Žydų atminimo įamžinimo ženklai Vabalninke

2017-12-12 | Kategorija: Susitikimai

„Sėlos“ muziejaus Vabalninko skyrius įsikūrė žydo Slavino name. Luko Kalninio nuotr.

Vabalninkas – vienas iš Lietuvos miestų, turėjusių didelę žydų bendruomenę, keitusią miesto veidą, įtakojusią kultūrą, palikusią savo pėdsaką. Bendruomenė buvo visiškai sunaikinta II pasaulinio karo metu. Šiandien Vabalninke, kaip ir Biržuose, nebėra nė vieno gyvo žydo, tačiau liko dar ženklų, menančių šios šimtmečius gyvavusios bendruomenės kaimynystę.

Tiki nedaug liko ir vabalninkėnų, menančių kitataučius, kitą religiją išpažįstančius, kitokioje kultūrinėje terpėje gyvenusius kaimynus, begalinčių parodyti miestelio svečiui žydų paveldą Vabalninke. O jei pažvelgtume į XX a. pradžios Vabalninko žemėlapį, pamatytume, kad Vabalninkas buvo štetlas, t. y. – miestelis, kuriame žydų bendruomenė sudarė didesnę visos miestelio visuomenės dalį.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyrius šiemet persikėlė į naujas patalpas, į vieną iš namų Žolinės aikštėje, vietoje, kuri iki šiol buria Vabalninko bendruomenę, sukviečia ją per didžiąsias metų šventes, čia stabteli ir kiekvienas miesto svečias, tad prieš gerą šimtmetį ne vieno prie aikštės statyto namo durys atvesdavo į kokią nors žydo krautuvę. Ne išimtis ir šis namas, į kurį buvo perkelta Muziejaus Vabalninko skyriaus ekspozicija.

Šį namą (tikriausiai ant senų pamatų ir rūsių) 1927 m. pasistatė krautuvininkas Simonas Slavinas, kurio šeima čia ne tik gyveno, bet turėjo parduotuvę ir netgi viešbutuką. Tad perkeliant į šį pastatą muziejų kilo mintis priminti vabalninkėnams ir miesto svečiams apie tragišką likimą čia pasitikusius kaimynus – žydų bendruomenę, pažadinti atminti, kad Vabalninko žydų bendruomenės istorija nenueitų užmarštin, kad miestelio gyventojai ir svečiai turėtų galimybę prisiliesti prie tos istorijos, pažinti dar iki šiandien išlikusį žydų paveldą Vabalninke.

Pavasarį Biržų krašto muziejus „Sėla“ kreipėsi į žydų paveldo aktualizavimu besirūpinantį Geros valios fondą – pateikė paraišką projekto „Vabalninko žydų istorijos įamžinimas“ finansavimui gauti. Šio fondo skelbto konkurso prioritetinė sritis buvo žydų nekilnojamojo kultūros paveldo matomumo visuomenėje didinimas, tad muziejaus parengta paraiška atitiko konkurso kriterijus, ir projektui įgyvendinti Fondas skyrė dalinį finansavimą.

Apie žydų gyvenimą Vabalninke pasakoja kraštotyrininkė Regina Samukaitienė. Luko Kalninio nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Vabalninke, buvusiame žydų Slavinų name, buvo pristatyti projekto „Vabalninko žydų istorijos įamžinimas“ rezultatai – informacinis stendas, kuriame pasakojama Vabalninko žydų istorija, ir atminimo ženklai, žymėsiantys miestelio pastatus, kurie priklausė žydų bendruomenei ar jos nariams.

Į pristatymą susirinko Vabalninko bendruomenės nariai, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokiniai, atvažiavo grupė Biržų „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro mokinių. Projekto idėją ir rezultatus pristatė projekto vadovė, Biržų muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus vedėja, Emilija Raibužytė-Kalninienė.

Informacinis stendas turėjo būti pastatytas prie Slavinų namo, tačiau kaip tik šiuo metu yra perklojami Vabalninko šaligatviai, tad į vietą stendas turėtų būti pastatytas po 2–3 savaičių. Stende galima pamatyti Vabalninko miesto plano fragmentą, kuriame pažymėti svarbiausi iki šių dienų išlikę žydų kultūros paveldo objektai: Didžioji (vasarinė) sinagoga (The Great Beit Midrash), Mažoji (žieminė) sinagoga (The Kloyz of Shamashim), Vabalninko žydų senosios kapinės. Taip pat pažymėtas Simono Slavino namas, kuriame įsikūrė muziejaus Vabalninko skyrius, o kaip atskaitos taškas pažymėta Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia – ryškiausias Žolinės aikštės objektas. Plane paryškinta Paryžiaus gatvė. Ne todėl, kad čia teko gyventi ją apdainavusiam poetui Jonui Strielkūnui… Į šią gatvę 1941 m. naciai suvarė daugiau kaip 600 Vabalninko žydų, čia buvo įkurtas laikinas žydų getas, ir tai buvo jų prievartinės kelionės į žiaurią mirtį pradžia.

Vabalninko žydų bendruomenės istorija apima daugiau nei 350 metų, tad visą ją papasakoti viename informaciniame stende buvo neįmanoma, todėl stende sudėlioti tik svarbiausi žydų bendruomenės gyvavimo Vabalninke momentai, iliustruoti nuotraukomis (iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų). Informacija pateikta koncentruotai, tačiau, norint sužinoti daugiau, yra galimybė mobiliais įrenginiais (išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai) nuskaityti šalia teksto esantį kodą ir sužinoti gerokai daugiau, nei sutalpinta stende. Naudojantis mobiliais įrenginiais tekstus galima skaityti ir anglų kalba. Pristatant stendą gimnazistė Ugnė pabandė nuskaityti išmaniuoju telefonu vieną iš stende esančių kodų ir visiems paskaitė mokytojų, išgelbėjusių iš geto grupę žydų, Šeinos (Sacharaitės) ir Chaimo Gertnerių istoriją.

Kitas projekto rezultatas – atminimo ženklai, žymėsiantys buvusius žydų pastatus: metalinėse lentelėse kalvio iškaldintas žydų simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė. Pagaminti 5 penki atminimo ženklai, kuriais Vabalninke paženklinti išlikę žydų maldos namai – Didžioji ir Mažoji sinagogos, Slavinų šeimos namas, kuriame dabar glaudžiasi muziejus, ir dar du namai Žolinės aikštėje (vienas iš jų – buvusi mokykla). Projekto finansinės galimybė leido pradėti šį gražų darbą, tačiau susirinkę vabalninkėnai buvo pakviesti šią iniciatyvą tęsti – pažymėti visus Vabalninke išlikusius pastatus, menančius čia gyvenusius žydų bendruomenės narius.

Apie žydų atminimo įamžinimą Vabalninke pasakoja seniūnė Lilija Vaitiekūnienė. Luko Kalninio nuotr.

Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė pasidalino mintimis, kaip seniūnija savo išgalėmis rūpinasi likusiu žydų paveldu mieste. Seniūnija prižiūri, tvarko senąsias žydų kapines, greta jų žada pastatyti informacinį stendą. Didžiausias seniūnės galvos skausmas ir rūpestis – remonto reikalaujančios sinagogos, kurias restauruoti seniūnija finansiškai neišgali. Tad seniūnė ieško finansavimo šaltinių, galimybių šiems svarbiausiems žydų paveldo objektams Vabalninke išsaugoti.

Po projekto pristatymo vabalninkėnai bendravo su muziejininkais, dalinosi prisiminimais, girdėtais iš savo tėvų, giminaičių, taip pat prisiminė, kaip Vabalninke buvo pristatytas Dalijos Epšteinaitės parengtas Vabalninko fotografo Juozo Daubaro žydų nuotraukų albumas „Jie gyveno Vabalninke“. O „Saulės“ gimnazistus į Vabalninką atlydėjęs mokytojas V. Jukonis paprašė Vabalninko krašto šviesuolio Algirdo Garbausko pavedžioti gimnazistus po žydiškąjį Vabalninką.

Edita LANSBERGIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.