Paminėtas artėjantis Jono Meko jubiliejus

2017-12-04 | Kategorija: Susitikimai

Improvizuotas Kūčių stalas kaip pranešimų vieta

,,Ateina Kalėdos, ir aš pradedu galvoti apie sniegą. Rimti, praktiški žmonės pasakys: tai sentimentalu. Bet tas nieko nepadės. Aš vis galvoju apie sniegą. Kalėdos ir sniegas man beveik tas pats. Labai nekrikščioniška, kai kas pasakys. Bet tai netiesa. Aš žinau, Dievas myli sniegą lygiai kaip aš… nes jis jį padarė…”[1]

Gruodis Biržuose prasidėjo ,,Sniego laukimu“ – taip poetiškai vadinosi renginys, skirtas Jono Meko 95-osioms gimimo metinėms. Nors garsiojo biržiečio jubiliejus bus per Kūčias, Biržų J.Bielinio viešoji biblioteka apdairiai paankstino minėjimą, įvertindama sumaištį ir renginių gausą prieš didžiąją metų šventę.

Gruodžio 1-osios vidurdienį, lengvai snyguriuojant, Semeniškiuose buvo atidengtas atminimo akmuo, įamžinantis avangardisto menininko tėviškę, o kartu – ir jį patį, visame pasaulyje garsinusį savo gimtąjį kaimą.

Pavakare į Biržų pilies menę susirinko būrelis Jono Meko gerbėjų paklausyti pranešimų, pažiūrėti filmo „Reminicences of a journey to Lithuania“.

Skaitydami J.Meko kūrybą renginį pradėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos mokiniai. Prie improvizuoto Kūčių stalo konferencijos organizatorius bei svečius sveikino savivaldybės meras V.Valkiūnas, LR Seimo narys Viktoras Rinkevičius, o bibliotekos direktorė V.Vorienė įteikė nuotaikingas atminimo dovanėles konferencijos rėmėjams ir pranešėjams.

,,Saulės“ gimnazijos moksleiviai

Su menininko biografija supažindino žurnalistas Algirdas Butkevičius, Juozas Enskaitis pasidalijo prisiminimais apie pirmąją J.Meko viešnagę į Biržus.

Viską, ką turiu gero, gavau iš tavęs, ir viską, ką turiu blogo, gavau iš kitų (Iš J.Meko laiško motinai).[2]

Antroji konferencijos diena prasidėjo Leono Čiudaro skaitomais iki šiol neskelbtais Jono Meko laiškais artimiesiems.  Unikalius dokumentus Biržų viešajai bibliotekai padovanojo J.Meko giminaitės Edita Rubinienė ir Ina Guogienė.

Laiškuose giminėms matome ne avangardo kūrėją, o paprastą Amerikoje gyvenantį lietuvį, kuriam svarbu jo šeima, darbas, jis įdėmiai stebi amerikiečių gyvenimą ir savo pastabas parašo laiškuose.

Mes dirbam ant savo rašto bent penkis kartus daugiau negu bet koks amerikonų rašytojas (Iš laiško motinai).

Renginio iniciatorė ir vedėja Indra Drevinskaitė-Žilinskienė pasakojo konferencijos dalyviams, kad dar liepos mėnesį J.Mekas pranešė, jog išsiunčia į Biržus didelę dalį savo archyvo: laiškus, sveikinimus, kvietimus, laikraščių iškarpas – apie 40 kg įvairios medžiagos, kuri dabar jau yra bibliotekoje. Biržų bibliotekininkės, konsultuojamos Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės specialistės Audros Palionienės, tvarko gautą medžiagą. Tikėtina, kad greitu laiku Biržuose atsiras galimybė bent jau specialistams susipažinti su kultūriniu J.Meko palikimu.

Dr.Virginijos Paplauskienės, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėjos pranešimas „Jono Meko biografijos atspindžiai epistolikoje“  taip pat buvo skirtas Jono Meko laiškams. Mokslininkė papasakojo, kad lankydamasi Australijoje Jurgio Janavičiaus ir Jolantos Gerulytės, artimai bendravusiųs su Jonu ir Adolfu Mekais, namuose  rado nemažai laiškų, žurnalų, dedikacijų. Australijos lietuvių menininkų šeima susirašinėjo su K.Bradūnu, A.Landsbergiu, A.Nyka-Niliūnu, ir, suprantama, su broliais Mekais, o tuose laiškuose atsispindi menininko tapsmo dvasia.

V.Paplauskienės tyrinėjimo objektas yra visi prieinami šaltiniai – laiškai, dienoraščiai ir gyvi liudijimai. Kalbėdama apie išeivijos literatus, ji atkreipė dėmesį į J.Meką ir A.Nyką-Niliūną  vienijančius meilės gimtinei motyvus – abu garsino savo kaimus. J.Meko dienoraščiai, pasak literatūros tyrinėtojos, tai ne tik kasdienybės fiksavimas – virš konkrečių įvykių plevena kūrybinė dvasia. Literatūrologė atkreipė dėmesį, kad laiškuose atsispindi J.Meko kūrybiniai ir pasaulėžiūriniai ginčai su cecho kolegomis. Atsakydamas į K.Bradūno kritiką, J.Mekas atsikerta: ,,Siūlai rašyti kaip visi?“, su kuo jis, savaime suprantama, nesutinka. Savo kūrybos principus išdėsto laiške K.Bradūnui.

,,Niekada neieškojau išorinės formos, tik vidaus. Aš turiu savo formą, savo žodyną, savo sintaksę. Aš nenoriu būti kaip kiti. Toks mano tikslas – degti, visą laiką degti„,

Anot V.Paplauskienės, yra daug laiškų apie J.Meko norą kurti filmus, apie tai, kaip jiedu su broliu vargo Niujorke. Būtent iš laiškų ir dienoraščių darosi aišku, kodėl J.Mekas atsiskyrė nuo Amerikos lietuvių bendruomenės ir ėmė bendrauti su amerikiečių kūrėjais – niekas iš gausios išeivijos nerizikavo remti beprotiškų Meko idėjų, o žurnalas ,,Aidai“ taip ir nesuteikė jam skilties apie kiną, kurios Mekas taip tikėjosi.

Literatūrologė kvietė skaityti J.Meko tekstus – tai patikimiausias būdas suprasti jo kūrybą, siekius ir pasaulėjautą.

Videodienoraščių paroda tęsis iki metų pabaigos.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja  dr.Laimutė Adomavičienė  pasakojo apie vieną sunkiausių J.Meko gyvenimo laikotarpių –  apie gyvenimą ,,išvietintųjų“ stovyklose Vokietijoje. Literatūros mokslininkė atkreipė dėmesį, kad nepaisant amžiaus ir reikšmingo visuomeninio statuso, jai buvę lengva su Maestro bendrauti.

Konferencija tęsėsi bibliotekos salėse, kur buvo pristatyta J. Meko vizualiųjų menų centro parengta Meko  videodienoraščių paroda  „365 dienos“. Centro vadovas Gintaras Sodeika pasakojo apie parodos pasaulinius maršrutus bei  kurioziškus nesusipratimus su parodos autoriumi. Videoparoda veiks bibliotekoje iki Naujųjų Metų.

Instaliacija iš knygų tęsiasi per visus aukštus.

Konferencijos dalyvių laukė įspūdinga knygų  instaliacija ,,Knygų kilimas“, kurią padarė panevėžietis dalininkas Virginijus Benašas ir Biržų moksleiviai. Nuo pirmo iki viršutinio aukšto besitęsianti  instaliacija turėtų, anot menininko, simbolizuoti viso gyvenimo kelionę su knyga. Instaliacijos pradžia – iš kiaušinių besilupančios raidės, pradžių pradžia. ,,Ar raidė gali užmušti?“ – klausė V.Benašas.  Autorius mano, kad taip, nes žodis, kaip žinome ir iš patarlių, gali žmogų sužeisti, o išskridęs žvirbliu – pargrįžti jaučiu.  Apačioje sudėliotos vaikiškos knygos lipant į viršų vis ,,rimtėja“ , skirtos vis vyresniam amžiui. Laiptų aikštelėje sudėta solidus kubas iš enciklopedijų – bet ar visada esi laimingas, daug žinodamas, klausia V.Benašas.

 ,,Kaupdamas žinias, susiduri  su problema – ką tau duoda tos žinios, ar tikrai tau viskas reikalinga? „

,,Kaupdamas žinias, susiduri  su problema – ką tau duoda tos žinios, ar tikrai tau viskas reikalinga? „, – aiškino savo sumanymą dailininkas. Instaliaciją vainikuoja iš kėdės detalių sukonstruotas žmogus – menininko nuomone, jei kėdė išmoktų skaityti, ji nebebūtų kėdė, bet gal net prilygtų žmogui.

V.Benašo nuomone, kad kėdė taptų žmogumi, ji turi išmokti skaityti.

Konferenciją vainikavo muzikinis performansas „Gyvenimas Jonu“. Dalyvavo aktoriai, skaitovai, folkloro ansamblis „Kadujo“ iš Kauno,  ir muzikantai  Giedrius Balbieris (Kaunas) bei Giedrius Žilinskas (Biržai). 

Konferenciją organizavo Biržų rajono savivaldybės J.Bielinio biblioteka. Idėjos autorė – Indra Drevinskaitė-Žilinskienė.  Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Kultūros taryba.

selonija.lt

______________

[1] Mekas, Jonas. Laiškai iš Niekur. – V.:Baltos lankos, 1997.

[2] Čia ir kitur cituojami laiškai kaip jie buvo perskaityti konferencijos metu salėje.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.