Garbių Biržų svečių vizitai tarpukario Biržuose. Svarbiausios iškilmės (III)

2018-02-07 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Jaunalietuviai Biržuose sutinka Ministrą Pirmininką J. Tūbelį ir B. Grebliauską. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

1933 m. birželio mėn. 18 d. apskrities Lietuvių tautininkų sąjungos skyrių atstovai rinkosi į metinį suvažiavimą. Rajono jaunalietuviai šventė savo trejų metų sukaktuves (1933.05.21). Į suvažiavimą atvyko Ministras Pirmininkas ir tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas J. Tūbelis su palyda: Sąjungos centro valdybos nariu J. Žuku ir Lietuvos jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva” centro valdybos pirmininku B. Grebliausku. Po Vasiliausko kino salėje perskaityto viešo pranešimo apie tuometinę valstybės būklę, Tautininkų sąjungos skyrių atstovai savo reikalus svarstė rotušės salėje.

Ministras Pirmininkas apžiūrėjo gražiuosius naujus Biržų gimnazijos rūmus, vasaros teatre klausėsi jaunalietuvių koncerto, pašto rūmuose dalyvavo Biržų visuomenės jam pagerbti suruoštoje vakarienėje.

Vietos laikraštis atžymėjo tris S. Smetonienės vizitus.1933 m. liepos 8 d. po apsilankymo Sebentiškių dvare, miesto burmistras K. Vagneris aukštajai viešniai pagerbti suruošė vakarienę, kurioje dalyvavo apskrities administracijos įstaigų viršininkai ir tautiškoji visuomenė.

Tų pat metų rugsėjo 5 dieną S. Smetonienė atvyko antrą kartą. Ta proga pietus suruošė apskrities komendantas pulk. V. Michalauskas.

Jai lankantis 1934 metų spalio 23–25 d. Gimnazijos salėje buvo suruošta vakarienė, kurioje dalyvavo visi įstaigų viršininkai ir visuomenės veikėjai su poniomis.

1933.06.10 mirusį generolą leitenantą Maksimą Katchę į paskutinę kelionę palydėti atvyko: I divizijos vadas generolas leitenantas Pranas Tamašauskas, Vyriausiojo štabo ir 4-ojo pėstininkų pulko karininkų delegacijos, 8-ojo pulko batalionas ir karo aviacijos lėktuvai.

Be gautų caro kariuomenės apdovanojimų, už narsą kautynėse fronte ir naudingą tarnybą generolas M. Katchė apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Vyties Kryžiais, Nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos Lačplėšio 3-ojo laipsnio ordinu (1925) ir Išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).

Į 1933 metų Nepriklausomos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo posėdžius pirmą kartą atvyko okupuoto Vilniaus Sinodo atstovai. Vienas iš jų, žinomas dramaturgas, žurnalistas Simonas Čarnockis.

„Rugsėjo mėn. 17 d. Biržuose atsilankė Žemės Ūkio Ministeris p. J. P. Aleksa… Rugsėjo mėn. 18 d. Biržuose įvyko Biržų Žemės Ūkio paroda. (1933.09.24 „Biržų žinios“).

1934 m. gegužės 6 d. „Mūsų kraštas” rašė: „Biržų gimnazijos direkt. Dr. A. Juškos kvietimu, balandžio 24 d. Biržus aplankė teofosas ir rašytojas V. Vydūnas…“

1934 m. rugsėjo 16 d. atostogaujantis Ministras Pirmininkas J. Tūbelis lankėsi Sebentiškio dvare ir Astrave pas Variakojus.

Aukšti Kauno svečiai Astrave būdavo vaišinami dažnai. Čia juos pasitikdavo svetingasis agronomas Petras Variakojis su savo aukšta, liekna, grakščių judesių žmona Ona Bražionyte-Variakojiene. Baigusi Ušerovo kilmingųjų mergaičių kursus, pasimokiusi Peterburgo licėjuje, ji puikiai išmanė etiketo taisykles bei madas. Jos tėvai tarnavo caro Žiemos rūmuose.

Aukštų svečių dar padaugėjo, kai Onos Variakojienės sesuo Valerija Bražionytė ištekėjo už tarpukario Teisingumo ministro, našlio Aleksandro Žilinsko. Po sutuoktuvių jie lankydavosi Astrave. Judviejų sūnaus Aleksandro krikštatėviai buvo Antanas Smetona ir prima balerina Jadvyga Jovaišytė-Olekienė.

1935 metų liepos 14 įvyko Biržų apskrities kooperatyvų narių kongresas.

1938 m. birželio 21–26 dienomis Biržų karo komendantas plk. ltn. K. Michalauskas lydėjo LŠS vadą plk. Praną Saladžių, pakviestą dalyvauti Taline vykusioje Estijos nepriklausomybės 20-mečio šventėje.

1938.08.28. Likėnų Smardonės purvo gydyklų ir Pabiržės–Likėnų plento atidarymo iškilmių dalyviai Pabiržėje. Iš kairės: Biržų apskrities policijos vadas Jonas Ignatavičius, x, Valstybės kontrolierius, Seimo narys ir pirmininkas Konstantinas Šakenis (pasisukęs šonu), Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, Biržų apskrities viršininkas Jonas Raščius, Biržų apskrities karo komendantas plk. ltn. Kleopas Vytautas Michalauskas. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

1938 08 28 į Likėnų Smardonės purvo gydyklų ir Pabiržės–Likėnų plento atidarymo iškilmės atvyko Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, vidaus reikalų ministras Silvestras Leonas, Lietuvių tautininkų sąjungos gen. sekretorius dr. Simas Janavičius, Valstybės kontrolierius K. Šakenis, viceministras prof. Antanas Tamošaitis.

1939 metais Lietuvos Šaulių sąjunga šventė savo 20 metų jubiliejų. Ta proga gegužės 28-ąją, saulėtą, šiltą Sekminių dieną, 18-ajai Biržų šaulių rinktinei buvo iškilmingai įteikta vėliava. Po 30 km naktinio žygio iš Pasvalio atvyko atsargos majoro P. Gudelio vadovaujama šaulių garbės kuopa. Matyt, Biržų šauliai dar nebuvo paruošti aukštiems svečiams parodyti.

Šaulių sąjungos 20-mečio iškilmės Biržuose 1939.05.28, Kęstučio gatvėje. Iš kairės: apskrities komendantas ir šaulių rinktinės vadas plk. ltn. K. V. Michalauskas, Šaulių sąjungos vadas plk. P. Saladžius, krašto apsaugos ministras brg. gen. K. Musteikis, miesto burmistras ats. plk. P. Jurgaitis, apskrities viršininkas J. Raščius. Rikiuotėje – Pasvalio šaulių kuopa. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Lygiai 10 val. iš Krašto apsaugos ministerijos automobilio išlipusius krašto apsaugos ministrą brg. gen. Kazį Musteikį ir jį lydėjusį Šaulių sąjungos vadą plk. Pr. Saladžių pasveikino miesto burmistras dviejų Vyčio kryžių kavalierius ats. plk. Petras Jurgaitis. Po jo svečius sveikino apskrities karo komendantas ir šaulių rinktinės vadas K. Michalauskas, apskrities viršininkas ats. kpt. J. Raščius, policijos vadas J. Ignatavičius. Svečiai ir pasitikusieji pareigūnai pasisveikino su ginklu gerbiančia augalotų vyrų kuopa.

Šiai progai XVIII rinktinės apginklavimui apskrityje buvo suaukota 53679 Lt. Už juos nupirkta šautuvų, kulkosvaidžių, pistoletų, kardų, dujokaukių. Šiais ginklais apginkluotų šaulių akivaizdoje krašto apsaugos ministras brg. gen. K. Musteikis rinktinės vadui plk. ltn. K. V. Michalauskui įteikė rinktinės vėliavą ir dvi atskiras vėliavas rinktinės vyrams ir moterims.

Beje, 1934 m. „Trimite“ Nr.21 buvo pateiktas ŠS Centro valdybos paruoštas šaulių minėtinų švenčių sąrašas: Klaipėdos atvadavimas (sausio 15 d.), Lietuvos nepriklausomybės šventė ir J. Basanavičiaus mirties metinės (vasario 16 d.), Vlado Putvinskio mirties sukaktuvės (kovo 5 d.), kun. Tumo Vaižganto mirties sukaktuvės (balandžio 29 d.), Šaulių sąjungos šventė ir Joninių apeigos (birželio 23–24 d.), J. Mačiulio-Maironio mirties sukaktuvės (birželio 29 d.), Transatlantinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žygio minėjimas (liepos 17 d.), Tautos šventė (rugsėjo 8 d.), dr. Vinco Kudirkos mirties sukaktuvės (lapkričio 16 d.), Kariuomenės šventė (lapkričio 23 d.).

Dalyvauti gen. S. Nastopkos laidotuvėse 1939 m. spalio 22 d. rytą atvyko kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro atstovas brig. gen. Z. Gerulaitis, 3-osios divizijos štabo viršininkas pulk. Z. Urbšas, 8-ojopulko vadas pulk. Butkevičius, 4-ojo pulko vadas pulk. Žadeika, 1-ojo ir 3-ojo pulkų atstovai. Iš Šiaulių traukiniu atvažiavo daugiau kaip 300 vyrų III pėstininkų divizijos karių batalionas su patrankų batarėja. Iš Latvijos atvyko Latvijos kariuomenės vado bei Lačplėšio ordino tarybos atstovai, generolas Janis Kurelis, pulkininkas Arvids Skurbe.

Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Vienas komentaras to “Garbių Biržų svečių vizitai tarpukario Biržuose. Svarbiausios iškilmės (III)”

  1. Eilinis parašė:

    Ačiū. Tokie straipsniai gerokai geriau,negu pompastiški švenčių minėjimai,kuriuose mūsų valdžia demonstruoja tik save ir savo varganus norus kažką padaryti Biržams…

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.