Obuoliavimai po Obelaukius

2017-11-10 | Kategorija: Susitikimai

Dabartinė bendruomenės pirmininkė Danutė Semenovienė. Įvairios padėkos, nuotraukų stendai – veiklios bendruomenės veidrodis. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Obelaukių bendruomenei – 15 metų. Pats laikas skinti bendruomeniškumo vaisius. Obelaukiečiai pirmieji rajone tautiškai sutiks jubiliejines Kalėdas ir naujuosius 2018-uosius, Lietuvos šimtmečio metus. Vienas iš šventinių akcentų – tautiškos sodybos konkursas.

Du euro centai

Rašytiniuose šaltiniuose 1750 metais pirmą kartą minimas Obelaukių užusienis. Iš kartos į kartą keliavo pasakojimas: vietovė buvo paskendusi tarp krūmynų, lieknų, miškelių. Augo labai daug laukinių obelaičių. Ponai, kurie mėgdavo šiose apylinkėse medžioti, savo plotus praminė obelų laukais. Taip gimęs kaimo pavadinimas. Prieš penkiolika metų susibūrusioje Obelaukių kaimo bendruomenės vėliavoje irgi žydi obelų žiedai.

Obelaukiuose didelių sodų nėra. Bet kiekvieno obelaukiečio garbės reikalas buvo atsikrausčius į gyvenvietę įveisti savo sodą. Ne vieno sodo šeimininkas savo obelaites ir skiepijęs. Pats garsiausias skiepytojas – Vilius Krisiukėnas. „Biržiečių žodžiui“ jis džiaugiasi: šiemet – obuolių metai. Nuo obuolių šakos lūžo. Ne vien sodininkui Krisiukėnui, visiems kaimynams.

Obuoliai iš sodų jau išpurtyti. Išsunkti ir išpilstyti į sultis, suslėgti į sūrius. Rūpestingai sudėlioti į dėžutes rūsiuose, palėpėse. Laukia iš miesto grįžtančių vaikų, anūkų, proanūkių.

Obuolių supirkėjai pamiršo kelią į Obelaukius. Punktualiai kiekvieną dieną lanko tik pienvežis. Obelaukių pieno supirkimo punktas – buvusioje kolūkio pirtyje. Aštuonerius metus punkte dirbanti Aida Jankauskienė pasakoja: šiuo metu punktelyje –12 pieno statytojų. Vieni pieną atveža dviračiu, kiti automobiliu, treti – motociklu. Po keliolika, keliasdešimt kilogramų. Tik vienintelis ūkininkas pristato daugiau kaip 100 kg pieno.

– Karves sugynė į tvartą, pieno sumažėjo. Kai kurios karvės užtrukusios. Bet pieno riebumas ne mažas,  4, 5–4,6 proc. – pasakoja pieno supirkimo punkto darbuotoja.

Šiuo metu už parduotą pieno kilogramą mokama 18 euro centų. Per metus kaina kilstelėjo 2 euro centais.

– Prieš 10 metų ir mes laikėme karves, bet pardavėme ir dabar pieną perkame tik iš parduotuvės. Įpratome prie pirktinio, jis mums pats skaniausias, – sako Aida.

Moteris namo neskuba. Sugalvojo pasigražinti patalpas. Perdažys sienas baltais dažais.

Padėkos žodžiai

Bendruomenei savas iždas labai praverčia. Kai bendruomenės projektas laimi konkursą, 10 proc. lėšų tenka prisidėti iš bendruomenės kišenės. Per 15 metų įgyvendinta apie 20 didesnių ir smulkių projektų, atnaujinusių gyvenvietės bruožus, pačių žmonių gyvenimą bei laisvalaikį. Naujausias  laimėjimas – poilsio aikštelė su 7 treniruokliais. Treniruokliais džiaugiasi jaunimas, senimas.

– Projektą parašyti, jį įgyvendinti ne taip jau lengva. Bet paima azartas. Siūlo pinigus, kaip nesistengsi, reikia juos paimti. Juk viskas – žmonių bendrystei, kūrybiškumui. Gal tapsime dar artimesni, nuoširdesni. Kas liūdėjo, gal nusišypsos, – viliasi bendruomenės pirmininkė Danutė Semenovienė.

Danutė aštuonerius metus vadovauja bendruomenei. Prisipažįsta: norėtų jau bendruomenės vairą perduoti kitam, jaunesniam, veiklesniam. Sutinka: reikėtų jau pataupyti savo sveikatą, jėgas senatvei. Juk darbas – visuomeninis. Ne tik laisvalaikis, ir šeimos biudžetas nukenčia. Danutė dėkinga savo vyrui Aliui. Be vyro šalia prapultų. Jis – ir automobilio vairuotojas, palydovas į visus renginius, susirinkimus. Pagalbininkas, kai užšąla vandentiekis, sugenda elektra ir t. t.

Poilsio aikštelėje – septyni treniruokliai. Reginos Vaičekonienės nuotr.

– Kad atnaujinome buvusius kultūros namus, kad šiandien pas mus rusena kultūros židinys, visą gyvenimą mes turėsime būti dėkingi amžiną atilsį Nijolei Šatienei. Ji mus sukėlė ant kojų, vis drąsindama, tiesdama pagalbos ranką, aukodamasi dėl mūsų. Išgirstų dabar Nijolė mano žodžius, tikrai apsiverktų. Mūsų bendruomenės pirmoji pirmininkė Zosė Lipskienė daug širdies įdėjo burdama žmones. Visuomeniniais reikalais pamatysi ir mina dviratėliu į Biržus, – prisimena Danutė.

Padėkos žodžių Danutė negaili ir antrajai bendruomenės pirmininkei Birutei Paulauskienei. Labai pravertė Birutės ūkiškumas. Birutei, buvusiai kultūros darbuotojai, labai rūpėjo ir prasmingas žmonių laisvalaikis.

Laisvalaikis

Obelaukiečiai laisvalaikį leidžia įdomiai. Bendruomenės pirmininkė ir kultūros darbuotoja Danutė Semenovienė dramos mėgėjus sukvietė į teatrą. Kasmet po naują spektaklio premjerą. Kolektyvas mielai savo spektaklius rodo kitose bendruomenėse, Anglininkuose, Rinkuškiuose, Smilgiuose. Šiuo metu į repeticijas renkasi meno vadovės Nijolės Budriūnienės vadovaujamas vokalinis ansamblis. Artimiausi koncertai čia pat. Vabalninko kultūros namuose – muzikos ir dainos šventė, o Biržų kultūros centre – Biržų rajono seniūnijų meno kolektyvų popietė.

– Kiekvienam reikalingas dėmesys. Niekas neateis pats į kolektyvą ir nepasisiūlys. Turi pats numatyti, ieškoti, kalbinti, aukotis. Nesiaukosi – nerasi čia nė vieno. Tas pats ir su mūsų žiūrovais. Stengiamės, kad jie ateitų į šventę geros nuotaikos ir iš šventės namo grįžtų patenkinti. Į šventes kviečiame kiekvieną asmeniškai. Ne taip, kad parašėme skelbimą, priklijavome lentoje ir darbas baigtas. Juk ne visi gyvenvietės žmonės centrą pasiekia, sužino apie renginius. Spausdintus kvietimus mums geranoriškai platina kaimo laiškininkė. Bet mūsų kaimelis sensta. Vieniems jau aštuoniasdešimt, kitam jau ir daugiau. Kartais gal ir nebesinori linksmintis, – pasakoja Danutė Semenovienė. Ji džiaugiasi: Obelaukiuose dar veikia biblioteka. Obelaukiečiai skaito knygas. Jeigu bendruomenėje šventė, bibliotekininkė Toma atskuba į pagalbą ją organizuojant.

Apie obelaukiečių susitikimus, šventes, keliones pasakoja stendai. Didžiulis visų turtas – metraštininkė Emilija Jasukaitienė. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek kaimo žmonių gyvenimo akimirkų savo fotoaparatu Emilija įtaigiai, su meile ir nuoširdumu užfiksavo ir įamžino.

Kaimas turi savo gailestingąją seserį, Birutę Pakaušienę. Birutė kadaise dirbo medicinos punkte, žmonės ją gerbia, myli. Birutė dabar senoles gydo nebe vaistais, bet savo jautriu žodžiu, apsilankymu. Birutė visur suspėja. Ji ką tik sugrįžo iš turistinės kelionės. Aplankė Kretą. Pasižmonėti į svečias šalis ištrūksta ir kiti. Vaikai, giminaičiai uždarbiauja užsienyje. Obelaukiečiai lanko artimuosius Norvegijoje, Švedijoje…

Sodyboms – tautiški akcentai

Bendruomenės jubiliejui nuspręsta surengti renginių ciklą „Kalėdinis Lietuvos šimtmetis“. Šiemet obelaukiečiai Kalėdoms savo sodybas puoš tautiškais akcentais, rinks tautiškiausią sodybą. Aplankys proginis Kalėdų senelis. Šiuo metu Kalėdų senelis jau ruošiasi istorijos egzaminams.

– Atleido galvos skausmą mums. Aukcione pagaliau parduotas mūsų buvusios mokyklos pastatas. Kiek metų jis čia tuščias stovėjo, tą pastatą kas norėjo, tas siaubė. Mes vis budėdavome, saugodavome, kad jo neišdraskytų. Pastato šeimininkas rimtas, gal kokios nors veiklos imsis, įsteigs darbo vietų, – svarstė bendruomenės pirmininkė.

Jeigu duotų valią

Kalba nukrypo į socialines problemas. Apmaudu, kad bendruomenėms projektai nuleidžiami iš aukščiau, neduodama valios savarankiškai tvarkytis. Bendruomenei duotų valią, ji išsiasfaltuotų gyvenvietės gatves. Kas iš to, kad duobeles užlopo. Tik tam kartui. Jos vėl atsiveria. Dar ne visos gatvės tamsiais vakarais apšviestos. Šviesos laukia Taikos, Parko, Ramiosios ir kitų gatvių gyventojai. Obelaukiečiams pikta: valdžia juos prieš kelerius metus apgavo. Artėjant rinkimams,  kandidatai lakstė, bėgiojo, fotografavosi, prisiekinėjo. Žadėjo: medicinos punktas išliks. Obelaukiečiai rinko pinigus, kelis langus pakeitė, grindis susidėjo, bet medicinos punktą uždarė. Paskutinėmis žiniomis, buvusiame medicinos punkte bus įrengtas socialinis būstas.

Žvyrkelis nebedulkės. Reginos Vaičekonienės nuotr.

Bet bus išasfaltuotas žvyrkelis iki pat Obelaukių. Paruošiamieji darbai jau įsibėgėjo. Bet kitoje Obelaukių gyvenvietės pusėje šalikelėje kaip prieš kelis šimtus metų – krūmynai ir lieknai. Žvyrkelis jau keičia savo dulkėtą kailį. Skratiškių kaimo gyventojas Rimantas Ladyga pasakoja: šiame kelyje dviratininko nesutiksi, laksto vien automobiliai. Rimantas gyvena prie pat žvyrkelio, dulkės jam jau įkyrėjusios. Pro langus veržiasi į kambarį. Gindamasis nuo dulkių vyriškis dirbamoje žemėje sodino ne daržoves, bet eglaites, pušeles. Ir nesigaili. Užaugs parkas.

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Vienas komentaras to “Obuoliavimai po Obelaukius”

  1. ats parašė:

    Atrodo, puiki bendruomene ir savo problemas geriau supranta, negu valdininkai. Reiketu visoms bendruomenems reikalauti ne tik daugiau teisiu ir laisviu, bet kad butu isgirsti butiniausios infrastrukuros – kaimo keliu sutvarkymu. Vien del to tiesiog neimanoma gyventi kaime ir su valdzios ir politiku nenoru ir neveiklumu – norisi dingti is tos Lietuvos. Tai suprasdami, visi turetume labiau susitelkti. Sekmes kaimieciai!!

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.