Nusilenkti knygnešių karaliui Jurgiui Bieliniui…

2018-01-30 | Kategorija: Susitikimai

Kiekvieną išeinantį iš koplyčios medinėje atverstoje knygoje įrašyti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai. Editos Lansbergienės nuotr.

Knygnešių knygnešio, dar tituluojamo knygnešių karaliumi, Jurgio Bielinio mirties šimtmetį paminėjome likus vos mėnesiui iki atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio. Paradoksalu, jog savo gyvenimą aukojęs lietuviškam žodžiui išsaugoti, legendinis knygnešys nebegalėjo pasidžiaugti atkurta Lietuva, iškeliavo Anapilin nežinodamas, kad po mėnesio jo karščiausia svajonė išsipildys. Pasakojama, kad tądien, 1918 m. sausio 17 d. (kt. šaltiniuose – 18 d.) septyniasdešimt dvejų metų J. Bielinis pėsčias keliavo į Vilnių tartis dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Tūkstančius kilometrų nepagaunamąjį knygnešį nešiojusios kojos tąkart jau tokiam žygiui buvo per silpnos, per silpna buvo ir daugybę negandų atlaikiusi narsi knygnešio širdis, tad netoli J. Bielinis nuėjo, suklupo po Mitkų sodybos kryžiumi Katinų kaime, dabartiniame Pasvalio rajone, ieškodamas šiame bičiulių kieme poilsio ir nakvynės…

Uždegti žvakelės vienam garsiausių visų laikų biržiečiui važiavome prie to paties kryžiaus – knygnešių karaliaus mirties liudytojo, tik jau nebe į Katinų kaimą, nes senas kryžius jau nebežymi tos mūsų istorijai svarbios vietos. Tačiau būtent jis tapo didžiausiu traukos objektu minint Jurgio Bielinio 100-ąsias mirties metines: nusilenkti garsiajam knygnešiui nemažas pulkas žmonių sugužėjo į Bistrampolio dvarą (Panevėžio rajonas), į Knygnešių koplyčią, kurią Bistrampolio dvaro prikėlėjas kunigas R. Gudelis 2008 m. įrengė buvusioje elektrinėje.

Mitkų sodybos kryžius, kurį depozito teisėmis kunigui R. Gudeliui iš saugyklos perdavė Pasvalio krašto muziejus, tapo visos koplyčios ašimi, svarbiausiu objektu – altoriaus kryžiumi. Kryžius atrodo pastatytas autentiškoje aplinkoje, prie Mitkų sodybos, o po kryžiumi – suklupęs legendinis knygnešys… Tai vienas iš dailininko Antano Kmieliausko sieninės tarybos darbų koplyčioje.

Dailininkas knygnešystės epochą atspindinčiais siužetais, portretais ištapė visas koplyčios sienas. Nežinia, ar proga, kuria aplankėme Bistrampolio dvaro koplyčią, ar sieninės tapybos siužetai, ar suklupusio Jurgio Bielinio figūra po autentišku, laiko gerokai aptrupintu kryžiumi, ar žiemos vakaro prieblanda sukėlė kažkokį vidinį virpulį… atrodo – pajuntame mirties dvelksmą…

„Viešpatie, Tu juk matai sunkų knygnešio kelią. Sako, kad Tu skaitai, kiekvieną mūsų knygelę…“ – palydi kiekvieną išeinantį iš koplyčios medinėje atverstoje knygoje įrašyti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai.

Visi, nulenkę galvą vienam garsiausių visų laikų biržiečių, skubėjo į didžiąją Bistrampolio dvaro salę, kur Baltojo Erelio – Jurgio Bielinio – keliais ir takeliais susirinkusiuosius keliauti kvietė Panevėžio dramos teatro aktorius Albinas Keleras bei nepakartojamas lietuvių liaudies dainų atlikėjos Veronikos Pavilionienės ir saksofonininko Petro Vyšniausko duetas. Išraiškingai aktoriaus pateikta knygnešio biografija, legendomis virtę pasakojimai apie jo pabėgimus nuo caro žandarų pynėsi su ilgesingomis, graudžiomis, o kartais – smagiomis V. Povilionienės atliekamų liaudies dainų melodijomis, dar įtaigiau skambančiomis pritariant saksofono virtuozui.

Bistrampolio dvaro koplyčia, kurioje saugomas knygnešio Jurgio Bielinio atminimas. Editos Lansbergienės nuotr.

Kas atvedė visus į Bistrampolį? Kodėl būtent čia buvo minimos J Bielinio mirties metinės? Panevėžio rajoną Jurgis Bielinis išvaikščiojo daugybę kartų, kaip ir Pasvalio, gimtojo Biržų krašto apylinkes, ne sykį jo kelias vedė ir pro Bistrampolį, juk Panevėžio rajone, ne taip toli nuo Bistrampolio, veikė ir viena iš stambiausių knygnešių draugijų Lietuvoje – Garšvių draugija. Ir Bistrampolis nebūtų kaži kuo išskirtinis, jei ne Knygnešių koplyčia, jei ne Mitkų sodybos kryžius, kurį, neatlaikiusį laiko naštos, prieš keletą dešimtmečių sodyboje kartu su šviesaus atminimo Pasvalio muziejininku A. Stapulioniu nuo žemės pakėlė ir biržietis kraštotyrininkas J. Dagilis. Kaip daugybės nepailstančio ir niekad nepasiduodančio knygnešio kančių simbolis, kryžius šiandien sukuria išskirtinį prasmių lauką ir Bistrampolio dvare, Knygnešių koplyčioje.

1976 metais Mitkai „Bielinio kryžių“paslėpė daržinėje po šienu. Ten jį po trylikos metų rado Pasvalio rajono kraštotyrininkas Antanas Stapulionis. 1989 m. Mitkų sodyboje, iš kairės: Jurgis Algirdas Bielinis Bieliakas (g. 1933 m. liepos 8 d.) – inžinierius, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Jurgio Bielinio vaikaitis, kraštotyrininkas Jonas Dagilis, Pasvalio kraštotyrininkas, muziejininkas Antanas Stapulionis. Vilimanto Šmito nuotr.

Kada meninės programos pabaigoje nuskambėjo mintis, jog Jurgis Bielinis keliavo pėsčias Vilniun, kad įtikintų visus, jog Lietuva turi būti laisva ir nuo nieko nepriklausoma valstybė, kad keliavo Vilniun – tapti Lietuvos karaliumi, per visą salę nuvilnijo pritarimas – taip, jis buvo nekarūnuotas Lietuvos karalius… O šiandien jam gražiausias giesmes gieda lietuviškų dainų karalienė ir visų širdis virpina Lietuvos saksofono muzikos karalius…

A. Bielinis, Antanas Stapulionis ir (galimai) senoji Mitkienė. Vilimanto Šmito nuotr.

*

Dienomis, kada buvo minimos J. Bielinio 100-osios mirties metinės, muziejus priėmė saugoti ypatingą dovaną – biržiečio fotografo Vilimanto Šmito foto negatyvus. Negatyvuose užfiksuotas tautinio atgimimo ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990 m. laikmetis, tragiški 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Fotografas Vilimantas Šmitas užfiksavo ir Mitkų sodybos kryžiaus, po kuriuo suklupęs nebeatsikėlė knygnešių knygnešys Jurgis Bielinis, odisėją.

Edita LANSBERGIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags: , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.