo paskirtas Lietuvos Vyriausybės delegacijos Taikos konferencijoje Paryžiuje nariu. 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje. Jo politinio ir diplomatinio talento dėka Lietuvos valstybei pavyko įsitvirtinti tarp kitų Europos valstybių. Vadovavo V, VII, VIII, IX Ministrų kabinetams, daug kartų buvo ministras. Mirė 1967 m. liepos 24 d. Eks le Bene (Prancūzija). Ernestui Galvanauskui gėlių padėti yra daug kur. Mat jo vardu Vytėnuose pavadinta gatvė. Klaipėdos universiteto miestelyje jam stovi paminklas, Šiaulių universitete atidaryta Ernesto Galvanausko vardinė auditorija, Čypėnuose atidengta atminimo lenta.

Burmistro K. Vagnerio šaržas (autorius L. Koganas, Kaunas, 1933 m.)

Būsimasis pirmas Biržų parapijos ir apskrities komiteto pirmininkas Petras Kregždė po tarnavimo carinėje kariuomenėje ir pasibaigus karui, po demobilizacijos grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. P. Kregždė – Žemės ūkio ministerijos įgaliotinis Biržų ir Panevėžio apskrityse. Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – pirmojo Seimo narys nuo Liaudininkų sąjungos frakcijos. 1923–1926 m. – Kooperatyvų sąjungos vienas iš vadovų, „Lietūkio“ direktorius ir valdybos narys. 1944 m. išvyko į Švediją iš kur tais pačiais metais persikėlė į Vokietiją, o 1947 metais – į JAV . Čia staigiai mirė. 2003 m. liepos 2 d. urna su P. Kregždės palaikais perlaidota Lyglaukių kaimo kapinėse. Čia jam ir nusilenkim.

Ligoninės vedėjo J. Mikelėno šaržas (autorius L. Koganas, Kaunas, 1933 m.)

P.Lemberto, J. Mikelėno, B. Michelsono, Kvietkelių ir Rinkuškių Petrų Variakojų, V. Rozmano ir kitų veikla Biržuose buvo įvairiapusė. Šios pavardės mirga visur ir nuolat. Įtakingi Biržų kunigai K. Rimkevičius ir P. Jakubėnas dar 1914 metais dirbo skolinamosios-taupomosios bendrovės banko tarybos sudėtyje.

1926–1944 metais Biržuose notaru dirbęs poetas, tenoras, „Mūzos“ valdybos narys ir režisierius P. Lemberis (Lembertas) įsteigė ir kelis metus vadovavo Vilniui vaduoti sąjungos Biržų skyriui, vėliau – šios sąjungos apygardos komitetui. Jis buvo aktyvus Lietuvai pagražinti draugijos narys: organizavo paminklų J. Radvilai ir „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“, lauko teniso aikštelių piliakalnyje statybas, buvo Dariaus ir Girėno paminklui statyti komiteto pirmininku, kartu su bendraminčiais rūpinosi Biržų kraštotyros muziejaus įsteigimu.

Po Pirmojo pasaulinio karo generolo Stanislovo Nastopkos brolio Petro Nastopkos šeima iš Kijevo sugrįžo į gimtinę. Petras dirbo apskrities veterinarijos gydytoju ir aukštesnėse Biržų gimnazijos klasėse dėstė matematiką, fiziką ir chemiją. Kuriam laikui jis buvo pakviestas dėstyti Kauno universiteto medicinos fakulteto veterinarijos skyriuje, kur kelerius metus vadovavo katedrai.

Tarpukario miesto gyvenime buvo plačiai žinomos „Zingerio“ kompanijos atstovo Kosto Burbulio, kino „Žvaigždė“ savininko Vaitiekaus Vasiliausko, muzikos instrumentų ir dviračių pardavėjo Jono Kaufmano ir kitų pavardės.

Agronomo P. Variakojo šaržas (autorius L. Koganas, Kaunas, 1933 m.)

Būtų neteisinga pamiršti gausų būrį 100-metį švenčiančios „Saulės“ gimnazijos mokytojų.

Tarpukariu Gimnazijai vadovavo: E. Likevičiūtė-Skubalienė, P. Šernas, V. Grytė, M. Krikščiūnas, A. Juška, J. Vosylius, J. Vaitiekūnas. Jų pavaduotojais dirbo J. Kutra, M. Bernšteinaitė.

Pažymėtini įvairiu metu tarpukariu dirbę mokytojai: reiklusis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas J. Kutra, vėliau –S. Paliulis; svetimų kalbų ir istorijos – E. Nastopkienė; jos vyras – matematikos, fizikos ir chemijos mokytojas P. Nastopka; geografijos mokė seserys: būsimoji K. Binkio žmona S. Nacevičienė ir V. Krestjanovienė; piešimo – V. Šlekys, piešimo ir braižybos – P. Andrėjauskas, A. Sirutytė; vokiečių kalbos ir fizinio lavinimo mokytoja, choreografė, nenuilstanti kultūrinių renginių, saviveiklinių vaidinimų ir sporto švenčių organizatorė E. Šlekienė. Matematikos mokė M. Ušerauskaitė; zoologijos – V. Didžiulis; kosmografijos, diferencialinės skaičiuotės, fizikos – M. Krikščiūnas; vokiečių ir rusų kalbų, geografijos, istorijos – J. Dilys; gamtos mokslo ir prancūzų kalbos – J. Dubraitė; muzikos – M. Sprindys; vėliau – choro vadovas, Klaipėdos konservatorijos auklėtinis, smuikininkas K. Linkevičius, B. Jakubauskas; geografijos – E. Šernienė. Kitus dalykus edėstė O. Mikelėnienė, V. Januškevičius, J. Bružas, V. Grytė, M. Bernšteinaitė, P. Lukoševičius, N. Karosaitė, E. Kačerauskaitė, L. Nastopka, V. Kaveckis ir kiti. Gimnazijos kapelionais buvo K. Rinkevičius, P. Rauda, J. Lomanas.

Žydai inteligentai

Kalbant apie tarpukario Biržų inteligentiją negalima aplenkti ir gausios žydų bendruomenės atstovų. Jų dalyvavimas miesto valdyme buvo svarus. Dar 1919 m. pabaigoje namų įkainavimo komisijoje dalyvavo Miesto tarybos nariai Šlioma Gendleris ir Leizeris Lurija.

1919 m. gruodžio mėn. išrinktoje 16 asmenų miesto taryboje randamos pirklių: Mordchelio Smilgos, Riuviko Chaito, Mendelio Dorfano, Leibos Tabakino, pramonininko Leizerio Lurijos pavardės. Be išvardintųjų, miesto valdyme tuo metu dalyvavo Šolimas Kacas, Chackelis Gendleris, Hirša Zundelevičius, Judelis Pasvaleckis.

1924 m. taryboje atsiranda Zalmano Vainerio, Efrojaus Bachero, M. Etingo Simsono Lipšico pavardės.

1931 m. miesto tarybos kandidatų sąraše minimos naujos Abraomo Levino, Solomono Chodošo, Iciko Maso, Elijo Fridmano, Geršono Belickio pavardės. Tais metais miesto tarybos rinkimuose balsavimo teisę turėjo 1275 Biržų piliečiai, iš kurių 31 procentas buvo žydai.

Augant Lietuvos inteligentijos gretoms, žydų įtaka miesto gyvenine kasmet mažėjo. Jie užsisklendė savo visuomeninėse ir religinėse organizacijose.

Tarpukario gyvenimo aprašymuose dažnai randama žydų lojalumo nepriklausomai Lietuvai demonstravimo faktų. Statant Biržuose paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę pinigus aukojo ir Vabalninko žydų bankas. Biržų žydų liaudies bankas pinigus tik skolino.

1933–1939 metais mieste buvo dažnai minimi čia gyvenę žydai: jų rabinas Leiba Berenšteinas, advokatas Moisiejus Zakas, apdraudimo draugijos „Lietuva“ agentas Giršas Zundelevičius, privatus gynėjas D. Kacas, gydytojai Abraomas Zalmanas Levinas ir Josefas Aptekinas, Ch. Geršenovičius, dantų gydytoja Lėja Gendlerienė ir kiti. 1933–1936 m. vaikų ligų gydytoju dirbęs virusologas Matafija Šeinbergas buvo habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, pilietinio karo Ispanijoje dalyvis.

Prasidėjus deportacijai įtakingesniems žydams išimties nebuvo. 1941 metais iš Biržų buvo deportuotos ir Ch. Bekerio, L. Fridmano, E. Gendlerio, I .Kožinec, Ch. Lipšico, J. Maba, I. Movšovičiaus, L. Nekrič, G. Nudelio, A. Revinzono ir kt. šeimos.

Nežinau, ar pagerbiant mirusiųjų žydų atminimą dedamos gėlės, bet buvusio trečdalio miesto gyventojų tragiško atminimo pagerbimas Pakamponyse – būtinas.

 Temirksi žvakelės svetur nublokštiems kraštiečiams

Rašant apie tarpukary gyvenusius biržėnus dažnai tenka priminti apie jų deportaciją į rytus ar priverstinį traukimąsi į vakarus. Apie tremtį į rytus buvo rašyta ir rašoma daug.

O štai dalis biržiečių savo gyvenimo kelią baigusių vakaruose.

Australijoje – visuomenės veikėjas Julius Šernas.

Belgijoje — gen. štabo pulkininkas Juozas Lianskoronskis.

Brazilijoje — kunigas Juozas Janilionis, teisininkas ir valstybės veikėjas Martynas Yčas.

Kanadoje: skulptorius Jokūbas Dagys, Ev. reformatų kuratorius Kostas Kregždė, girininkas Viktoras Štreitas, tapytojas, architektas Vytautas Trečiokas, ekonomistas Petras Šernas.

Naujojoje Zelandijoje – inžinierius Petras Ramutėnas.

Prancūzijoje – valstybės veikėjas Ernestas Galvanauskas.

Švedijoje – inžinierius Kostas Tamulėnas.

Šveicarijoje – kunigas Povilas Jakubėnas.

Vokietijoje: kunigai Petras Šimukėnas ir Antanas Deksnys, kompozitorius Motiejus Budriūnas, kariuomenės kapitonas Stasys Skeberdis, filosofas Vladimiras Šilkarskis, inžinierius Jonas Sabaliauskas.

Daugiausiai iškilių biržėnų priglaudė JAV kapinės. Jose ilsisi įvairių konfesijų kunigai: Julijonas Korsakas, Stasys Neimanas, Andrius Baltinis, Kostas Burbulis, Petras Dagys, Jonas Putrėnas, teologas, teisininkas Edvinas Balceris, Ev. reformatų kuratoriai Mykolas Kregždė ir Jonas Šernas; ekonomistai Kazys Sruoga ir Gediminas Galvanauskas; agronomijos daktaras Juozas Briedis, agronomai: Stasys Briedis, Juozas Valiūnas, Petras Kregždė; veterinarijos gydytojas Petras Tunkūnas; kooperatininkai Kazimieras Jėčius ir Jonas Dagys; kariuomenės kapitonas Valerijonas Snarskis, pulkininkas Motiejus Karaša, majoras Jurgis Čygas, kapitonas Jonas Variakojis, kapitonas Jonas Ignatavičius, pulkininkas leitenantas Jonas Šepetys, karininkas Petras Jurgaitis, jūrų kapitonas Stasys Dagys.

JAV amžinam poilsiui liko medikai: medicinos mokslų daktaras Povilas Šepetys, gydytojai: Jokūbas Mikelėnas, Ona Slavinskaitė – Sruogienė, Mykolas Devenis ir Vilius Vileišis; pedagogai: Jurgis Jašinskas, Elzė Palšienė, Petras Bružas; inžinieriai: Jokūbas Kregždė, Kostas Klybas, Vilius Variakojis, Povilas Dagys, architektas Jonas Mulokas; matininkai Martynas Nastopka ir Motiejus Tamulėnas; istorikas Vladas Jackūnas; teisininkai: Petras Variakojis, Petras Adomavičius, Mykolas Jašinskas, Petras Adomavičius, Albertas Ošlapas, diplomatas Jonas Kutra; visuomenės veikėja Halina Dilienė; dailininkas Hermanas Pavilionis; aktoriai Jonas Valentis ir Elena Dauguvietytė Kudabienė; kompozitorius Vladas Jakubėnas; poetai Leonardas Žitkevičius ir Mykolas Zablackas; baleto artistas Jonas Vasiliauskas; buvęs pašto viršininkas Mykolas Plepys; buvęs burmistras Povilas Klybas; tarnautojai Petras Kėželis ir Petras Čygas; pramonininkas Jokūbas Tunkūnas.

Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

 

Pabaiga kitą antradienį.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.