Muoriškių pilkapynas – viename leidinyje

2017-10-31 | Kategorija: Susitikimai

„Sėlos“ muziejaus archeologas Karolis Duderis visuomenei pristatė leidinį „Muoriškių pilkapiai“. Editos Mikelionienės nuotr.

„Sėlos“ muziejininkas archeologas Karolis Duderis visuomenei pristatė naują leidinį „Muoriškių pilkapiai“. Anot K. Duderio, leidinys – dvejų metų darbas, kuriame krašto istorija besidomintys žmonės ras visų pilkapyje aptiktų radinių nuotraukas, analizę ir daug kitų įdomių dalykų. Leidinį finansavo Kultūros paveldo departamentas, todėl muziejininkai jį galėjo dovanoti į renginį atėjusiems istorijos entuziastams.

Apie Muoriškių pilkapyną rašyta ne viename leidinyje, tačiau iki šiol nebuvo leidinio, kuriame būtų sukoncentruota visa tyrimų medžiaga. K. Duderiui pavyko tai padaryti. Beje, tai jau antras archeologo parengtas leidinys. Pirmasis – „Astravo kapinynas VIII–XI a.“.

Leidinyje „Muoriškių pilkapiai“ rašoma, jog pilkapynas Valstybinės archeologinės komisijos bylose pirmą kartą užfiksuotas 1936 m.

Biržų kraštotyros muziejaus iniciatyva pilkapių tyrimai vyko 1974–1975 metais. Tyrimų metu buvo užfiksuoti penki pilkapiai, iš kurių trys buvo ariamame lauke, o du  – Nemunėlio pakrantėje. Tai šiaurės rytų Lietuvos senojo geležies amžiaus antrosios pusės laidojimo paminklas.

Tyrimų rezultatai rodo, jog ankstyviausi pilkapiai (II, III ir IV) buvo supilti II a. antroje pusėje – III a.  pirmoje pusėje. Jie – vienalaikiai. Archeologas išskyrė IV pilkapį, kuriame buvo laidoti vyrai ir, tikėtina, viena moteris. Vienu metu ant pilkapio pagrindo buvo palaidota 7 ar 8 asmenys, jame rasta nemažai ietigalių. Galima manyti, jog tai žmonės, žuvę per karinį konfliktą.

III a. antroje pusėje atsirado II ir V pilkapiai. Penktasis pilkapis supiltas šalia IV. Tai rodo, jog čia laidojosi tos pačios bendruomenės nariai.

K.Duderis išskyrė dar vieną Muoriškių pilkapyno bruožą – mirusiųjų lyties bei orientavimo pagal pasaulio šalis koreliaciją. Visuose penkiuose pilkapiuose vyrus ir moteris stengtasi laidoti priešingomis kryptimis. Ypač tai ryšku I pilkapyje: vyrai buvo laidojami laikantis šiaurės, šiaurės vakarinės krypties, moterys – pietinės, pietvakarinės. Viena kryptimi veikiausiai buvo laidojami tik tos pačios šeimos nariai, pvz., vyras ir žmona. IV pilkapyje, kur palaidoti, manoma, kariai, vienas palaidojimas kryptimi skiriasi nuo kitų. Galima kelti hipotezę, jog čia palaidota moteris karė. III pilkapyje moterys buvo laidojamos laikantis šiaurės krypties, vyrai – vakarinės, pietvakarinės.

Leidinį renginio dalyviai gavo nemokamai. Editos Mikelionienės nuotr.

Archeologas daro hipotezę, jog Muoriškių pilkapį paliko trys bendruomenės, iš kurių dvi turėjo panašias laidojimo tradicijas, o trečioji – skirtingas (III pilkapis).

Anot leidinio autoriaus, Muoriškių pilkapynas turėtų būti laikomas senojo geležies amžiaus šiaurės Lietuvos, Žemaitijos ir pietų Latvijos bendro kultūrinio arealo dalimi. I–IV a. šioje teritorijoje supilti pilkapiai buvo apjuosiami akmenų vainiku.

Leidinyje „Muoriškių pilkapiai“ skaitytojai susipažins ne tik su laidojimo tradicijomis, istorija, bet nuotraukose galės pamatyti 150 pilkapyno radinių: papuošalų, ginklų ir pan.

Po 1974–1975 metų atliktų archeologinių tyrimų plane tiksliai nepažymėta pilkapių vieta, todėl šiandien galima identifikuoti tik I, IV ir V pilkapių vietas. Po tyrimų pilkapių vietos nebuvo sutvarkytos. 2015 m. „Sėlos“ muziejaus iniciatyva pilkapynas buvo tvarkomas: iškirsti menkaverčiai krūmai, išvalyta aplinka. K. Duderis įsitikinęs: kadangi Muoriškių pilkapynas saugomas valstybės, ateityje reikėtų supilti pilkapių sampilus ir suteikti galimybę juos pamatyti žmonėms.

Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Vienas komentaras to “Muoriškių pilkapynas – viename leidinyje”

  1. beržėnas parašė:

    Dėkojame jaunam, profesionaliam archeologui, padedančiam mums visiems giliau pažint, suprasti ir vertinti Biržų miesto ir krašto žilą senovę

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.