Į Lietuvą atginė smalsumas

2017-11-14 | Kategorija: Palėpė

. „Sėlos“ muziejuje metus savanorėmis dirbs Ispanijoje gyvenanti lenkaitė Natalia ir portugalė Rita. Editos Mikelionienės nuotr.

Visai neseniai „Sėlos“ muziejininkai į namus išlydėjo dvi savanores: graikę Marileną ir  bosnę Goraną. Prieš  kelias savaites jas pakeitė naujokės: portugalė Rita Mendes ir Ispanijoje gyvenanti lenkaitė Natalia Cięciwa. Merginos į Lietuvą atkeliavo norėdamos pažinti kitokią kultūrą ir padirbėti muziejuje.

Lenkaitės Natalios tėvai – emigrantai Ispanijoje. Ten mergina baigė istorijos studijas, jos darbo sritis – muziejiniai eksponatai. Portugalė Rita šią vasarą baigė fizikos inžinerijos studijas, tačiau dirbti šioje srityje nepanoro. Mergina nusprendė paieškoti savęs: pažinti kitos šalies kultūrą ne iš knygų, o tiesiogiai.

– Lietuvą pasirinkau todėl, kad lankiausi Baltijos šalyse. Norėjau pažinti visai kitokią šalį nei Portugalija. Lietuvoje skiriasi klimatas, kultūra, istorija. Prieš atvykdama į Lietuvą bendravau su kolega savanoriu, kuris dirbo Plungėje. Jis sakė, jog Lietuvoje gyventi nemokant kalbos yra sunkoka, tačiau žmonės labai draugiški. Tai padėjo apsispręsti vykti į Lietuvą. Į Biržus atvykau todėl, jog čia yra galimybė padirbėti muziejuje. Nenorėjau savanoriauti, pavyzdžiui, vaikų darželyje. Man patinka įvairi veikla. Muziejus – geriausia vieta susipažinti su Lietuvos ir Biržų krašto istorija, – kalbėjo Rita.

Natalia Lietuvą žino kaip savo gimtinės – Lenkijos – kaimynę. Lenkijoje gyvena jos giminaičiai.

– Buvo smalsu sužinoti, kuo įdomūs Lenkijos kaimynai, kuo patraukli ši šalis. Esu gyvenusi Danijoje, tad šis išvažiavimas man yra ne pirmas. Norėjau dirbti muziejuje, nes tai tiesiogiai su mano specialybe susijęs darbas, – kalbėjo Natalia.

Merginos pasakojo, jog šiuo metu Biržuose jos – ne vienintelės savanorės. Rajone savanoriauja dvi merginos iš Gruzijos, viena – iš Armėnijos, du savanoriai iš Ispanijos, viena – iš Portugalijos.

Kas nustebino merginas, atvykusias į mūsų šalį?

– Maloniai nustebino skanus lietuviškas maistas. Nustebino muziejaus dydis. Maniau, kad jis bus mažesnis. Slegia orai. Nuolat jaučiamės pavargusios. O lietuvių kalba itin sudėtinga, – kalbėjo Rita.

Natalia manė, jog lietuvių kalba bus panaši į lenkų, tačiau ji yra visai kitokia ir labai sudėtinga. Merginą stebina Lietuvos vairuotojai. Jie važinėja labai greitai ne tik užmiestyje, bet ir miesto gatvėmis.

Merginos jau spėjo paragauti lietuviškų patiekalų. Ritą sužavėjo balandėliai, barščių sriuba, bulviniai blynai su varške, vištienos kepsneliai. Natalija nuolat galėtų valgyti virtinukus su varške, įvairius blynelius ir bulvienę. Bet jai nepatinka lietuviški padažai ir grietinė. Merginos sužavėtos lietuviškais saldumynais su cinamonu.

Natalia muziejuje jau vedė „Žaldoko kelius“ lenkų ir anglų kalba. Jai patiko ir biržietiškas alus. Rita apie alų kol kas nuomonės neturi, nes alaus keliuose dalyvauti neteko.

Muziejininkai žada merginas išmokyti daryti tai, ką jie ir patys daro: vesti ekskursijas, padėti rengti parodas ir t. t. Savanorėms padedanti muziejininkė Lina Kuncytė pasakojo, jog muziejininkai prašė savanorių muziejaus ekspozicijas įvertinti „naujomis akimis“. Kadangi ekspozicijų salėse ketinama daryti naujus eksponatų aprašus anglų kalba, merginos įvertins, kurie eksponatai, jų nuomone, turistams įdomiausi.

– Norėčiau muziejaus darbuotojams vesti lenkų kalbos pamokas, – prasitarė Natalia.

Laisvalaikiu merginos mėgsta bendrauti su draugais, keliauti, lankyti muziejus. Natalijai patinka kelionės su palapinėmis. Rita groja mandolina, gitara, jai patinka sportuoti: bėgioti, plaukioti.

Ar nebijojo šeimos nariai merginų į nežinomą šalį išleisti metams?

– Neapsidžiaugė. Tėvų požiūriu, baigusi mokslus turėjau eiti dirbti ir užsidirbti pensijai. Jiems savanorystės idėja nesuprantama. Tėvams atrodo, jog tai – veltui praleistas laikas, – sakė Natalia.

Ritos tėvai reagavo panašiai. Merginos broliai, baigę mokslus, iš karto susirado darbą. Tačiau Ritą palaikė jos aštuoniasdešimtmetė močiutė. Ji merginą ragino vykti į kitą šalį, nes pati jaunystėje tokios galimybės neturėjo.

Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.