Ką apie muziejų ir jo kūrėjus pasakoja eksponatų priėmimo kvitai?

2018-02-13 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Pastatas (Reformatų g. 6 ), kuriame 1928 m. vasario 16 d. buvo įkurtas Biržų muziejus. Iš kairės: x, Pranas Lembertas, x, L. Petrauskas, Mykolas Staškevičius, pastorius Artūras Plamša, Biržų apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, muziejaus steigimo iniciatorius, muziejaus tarybos pirmininkas ir numizmatikos skyriaus vedėjas. Iškabų įrašai: Š. M. Valstybės centralinis knygynas Biržų skyrius; Biržų muziejus. Fotografuota 1930 m. lapkričio 23 d. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Biržų muziejaus 90-mečio išvakarėse norime biržiečius pakviesti pažvelgti į pačią muziejaus pradžią. Daugumai žinoma, kad muziejus buvo įsteigtas entuziastingos Biržų šviesuomenės su pačiu Biržų apskrities viršininku Vladu Rozmanu priešaky. Tarp muziejaus iniciatorių ir entuziastų: gydytojas Jokūbas Mikelėnas, ev. reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, ev. liuteronų kunigas A. Pamša, notaras Pranas Lembertas, mokytojas A. Latvėnas, agronomas A.Valiūnas, savivaldybės tarnautojas A. Norvaiša, vadovavę muziejaus skyriams ir, matyt, sudarę Muziejaus tarybą, o etatiniais darbuotojais apskrities valdybos buvo paskirti Jonas Macijauskas (vedėjas) ir Mykolas Staškevičius.

Biržų apskrities savivaldybės posėdžio nutarimas

Nutarimas Biržuose steigti muziejų buvo priimtas 1928 m. vasario 10 d. Biržų apskrities savivaldybės posėdyje: „Mes, Biržų apskrities Tarybos ir Valdybos nariai, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės 10-ties metų sukaktuves ir turėdami galvoj, kad tautos senovei nušviesti, gražiai pažinti praeičiai ir senovės liekanoms globoti reikalingas muziejus, savo iškilmingame 1928 m. vasario 10 d. posėdyje, Biržuose, vienbalsiai nutarėme: nuo 1928 m. vasario 16 dienos atidengti Biržuose Biržų apskrities muziejų“. Tačiau matyti, kad muziejaus steigimui Biržų šviesuomenė jau buvo paruošusi dirvą, kad ši idėja buvo plačiai paskleista, kad biržiečiai apie muziejaus kūrimą žinojo ir entuziastingai į jį įsitraukė, juk neužteko priimti sprendimą, suteikti patalpas ir rasti muziejui darbuotojus. Muziejus būtų ne muziejus, jei jame nebūtų eksponatų – daiktų, atspindinčių krašto kultūros ir istorijos vingius.

Pirmieji eksponatai, dovanoti Biržų muziejui, ir pirmieji dovanotojai

Iš muziejuje saugomų pirmųjų eksponatų priėmimo kvitų knygelių matyti, kad į muziejaus kūrimo akciją buvo įtrauktos pradžios mokyklos. Pakviesti mokinius tapti muziejaus kūrėjais, rėmėjais buvo puiki pilietiškumo ugdymo priemonė. Trys pirmieji muziejaus eksponatų priėmimo kvitai iš knygelės kažkodėl yra išplėšti, bet ketvirtajame kvite 1928 m. vasario 10 d. įrašyta Skrebotiškio pradžios mokyklos dovana – molinės pypkės galvutė, tą pačią dieną išrašytas 5-asis kvitas Gulbinėnų pradžios mokyklai, dovanojančiai pjautuvą (kita šios mokyklos dovana – penkiastygės kanklės). Muziejaus steigimo nutarimo paskelbimo dieną iš viso išrašyti 7 kvitai, kuriuos pasirašiusio žmogaus parašas neaiškus. Įdomu, ar daiktai buvo priimti prieš apskrities savivaldybės posėdį, ar iškart po jo. Be mokyklų, vasario 10 d. eksponatus paaukojo ir Biržų gyventojas Vladas Kvedaras, jam, dovanojusiam 3 šventųjų stovylas iš Smiltynės vienkiemyje stovėjusio kryžiaus, išrašytas 6-asis kvitas.

Eksponatų priėmimo kvitas, pasirašytas Muziejaus tarybos pirmininko, Biržų apskrities viršininko V. Rozmano. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Matyt, iki pat muziejaus atidarymo ir dar kurį laiką atvėrus muziejaus duris eksponatai buvo nešami tiesiai Biržų apskrities viršininkui (vėliau šalia parašo bus įvardinta, kad jis ir Muziejaus tarybos pirmininkas), kuris nuo vasario 11 d. pasirašinėjo eksponatų priėmimo kvitus. Ką biržiečiai laikė muziejinėmis vertybėmis, kokie eksponatai buvo dovanojami pirmosiomis dienomis? 8 kvitas – pistoninį revolverį, prūsų sidabrinį pinigą ir du senovinius pinigus, 9 kvitas – suakmenėjusią straigę ir vieną prūsų pinigą, 12-13 kvitai – Burbulis Kostas iš Šimpeliškių dovanojo senobinio gyvulio ragus, rastus 2 m gyly, ir skudučių komplektą (šešis), o Biržų žydas Mendelis Dorfanas(14 kvitas) lekiančią (?) žuvį ir du šilkverpio kokonus (kokonus galėsite pamatyti parodoje), vėliau, po poros mėnesių, jis dovanos: 24 įvairias banknotas ir 34 gražias monetas, jų tarpe 10 santimų latv., 1 centą ir 15 kap. rūsų sidabro.

Archajiškųjų mūsų krašto instrumentų kolekciją papildė Vilius Puodžiūnas iš Klausučių, dovanojęs vieną ilgą tošinę triūbą (daudytę ar ragą) ir skudučių komplektą. Jonas Rumė iš Ūbiškių kaimo dovanojo 2 trimitus (daudytes), o Maciejauskas iš Oškiniškio kaimo – kankles, senelių palikimo. Įspūdingas eksponatas, tebeeksponuojamas ir šiandien muzikos instrumentų ekspozicijoje, atkeliavo iš Tuitadvario, tuometinio Vabalninko valsčiaus. Kaip įrašyta eksponato priėmimo kvite: 5 triubos. „Kaima triubos dirptos 1918 m. susitverimo Letuvos atminimui.“ Tai archajiškųjų muzikos instrumentų – medinių ragų – komplektas, dovanotas paties instrumentų meistro Stasio Einorio.

S. Einorio iš Tuitadvario (dab. Kupiškio r.) dovanotas ragų komplektas eksponuojamas ir šiandien. Įrašas kvite: 5 triubos. Kaima triubos dirptos 1918 m. susitverimo Letuvos atminimui.

Viena aktyvesnių mokyklų, įsitraukusių į muziejinę veiklą, buvo Latvelių pradžios mokykla, kuri, kaip kvituose rašoma, per mokyklos vedėją Kregždaitę vienąkart dovanojo 13 skirtingų monetų, po savaitės – 48 įvairius pinigų banknotus. Kiek mokykla aktyviai įsitrauks į muziejaus kūrimą, žinoma, labiausiai priklausė nuo mokytojų, tad smagu, kad nors keletas aktyvesnių mokytojų pavardžių išliko muziejaus eksponatų kvitų knygelėse. Pvz., Štakirių pradžios mokyklos mokytoja J. Gasiūnaitė iš aplinkinių kaimų (Štakirių, Kvyriškio, Svirplėnų) audėjų surinko audinių pavyzdžių ir perdavė muziejui.

Populiariausia dovana muziejui – pinigai…

Nuo kaimo pradžios mokyklų stengėsi neatsilikti ir miestas, tik šiuo atveju ne Biržų, bet Pasvalio vidurinės mokyklos direktorius1928 m. kovo 13 d. muziejui dovanojo 10 įvairių kraštų pinigų (nepamirškime, kad Pasvalys tuo laikmečiu buvo Biržų apskrities dalis). O įvairiausi pinigai, tiek banknotai, tiek monetos, buvo bene dažniausia dovana muziejui, įvairių laikmečių, valstybių, vieni pakankamai profesionaliai įvardinami kvituose, kiti – gal mūsų ausiai ir keistai: senovinį pinigėlį Fridricho Augusto 1679 m., sanovinį sudabrinį pinigų 1653 m., vieną seną varinį pinigėlį 1730 m., senovinį pinigėlį 1586 m.; 2 rusų popierinius banknotus, grašius, zlotus, vieną varinį pinigėlį didžiosios Kotrynos 1762 m.; 5000 polskų markių, sidabrinį svetimos valstybės pinigą, 2 lenkų zlotus, 7 įvairių valstybių monetas, 2 sidabrines ir 1 varinę (rusų) bei 17 banknotų, šešius Klaipėdos krašto banknotus, vieną Jekaterinos II sidabro rublį 1790 m., 1 monetu sudabrini rusu valstybes 2 eliumino Klaipedos krašto, 1 sidabrinę monetą Zigmunto III – 1590, 1 monetą ispanų, 1 latas, 1 Latvijos popierinis, tri kapeiki 1898 m., metalinis pinigėlis Jono Kazimeriaus 1665 m., 5 sidabrinės monetos po 10 santimų, 101 lenkų popierinę markę, vieną popierinį banknotą reichsmarkę… o dar carski rubliai, kerenkos, ar romėniški pinigėliai… Bet koks pinigas, žmonių supratimu, buvo vertybė, tad ne atsitiktinai vienas iš ką tik įsikūrusio muziejaus skyrių buvo  numizmatikos skyrius.

Ir vertybės, ir… keistenybės…

Iš tiesų, vartant pirmuosius dovanojamų muziejui eksponatų kvitus, supranti, kad kiekvienas dovanojantysis savaip suprato, kas yra vertinga, kas turės išliekamąją vertę, į ką įdomu bus žiūrėti muziejaus lankytojams, kas reprezentuoja mūsų kultūrą, kas pasakoja istoriją. Biržiečiai suprato, kad etnografija yra mūsų tradicinės kultūros atspindys, tad dovanojo: medinį bezmėną; dėvėtas mažas žemaitiškas klumpeles (žinodami, kad klumpės žemaitiškos…); šešis naminio audinio pavyzdžius; įrankį tinklams dirbt; 1 dūdelę ir 1 spaustukus riešutų; 2 medines mėšlo mėžiamas šakes; senovinę geležinę patkavą karvei kaustyti; senovinę medinę guzuotą lazdą; pirštines, megztas 1863 m. (sukilimo metais); medinę lazdą gumbotą su pjauta žmogos galva; buldoko kotą su velenu (įrankis žuvims vyt į tinklą); medinę padirbtą gyvatę…

Jau pirmieji dovanojantieji eksponatus, atrodo, suprato Biržų pilies svarbą ir suvokė, kad Biržai negali būt atsieti nuo karybos istorijos, tad pradėjo formuoti karybos rinkinį. Muziejui dovanojo: surudijusius durklus, iškastus iš žemės; vieną seną cūguninį parpelį, rastą 1 metro gilumoje (parpelis – miltų ar tarkuotų bulvių kukulis, šiuo atveju – iš ketaus…); 1 švininę su sparneliais kulipką metamą iš orlaivio; vieną švedų bombą; prieštankinius du šovinius, granatas, taip pat buvo dovanojami seni braunykai, kitaip įvardinami šaunamieji ginklai.

Buvo dovanotų eksponatų, priskirtinų gamtos rinkiniui, pvz.: vieną didelę kempinę; 1 nepaprastų akmenų; 1 šikšnosparnį sugavo savo bute; taip pat buvo dovanojami rasti briedžių, stirninų ragai, briedžio galva, lapės galva… į atskirus kvitus surašyti paukščiai būsimoms iškamšos, kuriuos dažniausiai sumedžiodavo pats iškamšų meistras M. Staškevičius, vieną kitą – pirmasis muziejaus vedėjas J. Macijauskas, o kartai kokį paukštuką pagaudavo ir į muziejų atnešdavo koks nors pilietis, labiau mylintis muziejų nei gamtą. Kartais pasisekdavo kam net kokį svetimšalį paukštį pagauti savo laukuos tiesiog važiuojant iš turgaus, kaip nutiko J. Vilaišiui iš Juodupės vienkiemio.

Iš tiesų, žmonės į muziejų sunešė ir archeologijos artefaktų, ir vertingų daiktų, atspindinčių istoriją: titnaginį kirvuką; akmeninį kirvuką (užrašyta ir eksponato legenda: kirvukas rastas Mikeliškių kaimelyje Adomo Kutros sodyboje beardant pamatus oro pusėje); vieną žydišką medalį, tris pinigus ir aštuonis senus skelbimus; Joniškėlio kreiso vokiečių okupacinės valdžios dokumentų byla su skelbimais ir įsakymais; dvylika pakelių įvairių valstybių pašo ženklų ir vieną Biržų Žydų seną prašymą; vieną glaziruotą koklį ir vieną taurę be kojos Puzino dirbtuvės; 1geležinę kryžiaus viršūnę (rastą Pasvalio kapuose, kt. iš Pelaniškių kapų); 1 knygą evangelijos; 1 sena kepurė daugiau kaip 100 m. iš Tuitadvario k.; paveikslas Jevos su velniu, paveikslas dirptas Jureučios 1800 metais (dovanoja Vaitkūnų kaimo J. Jakubėnas, Vaitkūnose gyveno S. Jurevičius, dekoravęs nuostabiais drožiniais grafų Tiškevičių Astravo rūmus).

Šilkverpio kokonai, dovanoti Mendelio Dorfano 1928 m. vasario 14 d. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Ir bene smagiausi įrašai (be svetimšalio paukščio…) eksponatų dovanojimo kvituose, tik visas smagumas juos skaityti tokia kalba, kaip buvo parašyta: 6 suakmeneij žuves dantukai ir 1 akmo; senovine skripka su viena styga ir smičium to pates Žvaigždes dirpta del Maliningu gesmiu gedoima; senovinis varinis guzikas, manoma kad grapo Tiškevičios; amerikoniškas laiškas lakuno Vaitkos veštas; 1 žmogaus pavidalo galva pates (neįskaitomas meistras) dirpta; 1Georgio kryžiu gavis iš nabašniko Burzano gyv. Biržu miesti; 1stikline stala koij buvusio grapo Tiškevičios rasta Actravo pilyje 1919 m.; 2 suamnenėjusi šriubeliai… Ir kažin, ar kas galėjo išlikti iš biržietės Onos Čygienės 1929 m. dovanotų eksponatų: 1 mažiuti vištos keušini 1 kurapkos, rastus keušine 1928 m.

Kas pildė eksponatų dovanojimo kvitus?

Minėjau, kad pirmuosius eksponatų priėmimo kvituose pasirašiusiojo parašas neaiškus, vėliau pasirašinėjo pats Muziejaus tarybos pirmininkas, Biržų apskrities viršininkas V. Rozmanas. Vėliau ant kvitų ima pasirašinėti vedėjas J.Macijauskas, nuo balandžio mėn. atsiranda vedėjo J.Gasiūno parašai. Kiti įrašai, kur nebenurodyta vedėjo J.Gasiūno pavardė, atrodo, surašyti visai mažaraščio, gal net ne lietuvių tautybės žmogaus, pvz.: „1928 m. Balančo 19 d. pil. elzbeta Dumbrauskene aukojo Biržų muziejui 1 monetu sudbrini rusu valstybe 2 eliumėno klaipedos krašta“. O gal kvitas buvo pildomas pačios aukotojos, ir ji surašė taip, kaip žinojo ir kaip mokėjo? Nes kitas, balandžio 20 d., kvitas jau išrašytas tvarkingai ir pasirašytas V. Rozmano, neįvardinant jo pareigų. Raštas ir rašybos klaidos po šio sekančiame kvite leidžia manyti, kad aukojęs keletą senovinių pinigų žmogus kvitą užpildė pats, priimančiojo daiktus žmogaus parašo kvite nėra. Kvituose priimančiųjų pavardės keičiasi – M.Staškevičius, J. Maciejauskas, tačiau vis daugiau kvitų be priimančiojo parašo, atrodo, tikrai pildytų paties aukotojo ranka, žmonių, minimaliai mokančių rašyti ir rašančių ta paprasta tarmine kalba, kokią moka, ir visai nesilaikant rašybos taisyklių, o rašančiųjų jaudulį išduoda ne vienoje vietoje sudrebėjusi ranka, bandymai pataisyti, pvz.: „šidla Albertas uzugulbines Kima aukojo muziejui 1 prancuzu Medaliu“ arba „Jonas balčiauskas Biržų Miesta (…) 1 Revaveli (revolverį) ir 1 čiguno kulku“.

Ar Biržų muziejus rūpėjo tik lietuviams

Nors dauguma muziejaus mylėtojų buvo lietuvių tautybės, tačiau kvituose galima rasti ne vieną latvišką, rusišką pavardę, o taip pat matyti, kad muziejus rūpėjo ir Biržų žydams, kurie taip pat stengėsi paremti muziejų savo aukojamais daiktais. Jau minėta, kad vienas pirmųjų aukotojų buvo Mendelis Dorfanas, bet jis tikrai nebuvo vienintelis. Eksponatų priėmimo kvitai net leidžia daryti prielaidą, kad Biržų žydai ne tik dovanojo eksponatus, bet gal net patys pildė eksponatų priėmimo kvitus lietuviškai? Izralio Chankino kvitas, pasirašytas daiktus priėmusio J.Maciejausko, tačiau jis užpildytas kitu raštu, t.y., kito žmogaus ranka, tikėtina, kad pats I.Chankinas surašė aukojąs muziejui vieną sidabrinę Zigmanto III 1590 m. monetą. Kitas žydas Chugo Lašinskas paaukojo 2 latus 1925 m., 2 monetas ispanų 1645 m., 5 rusų varinius, 1 cibuką, 1 spynelę, 1 Georgijaus kryžių ir vieną pypkės viršų. Šie įrašai rodo, kad žydai save laikė Biržų bendruomenės dalimi ir dalyvavo ne tik ekonominiuose, bet ir kultūriniuose procesuose.

Kas yra muziejus? Muziejus, pirmiausia, yra jį kuriantys žmonės – tie, kurie ir suneša į muziejų savo krašto kultūrą ir istoriją…

Edita LANSBERGIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.