Kūrė bažnytinę muziką

2017-11-07 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Kunigas, religinės muzikos kūrėjas Gediminas Jonas Šukys. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

1923 metų vasario 13 dieną Inkūnų kaime, gausioje Biržų apskrities ūkininko šeimoje (augo septyni vaikai, trys seserys ir keturi broliai), gimė būsimasis bažnytinės muzikos kūrėjas kunigas Gediminas Šukys.

Šeimoje visi buvo balsingi ir muzikalūs. Tėvas Jonas, turėjęs absoliučią klausą, grojo armonika, fisharmonija, pianinu, giedojo bažnyčios chore, kuriam 1890 metais vadovavo Vabalninko bažnyčios vargonininkas, vėliau įžymus kompozitorius Juozas Naujalis. Mama Marcelė turėjo puikų balsą, atmintinai mokėjo apie 300 dainų, kurios, įrašytos į dvi pilnas magnetofono juostas, yra saugomos Vilniaus muzikos ir teatro akademijos fonduose. Sesuo Emilija baigė Panevėžio muzikos mokyklą, o brolis Aloyzas studijavo Vilniaus konservatorijoje.

Gediminą nuo mažens supo muzika, dainos ir giesmių melodijos, todėl baigęs Palaimos pradžios mokyklą ir metus piemenavęs, atvažiavęs toliau mokytis į Biržų gimnaziją, dainavo ne tik moksleivių, bet ir bažnyčios chore, nes svajojo apie muziko kelią ir ruošėsi muzikinėms studijoms.

Baigęs gimnaziją ir metus padirbėjęs gimnazijos sąskaitininku, užsidirbęs tolimesniems mokslams šiek tiek pinigų, Gediminas Šukys įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia taip pat dainavo klierikų chore, labai domėjosi muzika, kurią, tapęs kunigu, nutarė padaryti savo antrąja profesija. Todėl aštuonerius metus studijavo muzikines disciplinas. Kaip gabus muzikas buvo kviečiamas kurti muziką orkestrams, tačiau dėl kunigystės šio siūlymo atsisakė.

1946–1948 metais, dirbdamas Panevėžio katedroje vikaru, kartu su katedros vargonininku Mykolu Karka suorganizavo jaunimo chorą. Jame giedojo apie 80 jaunų choristų iš įvairių Panevėžio mokyklų. Surengė katedroje koncertą, kuriame buvo giedamos ir jo sukurtos giesmės.

Įsigijęs pianiną, išmoko juo groti įvairius kūrinius. Mokėsi harmonijos pas Panevėžio muzikos mokyklos dėstytoją kompozitorių Antaną Belazarą.

Nuo 1950 metų beveik ketverius metus harmonijos studijas tęsė pas Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininką, muziką profesionalą Antaną Virbicką, o persikėlęs į Uteną – pas Kaune gyvenusį muziką A. Daunorą.

„Kompozicijos mokslus baigiau 1958 m., – prisimena G. Šukys, – kada A. Daunoras, peržiūrėjęs mano sukurtus preliudus, pasakė, kad teorinių žinių man pakanka (aš taip nemanau), reikia daugiau rašyti, kad įgytum kompozicinę techniką. Taip ir pradėjau po truputį rašinėti“.

„Nemaniau, kad mano kūrinius (vien dėl to, kad aš kunigas) galėtų kas nors atlikti. Todėl daugiausia rašiau tik tai, kas buvo reikalinga vargonininkams, parapijoms, paprasčiausiu stiliumi“, – yra sakęs bažnytinės muzikos kūrėjas.

Jau vėliau, 2002 metais, muzikologas Rolandas Aidukas rašys, kad G. Šukio kūryba nėra novatoriška ar moderni, ji atitinka religinės muzikos dvasią, nors liturginės muzikos reikalavimus dažnai pranoksta. Jo muzika kukli ir paprasta, lyriška ir melodinga, tarsi įkūnijanti krikščioniškuosius idealus – asketiškumą, nuolankumą, ramybę.

Daugelis G. Šukio giesmių buvo išspausdinta JAV privačiai leistuose 26 „Akmenėlio giesmių“ sąsiuviniuose. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Visą gyvenimą domėjęsis muzika, per keturis kunigavimo dešimtmečius (kunigavo Biržuose, Šeduvoje, Saločiuose, Kupiškyje, Utenoje, Daugailiuose, Zarasuose, Surdegyje, Dusetose) G. Šukys sukūrė daugiau kaip 200 giesmių. Daugelį jų paskelbė JAV privačiai leistuose 26 „Akmenėlio giesmių“ sąsiuviniuose. Norėdamas išvengti tuometinės sovietų valdžios persekiojimų, bažnytinius muzikinius kūrinius pasirašinėjo Akmenėlio slapyvardžiu. 1996–1997 metais savo lėšomis jis išleido iš šešių knygų susidedantį brandžiausių kūrinių rinkinį „Akmenėlio giesmės.“ Kompozitorius yra parašęs ir stambesnės formos kūrinių vienam ar dviems balsams, mišriam chorui ir vargonams, mišių, kantatų, preliudų. „Kristaus Rūpintojėlio“ mišios 1971 metais buvo išspausdintos JAV ir surengtame lietuviškų mišių konkurse laimėjo premiją.

Sovietiniais metais bažnytinė muzika nebuvo leidžiama spausdinti, atlikti profesionalams ne bažnyčioje, todėl G. Šukio kūrinių partitūros kaupėsi rašomojo stalo stalčiuose, nes bažnytinė muzika tais karingojo ateizmo metais buvo slopinama. Kad kompozitoriaus muzika suskambėtų visa jėga, reikėjo profesionalių, pajėgių chorų, solistų, vargonininkų. Tuomet jo kūrinius nuoširdžiai propagavo taip pat iš Vabalninko krašto kilęs Biržų katalikų bažnyčios vargonininkas Antanas Strazdas. Tam pasitarnavo nuo 1972 metų Biržuose pradėtos rengti Giesmių šventės. Jose stengėsi dalyvauti ir visada chorui diriguodavo Gediminas Šukys, šioms šventėms sukūręs specialiai keletą giesmių.

„Kunigas G. Šukys į šias šventes solo partijas atlikti pasikviesdavo iš Anykščių savo seserį Emiliją Petrokienę“, – yra rašęs šių Giesmių švenčių iniciatorius, šviesaus atminimo kunigas, Biržų dekanas Bronius Strazdas.

1989 metais kompozitoriaus bažnytiniais kūriniais susidomėjo Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ vadovas Sigitas Vaičiulionis. Jis parengė 5 kunigo kūrybos autorinius koncertus. „Polifonija“ Gedimino Šukio kūrinius atliko ne tik Biržuose, Vabalninke (vabalninkiečiai pasakojo, kad Žolinės atlaidų dieną, po Mišių, daugiau kaip keturiasdešimčiai „Polifonijos“ dainininkų giedant G. Šukio giesmes, buvo taip gražu ir gera, kad daug kas nesulaikęs džiaugsmo ašarų), Vilniaus arkikatedroje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, bet ir Italijoje, Švedijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Lenkijoje, kitose šalyse.

G.Šukio kūriniai skambėjo ir popiežiui Jonui Pauliui II laikant mišias Kryžių kalne. Bažnyčiose dažnai giedamos kompozitoriaus sukurtos Velykų („Vargonai, gauskit,“ „Skamba varpai,“ „Šaukia Velykų varpai“) ir Kalėdų („Šią naktį, šią ramią“) giesmės. G. Šukio giesmes ir mišias gieda Biržų Šv. Jono Krikšytojo bažnyčios Sumos choras. Daugelis giesmių sukurta pagal B. Brazdžionio, S. Ylos, K. Vailionio, Lacrimos, paties G. Šukio ir kitų autorių žodžius.

Mirė Gediminas Šukys Dusetose 2002 metų liepos 28 dieną. Palaidotas senosiose Utenos kapinėse, šalia tėvų.

Algirdas BUTKEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.