Rajono politikai nepatikėjo nuveiktais darbais?

2017-12-29 | Kategorija: Tema

Editos Mikelionienės nuotr.

Prieš Kalėdas įvyko paskutinis šiais metais rajono Tarybos posėdis, kuriame buvo priimti keli kontraversiški sprendimai. Rajono tarybos nariai balsavo už tai, jog būtų atidėtas sprendimo projektas dėl bibliotekos filialų uždarymo, nepritarė Biržų rajono plėtros iki 2015 metų strateginio plano įgyvendinimo ataskaitai, suteikė 100 procentų žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatą vienam iš daugelio nuo liūčių nukentėjusiam ūkininkui.

Paprašė ir gavo

Svarstant klausimą dėl žemės ir žemės nuomos mokesčių lengvatos jaunam ūkininkui R. Indrikoniui, buvo parengtas sprendimo projektas alternatyviam balsavimui. Rajono Tarybos nariai privalėjo apsispręsti, suteikti lengvatą ar ne. Jei taip, tai kokio dydžio.

Į Savivaldybės administraciją ūkininkas kreipėsi dėl to, jog dėl nepalankių oro sąlygų jo nuomojamose žemėse liko nenuimta dalis derliaus. Ūkininkas tiksliai nurodė nuo liūčių nukentėjusių pasėlių plotus ir prašė atleisti nuo žemės mokesčio arba jį sumažinti.

Ūkininkams R. ir V. Indrikoniams politikų sprendimas buvo palankus. Editos Mikelionienės nuotr.

Svarstant sprendimo projektą komitetuose, rajono Tarybos narių nuomonė išsiskyrė. Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto komitetas siūlė ūkininkui suteikti 100 proc. žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatą, o Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narių nuomonė pasidalino po lygiai: du nariai siūlė 100, du – 30 proc. lengvatą. Nulėmė komiteto pirmininko balsas – 30 proc. lengvata.

Suteikus 100 proc. lengvatą, rajono biudžetas nukentėtų 487 eurų.

Meras Valdemaras Valkiūnas posėdyje priekaištavo, kad ūkininkai nenoriai dalyvauja melioracijos darbuose, o po to skundžiasi apsemtais laukais. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistas R. Šikšnys kalbėjo, kad melioracijos įrenginiai nusidėvėję. Tie ūkininkai, kurie melioracijos įrenginius susitvarkė, ne taip stipriai nukentėjo nuo liūčių.

Tarybos narys D. Drevinskas teiravosi Žemės ūkio skyriaus vedėjo S. Staškevičiaus, kiek rajono ūkininkų kreipėsi dėl žalos atlyginimo. S. Staškevičius sakė, jog ekstremali situacija dėl gamtinių sąlygų rajone nebuvo paskelbta. Dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi 206 ūkininkai, jie negalėjo nuimti 3831 ha derliaus. Pasak S. Staškevičiaus, dėl nuostolių į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi 13 savivaldybių. Biržų savivaldybė pagal nuostolius atsidūrė 6–7 vietoje.

D.Drevinskas sakė, jog ūkininkas R. Indrikonis iš turimų 121 ha deklaravo 5 ha apsemtų plotų. Jis priekaištavo, jog per du mėnesius niekas neatvažiavo patikrinti ir išmatuoti jo deklaruoto ploto.

S.Staškevičius Tarybos nariams dėl žalos atlyginimo bei nukentėjusių ūkininkų pateikė informaciją, nugirstą per visuomenės informavimo priemones. Meras teiravosi, ką Žemės ūkio skyriaus vedėjas cituoja. Salėje pasigirdo replikos: Lietuvos radiją.

Tarybos narė R. Čigienė S. Staškevičiui padėkojo už BNS referavimą – nereikės radijo klausytis pačiai. R. Čigienė svarstė: kokia tikimybė nukentėjusiems ūkininkams sulaukti paramos? Tarybos narė pasisakė už tai, jog jauną ūkininką reikia paremti ir suteikti 100 proc. žemės mokesčio lengvatą. Anot R. Čigienės, gal čia moralinė parama, kad jauni žmonės neišvyktų iš mūsų rajono. O Savivaldybės pareiga padėti ūkininkui.

Už tai, kad ūkininkui būtų suteikta 100 proc. žemės mokesčio lengvata, balsavo 11, prieš – 1, susilaikė 3, nebalsavo 2 rajono Tarybos nariai. Balsuojant už visą sprendimo projektą, už pasisakė 12, prieš – 1, susilaikė 2, nebalsavo 2 rajono Tarybos nariai.

Po posėdžio kilo klausimų, kodėl nuo žemės nuomos ir žemės mokesčių 100 proc. buvo atleistas tik vienas ūkininkas, kai žalą patyrė šimtai. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Z. Marcinkevičiūtė sakė, jog dėl žemės ir žemės nuomos mokesčio sumažinimo į Savivaldybės administraciją kreipėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos Biržų skyriaus ūkininkai. Tačiau Savivaldybės administracija informavo, jog šiuo klausimu kiekvienas ūkininkas turi kreiptis atskirai ir nurodė, kokius dokumentus turi pateikti. Tuomet į Administraciją kreipėsi tik du ūkininkai ir tik R. Indrikonis pateikė tikslius dokumentus. Z. Marcinkevičiūtė sakė, jog kiti ūkininkai, kuriuos rajono Tarybos posėdyje nurodė Žemės ūkio skyriaus vedėjas S. Staškevičius, į Savivaldybės administraciją kreipėsi ne dėl žemės ar žemės nuomos mokesčio sumažinimo, o dėl žalos atlyginimo.

 Užsimojo uždaryti bibliotekas kaimuose. Nepavyko

Sprendimo projekte dėl Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos filialų skaičiaus ir jų išdėstymo rašoma, jog Biržų rajono bibliotekų tinklas nesikeičia nuo 2004 m. Jį sudaro viešoji biblioteka, Vabalninko miesto padalinys ir 25 kaimo bibliotekų padaliniai. Daugelis filialų yra įsikūrę bendruomenėms, seniūnijoms, švietimo įstaigoms priklausančiuose pastatuose. 15 padalinių patalpos šildomos elektriniais infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Tuose filialuose kultūrinė veikla rudenį ir žiemą nevyksta, nes šalta. Juose tik išduodamos knygos ir spauda. Taip pat mažėja skaitytojų bibliotekose, nes mažėja gyventojų. Bibliotekų įstatyme rašoma, jog norint įkurti padalinį, gyventojų skaičius turi būti vidutiniškai 700–800. Rajone filialai yra išlaikomi Savivaldybės biudžeto lėšomis. Siekiant lėšų sutaupyti, siūloma iki vasario mėnesio uždaryti Pučiakalnės filialą, iki gegužės 2 d. – Rinkuškių, iki vasario – Anglininkų, iki gegužės – Ramongalių, iki 2019 m. sausio 1 d. – Ančiškių filialą. Sutaupytos lėšos būtų naudojamos Bibliotekos materialinei bazei gerinti, knygų fondui atnaujinti. Minėtiems filialams išlaikyti per metus reikia 31116 eurų.

Dėl šių filialų uždarymo į Savivaldybės administraciją Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė V. Vorienė kreipėsi atsižvelgusi į Savivaldybės administracijos centralizuoto audito rekomendacijas.

Rajono Tarybos narys Arūnas Anskinas priekaištavo, kodėl kiekvienas filialas neišskirtas į atskirą sprendimo projektą, o sudėti į vieną. Didžiausias diskusijas sukėlė Rinkuškių filialo uždarymo klausimas. Rajono Tarybos posėdyje dalyvavusi filialo bibliotekininkė I. Misevičienė sakė, jog apie ketinimą uždaryti bibliotekos filialą ji išgirdo rajono Tarybos išvakarėse. Apie tai, kad sprendimo projekte minimų filialų bibliotekininkai gali netekti darbo, niekas neinformavo. Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas R. Jocius sakė, jog bibliotekininkų neinformavo, nes nebuvo sprendimo.

Rinkuškių bibliotekininkė Irena Misevičienė apie ketinamą uždaryti bibliotekos filialą sužinojo rajono Tarybos posėdžio išvakarėse. Editos Mikelionienės nuotr.

I.Misevičienė kalbėjo, jog skaitytojų bibliotekoje nemažėja, veikia neformalaus ugdymo būrelis, kurį lanko 24 vaikai. Patalpos sutvarkytos bendruomenės projektų lėšomis, šildomos. Šildymas per sezoną kainuoja apie 700 eurų. I. Misevičienė rajono Tarybos narių prašė nepritarti sprendimo projektui, kuriuo ketinama uždaryti produktyviai veikiantį filialą.

Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė V. Vorienė kalbėjo, jog biblioteka ketina įsigyti autobusiuką, kuriuo bus vežiojamos knygos. Autobusiukas pasieks ir tuos kaimus, kuriuose nėra bibliotekos filialų.

A.Garšvaitė domėjosi: jei knygos bus vežiojamos autobusiuku, tai kaip bus taupomos lėšos? R. Jocius sakė, jog autobusiukui lėšos bus išleistos vieną kartą, jis važinės pagal poreikį.

D.Drevinskas siūlė Rinkuškių bibliotekos klausimą išskirti atskiru sprendimo projektu. S. Eitavičienė piktinosi, kad apie sprendimo projektą nebuvo informuoti bibliotekininkai ir tai vadino moraliniu požiūriu baisiu dalyku. K. Armono nuomone, sutaupiusi 31000 eurų Savivaldybė didelių problemų neišspręs. O biblioteka – bent šioks toks kultūros židinėlis kaime. V. Vorienė prieštaravo: tam ir siūlomas bibliobusas, kuris pasieks ir atokiausius kaimus. Jame galimas net interneto ryšys.

A.Anskinas pareiškė, jog Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija šiam sprendimo projektui nepritars. R. Čigienė buvo už tai, kad dėl kiekvieno filialo rajono Tarybos nariai balsuotų atskirai. S. Eitavičienė Rinkuškių filialo uždarymą vadino mero susidorojimu su I. Misevičiene, nes Rinkuškiai nesutiko prisijungti prie miesto. T. Četvergas siūlė klausimą atsiimti.

Sprendimo projekto teikėjas J. Jonušys siūlė balsuoti. Jei rajono Tarybos nariai siūlys klausimą atidėti, sprendimo projektas bus rengiamas iš naujo. Už tai, kad šį sprendimo projektas būtų atidėtas, balsavo visi rajono Tarybos nariai (posėdyje iš 25 rajono Tarybos narių dalyvavo 20).

Skilo valdančioji dauguma?

Rajono Taryba nepritarė Biržų rajono plėtros iki 2015 metų strateginio plano įgyvendinimo ataskaitai. Už balsavo 9, nebalsavo 10, susilaikė 1. Tuomet meras Valdemaras Valkiūnas pareikalavo balsuoti iš naujo. Tačiau rezultatas nepakito: už balsavo 4, nebalsavo 16 rajono Tarybos narių.

Tokį balsavimo rezultatą Tarybos narė S. Eitavičienė įvertino taip: Tarybos nariai nepatenkinti tuo, kas padaryta, o perbalsuoti meras neturi teisės prašyti. Tuomet V. Valkiūnas atšovė: „Jūs savo darbais, Stase, nepasitikit“. S. Eitavičienė neliko skolinga: „Jūs viską sumaišėt atėjęs“.

R.Čigienei kliuvo nepastatytas bibliotekos pastatas, A. Anskinui – neįgyvendintas sporto ir sveikatingumo komplekso statybos projektas. Dėl to nukentėjo ir „Saulės“ gimnazijos stadionas, kuris paliktas likimo valiai. A. Anskinui prieštaravo Administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Mukas, teigdamas, kad sporto komplekso projektas praktiškai baigtas.

Tarybos narius papiktino mero reikalavimas po pirmojo balsavimo balsuoti antrą kartą. „Nemanau, kad Tarybos nariai nesuvokia, ką daro“, – kalbėjo A. Garšvaitė. A. Anskinas antrino: „Jūs ne savo ofise, mere. Reikia laikytis reglamento“.

Tačiau merui primygtinai reikalaujant, balsavimas buvo paskelbtas. Deja, šiam mero reikalavimui nepakluso ir opozicijos, ir daugumos atstovai. Iš 20 rajono Tarybos narių nebalsavo net 16.

Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

7 komentarų to “Rajono politikai nepatikėjo nuveiktais darbais?”

  1. ... parašė:

    Bet gal kas gali paaiškinti, kas čia per nesąmonė, t.y. balsavimas patvirtinti ar nepatvirtinti ataskaitą? Kaip galima patvirtinti ar ne tai,kas JAU padaryta?

    • Tikrai parašė:

      Tikrai 🙂 ar tvirtinsi, ar ne – laiko neatsuksi atgal! (arba padaryta, arba nepadaryta)

  2. Jau laikas parašė:

    Seniai laikas tą neįgyvendinamų pažadų karalių, a la merą, siųsti atgal Latvijon…

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.