Irena išvedė iš namų

2018-02-02 | Kategorija: Įžvalgos

Mažuikių ūkininkių skyriui – 20 metų. Skyriaus pirmininkė Irena Zablackienė (sėdi) pirmoji iš dešinės. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Pirmojo Biržų rajono ūkininko Arturo Zablacko žmona Irena iš „Ūkininko patarėjo“ 1996 m. sužinojo: atsikurs Lietuvos ūkininkių draugija. 1997 m. vasarą „Biržiečių žodyje“ ji rado skelbimą: Biržų rajone buriamas draugijos skyrius. Atvyko į steigiamąjį susirinkimą. Grįžusi iš susirinkimo ir kitas moteris išvedė iš namų. Lietuvos ūkininkių draugijos Mažuikių skyrius įregistruotas prieš 20 metų, 1998 metų sausio 26 dieną. Gyvuoja iki šiol.

Į Satkūnų kaimo bendruomenės namus iš Biržų, Dukurnių, Satkūnų, Smaliečių, Kadarų, Kemėnų rinkosi ūkininkės, Mažuikių skyriaus narės. Kiekvienos rankose – po nuotraukų albumėlį. Su vaišėmis. Moteris į šventę atlydėjo pasipuošę jų vyrai. Jie visur geranoriškai talkino, sutartinai traukė ir „Lietuvos ūkininkių himną“, bet dėmesio vengė. Vis slapstėsi už savo moterų nugarų. Vienintelis ūkininkas Arturas, Irenos vyras, neturėjo kur dingti, turėjo įsitaisyti salės centre. Jis buvo įpareigotas demonstruoti televizijos laidos „Tikros istorijos“ žurnalistų Liucijos ir Alfonso Buckų dokumentinį filmą.

Prieš 17 metų… Filme įamžintos ūkininkų Arturo ir Irenos Zablackų, jų trijų atžalų mintys, darbai ir nuo jų asmeninio gyvenimo neatsiejamos Mažuikių ūkininkių skyriaus veiklos akimirkos. Filme tuometinis Papilio  seniūnas Jonas Algirdas Grotuzas tokiais linkėjimais vainikuoja Mažuikių ūkininkių skyriaus trejų metų veiklos kelią: „Gęsta žiburėliai kaime. Seniūnijoje tik tris juos beturime. Labai malonu, kad moterys nenurimsta. Įsižiebia nauji žiburėliai iniciatyvių moterų dėka. Tegul moterys susitinka, bendrauja ne tik su savo seniūnijos, rajono, bet ir kitų šalių moterimis, kad būtų linksmos…“

Po 20 metų – dvasiškai sustiprėjusios, labiau savimi pasitikinčios, pasirengusios ištiesti pagalbos ranką, skleidžiančios gėrį, šilumą, grožį. Skyriaus pirmininkė Irena Zablackienė – pirmoji ir vienintelė skyriaus pirmininkė. Lyderė. Ji sugebėjo ne tik iš centro, Satkūnų, bet ir iš aplinkinių kaimų, vienkiemių – Dukurnių, Kadarų, Kemėnų, Smaliečių – surinkti ir suburti moteris į ūkininkių skyrių. Savanorių buvo 14. Mažuikių kaimo pavadinimas skyriui pasirinktas ne atsitiktinai. Prieš 20 metų šiame kaime veikė medicinos punktas. Naujakurės neturėjo kitų patalpų, kur galėtų rinktis. Felčerė Onutė Klovienė jas priglaudė po medicinos punkto pastoge.

Kai kurios narės, supratusios, kad iš ūkininkių skyriaus jokios materialinės naudos, pasitraukė. O joms, likusioms: Zitai Ivaškienei, Rimai Samulionienei, Laimai Ajutienei, Jūratei Trečiokienei, Olgai Varanauskienei, Janinai Povilonienei, Mortai Šernaitei, Laimai Juodgudytei, Danguolei Mažeikienei, Irenai Zablackienei, ištikimiausioms skyriaus narėms, atrodė priešingai.  Viskas joms nauja ir įdomu.

– Pirmais metais labai naudingi buvo susitikimai ir paskaitos. Su kitomis Biržų rajono skyrių narėmis dalyvavome Švedijos ūkininkių federacijos moterų ūkininkių Ingos Maj Akerblom ir Ulos Hultenius mokymuose, kaip organizuoti, plėsti skyriaus veiklą. 2000 m. įsikūrus LŪD Papilio skyriui, labai apsidžiaugėme. Turėsime artimiausias kaimynes. Deja, po dvejų metų papiliečių veikla išblėso, – apgailestauja Mažuikių skyriaus pirmininkė Irena Zablackienė.

Ir prisimena: 2000 m. pabaigoje skyriui teko pirmas rimtas išbandymas – kalėdinė mugė Vilniuje, tradicinės kultūros ir amatų namuose „Aulė“. Draugijos moterys buvo įpareigotos mugės dalyviams pristatyti savo senelių ir tėvų amatus, tradicinius nacionalinius valgius. Mažuikietes išgelbėjo pirmininkės Irenos šešuras, medžio meistras ir krepšių pynėjas satkūnietis Vytautas Zablackas. Šešuro drožti šaukštai, samčiai, pinti krepšiai, krepšeliai lydėjo į visus šalies renginius.

Mažuikių skyriaus ūkininkės ne tik važinėdavo svetur, bet įdomius svečius priimdavo ir savo kaime. 2000 m. kraštietis rašytojas Algimantas Zurba, gimęs ir augęs kaimyniniame Žvaguičių kaime, išleido vieną iš trilogijos knygų „Savūnė“. Romanas apie pokario moters gyvenimą, jos likimą. Romane rašytojas norėjo įamžinti likusius dar gyvus buvusius gimtojo kaimo gyventojus. Skyriaus moterys šia proga priėmė kraštietį rašytoją Algimantą Zurbą bei Lietuvos radijo ir televizijos laidos „Tikros istorijos“ kūrybinę grupę, sukvietė senolius.

.Jūratė Trečiokienė dalijasi bendravimo džiaugsmais. Reginos Vaičekonienės nuotr.

– Anksčiau apie pokario kovas tekdavo išgirsti kalbant puse lūpų. O filmavimo metu sustingusios klausėmės šių pasakojimų iš pirmų lūpų. Po dviejų savaičių šį renginį stebėjome jau televizoriaus ekrane.  Nežinau, kokį įspūdį  laidos režisieriams Liucijai ir Alfonsui Buckams padarė mūsų krašto žmonės, bet po pusmečio jie vėl pas mus atvyko. Šįkart į Mažuikių skyriaus 3 metų gimtadienio šventę. Per vakaronę režisierius A. Buckus įsišnekėjo su skyriaus nare Jūrate Trečiokiene. Jį nustebino Trečiokų gyvenimo būdas – gyvena Biržuose, o ūkis – 20 km nuo miesto. Pavasarį per patį bulviasodį į Smaliečių kaimą vėl atvyko laidos „Tikros istorijos“ kūrybinė grupė. Moterys labai nenorėjo prieš kamerą rodyti savo nuo darbo suskirdusių rankų. Bet juk šios rankos tiek daug gali… Moterims malonu, kai pastebimas jų triūsas, – tikina pirmininkė Irena Zablackienė.

Bendravimo džiaugsmais dalijosi ir skyriaus narė Jūratė Trečiokienė. Skyriaus iždininkei Laimai Ajutienei atsidėkodama nuo visų ji įteikė taupyklę-paukštelę. Jūratės žodžiais, skyriaus moterys tęsia šio krašto kultūros istoriją. Ji prisiminė ištakas: Smaliečių mokykloje veikė jaunųjų ūkininkių ratelis. Jūratė saugo tų laikų relikviją, nuotrauką.

Lietuvos ūkininkių draugijos Biržų koordinatorė Genovaitė Valeckienė prisiminė: Biržų rajone Mažuikių ūkininkių skyrius – tarp pirmųjų ir šauniųjų. Sveikintina: jis gyvuoja 20 metų. Iki šiol tarp veikliausių. Seminaruose, susitikimuose, parodose, mugėse, tarptautinėse konferencijose visuomet moteris, šio skyriaus delegates, sutiksi. Moterys smalsios, keliauja po Lietuvą, po Biržų rajono kampelius, lanko unikalias sodybas. Pačios kūrybingos, išradingos, kuriančios grožį ir gėrį. G. Valeckienė Mažuikių skyriaus pirmininkei už nuoširdų bendradarbiavimą įteikė padėką. Prie padėkos ir didingos Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios nuotrauka. Neatsitiktinai. Pabiržė – Irenos gimtoji parapija.

Mažuikių skyriaus pirmininkė Irena Zablackienė visų moterų vardu dėkojo savo artimiesiems. Jų vyrai ūkininkai knisa žemę daugiau. Žemė laikosi ant vyrų kojų. Moterys keliaus kaip keliavusios. Kažkurios vyras kaip ir prieš dvidešimt metų, ne piktai pajuokaus: „Zablackiene, nevesk mano žmonos iš kelio…“

Irena džiaugėsi Biržų rajono ūkininkių draugijos koordinatorės Genovaitės Valeckienės dvasingumu ir puoselėjamomis tradicijomis: kasmet prieš adventą Biržų ir kaimyninių rajonų skyrių moterys ūkininkės susitinka, pasibūna popietėse. Irena su dėkingumu prisiminė ir Lietuvos ūkininkių draugijos atkūrėją Mariją Rimkienę. Tylos minute pagerbtas Biržų garbės pilietės, Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narės nuo Panevėžio apskrities Nijolės Šatienės atminimas. Nijolė į Amžinybę iškeliavo prieš dvejus metus. Rytoj, vasario 3 dieną, Panevėžyje, Kristaus Karaliaus katedroje, už Ją aukojamos šv. Mišios minint antrąsias mirties metines.

… Atsisveikinimui iš ūkininkių skyriaus gimtadienio – kiekvienam po kietą riešutėlį. Riešutėlyje – po posakį. Kevalą – triokšt, ir skaitome: „Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai“ (N. Mandela).

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.