Atminimo kelionė – Vilniaus konferencijos dalyvių pėdsakais

2017-11-30 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Praėjusį šeštadienį, lapkričio 25 d.,  biržiečiai drauge su savo šaknis branginančiais Vilniaus  biržiečių klubo „Krivulė“ nariais leidosi į atminimo kelionę Vilniaus konferencijos dalyvių pėdsakais. Idėją surengti tokią išvyką pasiūlė Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, kelionę organizavo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ kolektyvas, o autobusą ir šilto gėrimo puodelį kelionės dalyviams padovanojo Biržų rajono savivaldybė.  Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio renginio.

Kelionės metu buvo pristatyta 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija: į konferenciją sukvietusio Organizacinio komiteto darbas, svarbiausi Vilniaus konferencijos priimti nutarimai, konferencijos reikšmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo darbe. O svarbiausia, buvo prisiminti Biržų krašto vyrai, prisidėję prie šios konferencijos organizavimo, dalyvavę konferencijoje ir išrinkti į Lietuvos Tarybą.

„Dabar yra pagaliau atėjęs laikas, kuomet lietuvių tauta, nežiūrint partijų ir srovių skirtumo, privalo įtempti visas savo pastangas ir jungtines spėkas, idant susidarius sau artimojoj ateity tokias gyvenimo sąlygas, kad visos jos dalys galėtų sveikai ir nekliudomai augti ir plėtotis.“ (LIETUVOS AIDAS, 1917 m. rugsėjo 18 d.)

Pirmiausia keliautojai sustojo Vabalninke. Iš Vabalninko į 1917 m. Vilniaus konferenciją buvo deleguotas Sungailių kaimo ūkininkas Antanas Aukštikalnis (g. 1888 m. Sungailiuose – m.1955 m. Vilniuje). A. Aukštikalnis buvo mažamokslis, tačiau šviesus žmogus.  Jo asmenybė pristatyta Biržų krašto muziejaus „Sėla“  Vabalninko skyriaus ekspozicijoje. Vabalninke yra išlikęs ir apie 1938 m. pastatytas Antano Aukštikalnio namas (dabar – Žolinės a. 11).

Antrasis keliautojų sustojimas – Kateliškiai. Čia užaugo kunigas, 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje organizacinio komiteto narys, konferencijos delegatas nuo Pivašiūnų, kuriuose tuo metu kunigavo,  Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataras Alfonsas Petrulis (g. 1873 m. Kateliškiuose – 1928 m. Musninkuose). Petrulių šeimos istoriją kelionės dalyviams pristatė Alfonso Petrulio brolio anūkės  Nijolė Petrulytė – Štriupkuvienė, Valentina Petrulytė – Kubilienė ir proanūkė Giedrė Kubiliūtė.

Iš Kateliškių keliavome į Biržų rajono Venecija vadinamą Šimpeliškių kaimą, kuris užaugino visai Lietuvai pažįstamus brolius – Martyną ir Joną Yčus. Yčų šeimą pristatė jų tolima giminaitė Virginija Dagilytė-Virkutienė. Nė vienas iš brolių Yčų nedalyvavo 1917 m. Vilniaus konferencijoje, tačiau Martynas Yčas, būdamas Rusijos imperijos Dūmos narys, visą savo kadenciją skyrė lietuvių tautos reikalams. Jo dėka, prasidėjus I –ąjam pasauliniam karui buvo įsteigta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Ši draugija rūpinosi, kad nuo karo į Rusijos imperiją pasitraukę jaunuoliai galėtų mokytis lietuviškose mokyklose, telkė lietuvius, gyvenančius Rusijos imperijoje, Amerikoje ir neutraliose Europos valstybėse, kartu kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Taip pat Martynas Yčas dalyvavo vėlesnėje, 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholmo, konferencijoje. Šios konferencijos dalyviai pagarsino Vilniaus konferencijos nutarimus ir pristatė išrinktą Lietuvos Tarybą visam pasauliui.

Iš Šimpeliškių mūsų kelias pasuko link Jasiškių, kur gimė du 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje organizacinio komiteto nariai ir delegatai. Tai broliai Jokūbas ir Adomas Šernai. Evangelikų reformatų kunigas Adomas Šernas (1884 – 1965) organizacinio komiteto buvo paskirtas atrinkti delegatus į konferenciją iš Biržų ir Joniškėlio apskričių, o pats konferencijoje dalyvavo kaip Papilio valsčiaus atstovas. Adomas Šernas pasiūlė žodį neprigulnybė pakeisti žodžiu nepriklausomybė.

Teisininkas, žurnalistas, mokytojas Jokūbas Šernas (1888-1926) taip pat dalyvavo konferencijos organizacinio komiteto veikloje, o  konferencijoje atstovavo Vilniaus miestui, kuriame tuo metu gyveno ir dirbo mokytoju. Konferencijos metu Jokūbas Šernas buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą ir 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Aplankėme ne tik brolių Šernų gimtinę, bet ir jų amžinojo poilsio vietą – Nemunėlio Radviliškio kapines. Kapinėse mus pasitiko Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius,  krašto istorijos brangintojas Manfredas Bridžius bei Nemunėlio Radviliškio mokyklos mokiniai. Dėkojame jiems, kad prisidėjo prie mūsų kelionės. Manfredas Bridžius trumpai pristatė Lietuvos istorijai nusipelniusius kraštiečius – brolius Šernus, prisiminė dieną, kai Šernų giminės kapus 2004 m. aplankė Jokūbo sūnus, garsus Holivudo aktorius, Žakas Šernas.

Paskutinė mūsų kelionės stotelė – Biržų katalikų bažnyčios šventorius. Čia amžinojo poilsio atgulė 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, Biržų atstovas, kunigas Kazimieras Rimkevičius (g. 1878 m. Sliepšiškio k. Anykščių raj. – m. 1919 m. Biržuose). Jis buvo vienas iš iniciatorių 1908 m. atidarant Biržuose aukštesniąją pradžios mokyklą, o 1917 m.  -„Saulės“ gimnaziją.

Kelionės įspūdžius ir 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje reikšmę Lietuvos istorijai apibendrinome Biržų tvirtovės arsenale. Čia prie mūsų kelionės prisijungė Pasvalio krašto muziejininkai, kurie pristatė iš dabartinio Pasvalio rajono kilusius ir 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvius.

1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje dalyvavo 5 dabartinio Biržų rajono ribose gimę vyrai. Biržų valsčių atstovavo kunigas Kazimieras Rimkevičius, Papilio – Adomas Šernas, Vabalninko – Antanas Aukštikalnis. Du mūsų kraštiečiai į konferenciją buvo deleguoti iš vietų, kuriose tuo metu gyveno. Jokūbas Šernas atstovavo Vilniaus miestui, o Alfonsas Petrulis Pivašiūnams. Didžiuojamės šiais Lietuvą kūrusiais mūsų žemiečiais ir džiaugiamės galėję pakeliauti jų pėdsakais. Ne mažiau džiaugiamės, kad turime visą pulką nuolatinių Muziejaus rengiamų pažintinių kelionių dalyvių, kurie visada dega entuziazmu, skleidžia pozityvumą, dalinasi savo gera nuotaika, papildo savo pasakojimais ekskursijos programą – ačiū Jums, mielieji.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informacija

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.